šio ryto istoriją galima pasiskaityti vakarykščiame įraše. Šiandien viskas vyko taip pat kaip ir vakar iki tos vietos, kai pamatėme rūką. Trumpai, galiu pasakyti. Atsikėlėm, susiruošėm, ir iškeliavom į Rossio stotį važiuoti į Sintrą. Šį kartą nusipirkome tik vieną bilietą, nes kaip ir vakar rašiau, vienas liko nepanaudotas. Diena nusimato gera, šviečia saulė, šilta.
Išlipusios iš traukinio patraukiame link tos pačios autobusų stotelės, iš kurios važiavome į Cabo da Roca, tik laukiame kito autobuso - 434. Po trijų dienų važinėjimo į Sintrą, toks jausmas, kad jau čia esame savos. Viską žinome kur eiti, ką daryti :))
Autobusas atvažiuoja, nusiperkame bilietą iš vairuotojo. Šį kart tas pats bilietas galioja pirmyn-atgal kelionei ir kainuoja 5 Eur. Autobusai nauji ir labai tvarkingi. Groja muzika, todėl iš kart visiems linksmiau.
Sintros priemiestyje yra daugybė išlikusių pilių, rūmų: Penos pilis, Monseratės rūmai, Nacionaliniai rūmai, Sateais pilis, Regaleiros pilis, Maurų pilis. Žodžiu, aplankyti jas visas turbūt užtruktų savaitę. Todėl mes pasirinkome dvi labiausiai rekomenduojamas mūsų pažįstamų. Per dieną turėtume kaip tik spėti. Dar reikia nepamiršti, kad yra ribotas darbo laikas. Ne viskas nuo mūsų priklauso.
Pirma mūsų pasirinkta pilis - Pena. Iki jos važiavome apie 15 min. Yra galimybė eiti pėsčiomis iki jos. Bet mano bendrakeleivės nepasiryžo to daryti. Gal ir gerai, keliukai nepavydėtini ir reikia vis kilti į kalną. Bet buvo tokių drąsuolių pakelyje. Su broliu manau būtume ėję pėsčiomis :))
Per mikrofoną vairuotojas paskelbia - Pena stotelė. Nusipirkus šį autobuso bilietą taip pat galima išlipti ir prie Maurų pilies. Bet mes nenorėjome švaistyti savo laiko.
 |
| Autobusų maršrutai. Neklauskit kodėl kinietiškai :D |
Pilies teritoriją pasiekėme apie 11 val ryte. Duoda žemėlapį ir vaikščiok kiek širdis geidžia. Pilis sudaro labai mažą dalį parko teritorijos. Viso parko net nesistengėme apeiti.
 |
| Visa parko teritorija - 200 hektarų. Penos pilis kairės pusės apačioje |
Penos pilis tapo viena iš septynių Portugalijos stebuklų. Prieš iškylant Pena rūmams ilgą laiką ant kalvos stovėjo vieniša koplyčia "Pena damos" pavadinimu. Karalius Manuelis buvo taip įkvėptas šios vietos grožiu, kad įsakė ant kalvos pastatyti vienuolyną, kuriame turėjo apsigyventi 18 vienuolių.
Kaip ir galima buvo tikėkis, 1755 m. įvykęs žemės drebėjimas neaplenkė ir šios tvirtovės, tačiau koplyčia liko išsaugota. Iki pat 1838 m. ši vieta buvo visiškai apleista, kol ja susidomėjo karalius Ferdinandas II. Jis nusipirko vienuolyno griuvėsius ir aplinkines žemes, įskaitant ir Maurų pilį ant greta esančios kalvos. Karalius Ferdinandas troško šią vietovę paversti nuostabia vasaros rezidencija Portugalijos karališkosioms šeimoms (kaip, kad Šimla Indijoje).
1847 m. Pena rūmai, prie kurių projekto sukūrimo itin daug prisidėjo ir pats Ferdinandas su žmona Marija II, buvo užbaigti. Po karaliaus mirties rūmai ėjo iš vienų rankų į kitas, kol galiausiai atiteko valstybei. Kurį laiką Pena rūmai buvo labai mėgiama turistų atrakcija, tačiau neprižiūrimų sienų spalvos blyško, kol galiausiai tapo visiškai pilkomis. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo nuspręsta rūmus perdažyti originaliomis spalvomis, kas iš pradžių šokiravo net ir pačius portugalus, kurie jau buvo įpratę prie pilkšvo tvirtovės vaizdo.
1995 m. Pena rūmai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą, kaip Sintros kultūrinio kraštovaizdžio dalis.
 |
| Kairės pusės viršuje - Maurų pilis matoma iš Pena pilies |
Pena rūmų architektūra yra visiškas stilių mišinys, čia persipynę: neogotikinio, neomanuelio, islamo, neorenesanso detalės. Architektūros kritikai pilį kartais apibūdina, tarsi tai būtų vaiko sukurta fantazijų pilis.
 |
| Pilies viduje |
Pietų metui atėjus, džiaugėmės, kad turime su savimi maišelį maisto. Žinoma, pilyje yra įrengta kavinė, bet mes ja nepasinaudojome. Mat norėjome pabūti karalaitėmis ir valgyti viename iš pilies bokštelių :))
 |
| Karalaičių pietūs :D |
Pena rūmai puikuojasi ir greta esančiais sodais, kurie užima 200 hektarų teritoriją. Karalius Ferdinandas II atsivežė medžių sodinukus iš viso pasaulio, o karalienė Marija II surinko žydinčių krūmų kolekcijas.
 |
| Penos parkas |
Per 3 val. Penos pilyje nuėjome 2,7 km. Kaži kiek reiktų užtrukti norint apeiti visą parką? Matėme yra autobusiukai, kurie vežioja po parką. Bet už papildomą mokestį, todėl paslauga nepasinaudojome :)
Išėjusios iš parko atsidūrėme prie autobusų stotelės ir kažkodėl sugalvojome, kad kita mūsų pasirinkta pilis yra per toli nuo mūsų, todėl sėdome į autobusą, grįžome į ten kur įlipome. Ir pasigavusios kitą autobusą numeriu - 435 išjudėjome toliau. Autobuso pakeitimas ir tingėjimas šiek tiek pasivaikščioti mums kainavo po 2.50 Eur . Važiuojant šiuo autobusu, vairuotojas stoja 4 pagrindinėse stotelėse prie pilių (žemėlapis kur stoja autobusas, nuotraukoje viršuje). Mes išlipome antroje. Regaleiros pilis buvo antra numatyta pilis šiai dienai. Nusipirkome bilietus (6 Eur žmogui), gavome žemėlapį ir supratome, kad tai tikrai mažesnė pilis su žymiai mažesniu parku, tad laiko tikrai užteks. Nors turėjome tik 3 val. iki uždarymo.
 |
| Pilies dydis nenustebina. Kaip vienos turtingos šeimos namelis |
Quinta da Regaleira centriniai rūmai yra penkių aukštų: apatiniame aukšte - valgomasis, biliardo kambarys, antrame - miegamieji, persirengimo kambarys, trečiame - darbo kambarys, tarnaičių kambariai, viršutiniame - lyginimo kambarys, rūsyje - vyrų tarnų miegamieji, virtuvė, liftas, kuriuo atgabenamas maistas į apatinį aukštą ir sandėliukai. Pačioje Quinta de Regaleiros pilyje atidaryti vos keli kambariai, daug istorijos ir brėžinių. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukia ne pati pilis, bet parkas.
Kojos šiek tiek linksta, nes nežinai ko tikėtis. O maudytis dar nelabai norisi. Prieiname įėjimą į tunelį. Gintarė išsitraukia mobilųjį telefoną. Kad matytume kur einame. Einame nežinia į kur. Kojos šlampa, šaltinėlis teka virš galvų, bet einame toliau. Žavinti nežinia! Padėsi ne ten koją, gali prisemti :D
Tie 9 aukštai simbolizuoja Dantės pragarą, jungtį tarp dangaus ir žemės. Iš žemės įsčių , patenki į gražius sodus. Bet, kad ten patektum reikia pereiti tamsą.
Šulinio apačioje - milžiniškas tamplierių kryžius aštuonkampėje žvaigždėje - Monteiro (šios pilies įkūrėjo) herbas. Nuo drėgmės kolonos ir akmeninės sienos nuklotos samanomis ir kerpėmis. Kylant į viršų ratas virš galvos vis didėja. Mistiška vieta. Kuo toliau tuo labiau. Vos spėjus pailsėti ant parko suolelio. Užmatome dar vieną užrašą. Slaptasis labirintas. Reikia išbandyti ir jį.
 |
| Slaptasis labirintas. Visur aplink vanduo |
Turiu pripažinti, tai antra vieta Portugalijoje, kurią tikrai rekomenduočiau aplankyti. Tie požeminiai praėjimai ir labirintai tikrai sužavėjo mane. Čia gal dar įtaka po to, kai landžiojom po Vilniaus vandens šulinius? :D
Ir viskas, pilių diena ėjo į pabaigą, saulė jau leidosi, todėl darėsi vėsu. Atsisėdom į autobusą, grįžom į stotį, o iš jos - į Lisaboną su traukiniu.
Tik bevažiuodamos sugalvojome, kad norime pamatyti Aguas Livres tiltą. Jau kadangi važiuojame pro šalį jo, būtų nemandagu jo neaplankyti :)
Išlipome viena stotele anksčiau, nei lipdavome visada. Rajonas nepasirodė vienas iš geriausių. Tik išlipusios supratome, kad tas tiltas didžiulis. Ir kaip ant jo užlipti, ir iš kurios pusės, nėra aišku. Pažiūrėjome į laikrodį, jau buvo kiek po 18 val. Nežinojome iki kelių jis dirba. Todėl nusprendėme šį kart pasidžiaugti juo, tik iš tolo.
Aguas Livres tilto pagrindinė dalis apimta 18 km, tačiau viskas tuo nesibaigia, jis tęsiasi iki 58 km, taip apjungdamas kanalų tinklą, ir matomas, net toliausiai nuo Lisabonos.
 |
| Agua Livres tiltas |
Ir prisiminėm, kad mūsų traukinio bilietas, vis dar gali galioti, tad grįžimui namo sutaupytume pinigų. Akurat. Bėgome, kad spėtume, ir mums pavyko, pasižymėjome bilietą laiku! :D Sulaukusios kito traukinio grįžome į Rossio stotį. 235 laiptukai ir mes jau prie parduotuvės. Perkame maistą paskutinei vakarienei Lisabonoje. Šiandien šventė! Tiksliau atsisveikinimo vakaras su Lisabona.
Pasigaminome makaronų užkepėlę su vištiena. Tik vėl kiek persistengėme. Pagaminome tiek, kad būtų užtekę bent 5 normaliai valgantiems žmonėms.
Bet aišku, mes viską suvalgėme pačios. Nes buvo labai labai skanu :) Prie vakarienės stalo dar paklausėme Fado dainų ir gyvai klausyti nebeėjome.
Išėjusios vakare pasivaikščioti, turėjome dar tikslą, pasivažinėti senučiu 28 numeriu pažymėtu tramvajumi, bet kaip supratome, tada jie jau miegojo :) Tad lieka šis tikslas kitam apsilankymui Portugalijoje. Ir vienas metro bilietėlis kortelėje.
Nuėjome iki Saint Apolonia stoties, nusipirkome traukinio bilietus į Porto. Kaina ta pati, kaip ir pirkome Porto - 23 Eur. Traukinys pajuda 17 val. Todėl prieš išvykimą dar galima ką nors sugalvoti ryte paveikti.
Ryt paskutinė diena Portugalijoje. Atostogos eina į pabaigą.
Šia dieną išleidome po - 53 Eur.
Iki,
Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą