Airija. Dublinas, 4 diena ir namo!

Sveiki,

Štai mūsų nepilnų 5 dienų vizitas Airijoje baigiasi. Paskutinę dieną turėjome susiruošti kelionei, aplankyti dar kelias vietas Dubline ir pasiekti oro uostą.

Anksti keltis nereikėjo. Nors Airijoje tai buvo darbo diena (Lietuvoje - kovo 11-osios šventė), bet Asta ir Mario turėjo reikalų ir buvo atsiprašę iš darbo. Tai reiškė, kad pusę dienos jie turėjo laisvą. Todėl keltis labai anksti ir kartu su jais išeinančiais į darbą išeiti iš namų nereikėjo. Atsikėlėm, papusryčiavom, susidėjom visus daiktus į lagaminą ir kuprinę (su kuo ir atvažiavom) ir kartu su Asta ir Mario išėjom iš namų.

Sėdom į autobusą ir nukeliavom iki miesto centro. Ir ten išsiskyrėme. Jie - tvarkyti reikalų, mes - pažindintis su Dublinu. Pirmas dalykas kurį padarėme, tai nuėjome į suvenyrų parduotuvę ir nupirkome tris atvirutes su Dublinu. Po to - į jų centrinį paštą ir iš ten išsiuntėme po atvirlaiškį sveikindami su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Pašto ženklas kainavo 1€ ir jis klijavosi kaip lipdukas (ir nereikėjo seilioti). Parašę įmetėme į siuntimo dėžę. Įdomu tai, kad nors atvirlaiškiai buvo įmesti vienu metu, bet jų registracijos laikas (kuris fiksuojamas registruojant) skyrėsi daugiau nei 6 valandom. Akivaizdu, kad ne į tą pačią krūvą jie pateko ir kad Dublino centrinis paštas turi labai daug korespondencijos. :) Visi trys išsiųsti atvirlaiškiai atkeliavo sėkmingai adresatams į pašto dėžutes. ;) Užtruko tikrai labai labai nedaug. :)

Atlikę darbą pašte išėjome į lauką. Oras nebuvo labai geras, bet nusprendėm pasivaikščioti pakrante ir eiti nuo centrinės O'Connell gatvės palei upę link uosto. Beidami praėjome ne vieną įspūdingą pastatą ir priėjome skulptūras. Jos buvo Airijoje buvusio bado atvaizdavimas - aukšti sudžiūvę žmonės, nešantys akenis. Kaip kažkas pasakojo, kad už tai, kad gautų žmonės pavalgyti nešiodavo akmenis ir iš jų statydavo tvoras. Taip jie tik išgyvendavo bado metu. Tai ir simbolizuoja ši kelių žmonių skulptūra.

Bado skulptūra

Ėjome toliau ir susidomėjome jų „oranžinių“ dviračių idėja. Pasirodo, tai identiška Vilniuje esantiems dviračiams. Skirtumas tas, kad veikia ištisus metus (Vilniuje - pusmetį), turi 100 stotelių (Vilniuje - 37). O panašumas tas, kad kainuoja beveik lygiai tiek pat kaip ir Vilniuje: Dubline - 20€ už metinę narystę, Vilniuje - 19,90€ už metinę narystę. Gal ateis tas laikas, kai ir mes galėsim naudotis dviračiais daugiau nei senamiestyje ir Žirmūnuose.

Biški matosi „oranžiniai“

Beeidami praėjome kažkokią nedidelę arką, matėme laivą. Tada priėjome prie Samuel Becket tilto, kurį projektavo ispanų architektas S. Kalatrava. Kadangi buvau Valensijoje, tai žinau, kuo pasižymi jo architektūriniai šedevrai. Pamatęs tiltą iš karto pagalvojau, kad tai jo. O grįžęs namo ir apie jį pasiskaitęs tuo įsitikinau. Tiltas iš tikrųjų labai gražiai atrodo. Ir yra įdomus tuo, kad kai reikia praplaukti dideliam laivui, jis nepasikelia, o pasisuka. Taip taip, visas tiltas per ašį, kuri yra upėje pasisuka į vieną pusę. Precizija ir apskaičiavimas nerealūs. Toks masyvus darinys, vos ne milimetro tikslumu pasisuka į šoną ir grįžta. Pasižiūrėjome, tikrai nesimatė sujungimo žymių, tik tai, kad truputėlį numanomas sujungimas tilto su kranto dalimi išlinkęs.

Senovinis laivas, matyt dar „veikiantis“

S. Kalatravos tiltas Dubline

Dangus vis niaukėsi, atrodė, kad bet kurią minutę pradės lyti. O mes ėjome toliau ir žiūrėjome objektus. Priėjome pastatą, kurį matėme iš tolo, ir kuris atrodė lyg pasviręs. Įdomu tai, kad jis atsispindėjo kitoje upės pusėje, dėl to, kad kitoje pusėje esantis pastatas buvo padarytas tik iš stiklo. Toliau radome dar kelis laivus ir ėjome tol, kol galiausiai priėjome uosto teritoriją. Prie pat jos yra įsikūrusi O2 arena, kuri dabar pakeitė į 3Arena.  Matyt vienas mobiliojo ryšio operatorius perpirko kitą, dėl to ir pasikeitė pačios arenos pavadinimas.

Pasviręs pastatas

3Arena (O2 Arena)

Galiausiai pasiekėm tą zoną, į kurią jau patekti nebegalėjom. Paėjėjom šiek tiek tiltu, pamatėm kelis laivus, keltus, kranus tolumoje. Pasidarėme dar kelias nuotraukas, bet jau buvo praėję lynoti. Turėjau vieną lietpaltį, kurį prasidėjus lietui paskolinau Olitai, o pats buvau su džemperiu su kapišonu. Lietus buvo nevienodas, tai stipresnis, tai silpnesnis. Kai jau pradėjo rimtai lyti, teko net pasislėpti po stogeliu, kad paskutinę viešnagės Airijoje dieną, kai pirmą kartą per visą kelionę rimčiau lijo lietus, kiaurai neperšlaptume.

Uostas

Geltonas ploščius

Lietui šiek tiek aprimus, nusprendėme nueiti į kavinę pasėdėti, kad šiek tiek sušilti. Ėjome šiek tiek kitu keliu. Netrukus tarp gyvenamų namų ir ofisų pasirodė parduotuvių rajonėlis. Apsižvalgę aplink pamatėme NYC tipo užkandinę (kaip Niujorko centre). Nuėjome ten. Valgyti labai nenorėjom, tai nusprendėm paragauti alaus. Kavinės iškabose buvo reklamuojamas Miller's alus, todėl jį ir pasiėmėm. Jau tikėjomės, kad paragausim dar vieno airiško alaus, bet kai atnešė padavėja alų perskaitėm, kad tai amerikietiškas alus. Aišku, ko galėjome kito tikėtis NYC užkandinėje. :D :D Naivuoliai.

Pasėdėjom, pagurkšnojom alaus, sušilom ir atėjo laikas toliau pasivaikščioti po Dubliną. Šaligatviai, kuriais ėjome, buvo tramvajaus kelyje. Paėję šiek tiek pamatėme paviljoną. Į jį užėjome, bet nieko ten įdomaus neradom. Parduotuvės, kelios kavinės. Bet įdomiausias eksponatas matyt buvo išmargintos kiaulės. Jų čia koncentracija didžiausia. Tokios kiaulytės išdėliotos po visą miestą. Principas toks: kiekviena kiaulytė turi savo unikalų kodą ir ją galima nusipirkti. Mažiausia kaina nenurodyta, bet mačiau, kad žmonės pradėjo nuo 100€ už vieną siūlyti. Surinkti pinigai aukojami vaikų namams. O kiaulių yra įvairiausių stilių ir jų kiekis nemažas - yra iš ko rinktis. Įdomus būdas surinkti pinigų vaikams. :) Katalogas čia: http://pigsonparade.ie/?page_id=5

Kiaulaitės

Aplankę kiaulaites žygiavome toliau. Po truputį ir saulė jau lindo iš debesų, oras gerėjo, šilti pradėjo. Ėjome ėjome, kol galiausiai tramvajaus bėgiais priėjome pagrindinę O'Connell gatvę! Kadangi dar turėjome laiko iki autobuso (autobusas iki oro uosto nuo šios gatvės išvažiuoja), tai turėjome įvykdyti paskutinį kelionės planą - nupirkti suvenyrų! Nuėjome į vakar aplankytą Carrols parduotuvę ir joje praleidę kiek daugiau nei pusvalandį prisikrovėm suvenyrų šeimynai. ;)

Na ir galiausiai ėjome jau iki stotelės, iš kurios važiavo mums reikalingas autobusas. Švieslentėje buvo parašyta, kad miesto autobusas (nr. 16) atvažiuos po 15 min. Juo važiuoti beveik perpus pigiau nei su bet kuriuo ekspres autobusu. Mes mokėjome po 3,30€ už vieną bilietą, o pigiausias ekspresas - 6€. Nors jis ir dažniau sustojo ir dar užsuko į kelis rajonėlius, bet visai greit atvažiavo iki oro uosto. Atvažiavo autobusas, nusipirkom bilietėlius įmesdami monetų į aparatą, ir sėdomės į antrą aukštą važiuoti oro uostan. Autobusas važiavo kiek mažiau nei valandą, apie 55 min. ir nuvažiavo apie 10 km. Gal ir daugokai, bet mes laiko turėjome, todėl nebuvo kur skubėti.

Pakeliui į oro uostą, paskutiniai tipiniai airiški (angliški) namai

Dublinas - Kaunas

Oro uoste ėjom atlikti visų būtinų procedūrų: saugumo patikros, dokumentų patikros. Kai įėjom į vidų buvo galima pasiimti geriamo vandens buteliuką ir paaukoti pinigų kažkokiai organizacijai. :) Vis geriau nei pirkti vandenį pabrangiai iš parduotuvių. Tik šito vandens neėmėm, kažkaip pagalvojom, kad išsisuksim iki Kauno ir be jo.

Įdomu, tai, kad oro uosto ekranuose buvo parašyta, kad lėktuvo vartus paskelbs likus valandai iki skrydžio. Ir taip visiems skrydžiams. O kadangi mes atvažiavom dviem valandom prieš skrydį ir visą patikrą praėjome gana greitai, tai nežinojome į kurią oro uosto pusę eiti. Oro uostas didelis, vartų belekiek, skrydžių irgi daug, buvo biški baisu, kad paskelbus vartus iki jų reiks bėgt (jei būsi visai kitoje pusėje). Bet ekrane pastebėjom tendenciją. Tuo metu vykstantys skirtingų oro linijų skrydžiai vyksta maždaug iš tų pačių vartų. Pvz. Ryanair skrenda iš vienokių, AerLingus iš kitokių ir pan., todėl jau šiek tiek įsidrąsinę ėjome į tą pusę, kur daugiausiai Ryanair skrydžių. Iki pačių vartų nėjom, bet jau šiek tiek apsiraminę priėjom restoranų zoną. Laiko dar turėjom, kryptį maždaug žinojom, todėl leidom sau pasimėgauti paskutine airiško alaus Guinness pinta. Nuėjome į restoraną, užsakėm dvi pintas, sumokėjom 10,50€, beveik standartiškai airiškai ir ją išlenkėm.

Ekranai su skrydžių informacija

Bebaiginėjant ekranuose pastebėjom, kad jau skelbia mūsų varto numerį. Mūsų teorija buvo teisinga - vartai ten, kur ir dauguma Ryanair skrydžių. Iš antro aukšto nusileidom į pirmą ir ėjome link vartų. Buvo ženklai, ant kurių buvo surašytas apytikslis laikas iki vartų, mūsiškiai buvo už 15 minučių kelio. Bet atėjome mes greičiau. Kaip ir Kaune, lietuviukai jau būriavosi prie įlaipinimo vartų. Bet į eilę stoti mes neskubėjome - gi jau turim vietas, kur sėdėti. Įvertinęs tai, kad patikrinimas visos eilės nemažai užtruks, nusprendžiau nueiti nupirkti dar lauktuvių kolegoms ir kitiems. Nupirkau 8 skardinių Guinness alaus pakuotę už kurią sumokėjau mažiau nei parduotuvėje! Įsivaizduokit, oro uoste viena alaus skardinė kainavo mažiau nei perkant ją parduotuvėje. Gal dėl to, kad pirkau pakuotę su aštuoniomis, o ne dvi kaip parduotuvėje. Bet vis tiek įdomu. ;)

Jau kai didžioji dalis eilės prasiskirstė, į  eilę stojome ir mes. Patikrino bilietus, asmens dokumentus ir ėjome į lėktuvą. Ėjome kaip ir Kaune, pro lauką iki lėktuvo. Gerai, kad oras geras buvo, nesušlapom. Toje oro uosto dalyje renkasi tik Ryanair keleiviai. Ir tai labai gerai matėsi einant į lėktuvą, lauke stovėjo vien Ryanair spalvomis pasipuošę lėktuvai. Dubline yra didžiausia Ryanair lėktuvų bazė. ;)

Vien tik Ryanair lėktuvai

Atsisėdome į lėktuvą. Lėktuvas šiek tiek vėlavo pakilti. Iš to laukimo Olita net nesulaukė kol lėktuvas pakils ir užmigo. ;) Tiek įspūdžių, vaikščiojimo ir pamatytų dalykų. Nekeista. ;) Pakilus ir aš užmigau. ;) Skrydis praėjo sklandžiai. ;) Nusileidus Kaune bagažo laukti nereikėjo (nes turėjom jį su savimi), tai ėjome tiesiai pasitikrinti asmens dokumentų ir lauk iš oro uosto.

Kaune!

O prie oro uosto jau laukė mūsų Olitos draugė Ugnė su vyru. Kadangi lėktuvas leidosi po 22 valandos Karmėlavos oro uoste, tai į Vilnių tą pačią dieną nusigauti nebespėtume niekaip. Buvome nusipirkę traukinio bilietus rytui. Nuvažiavę pas Ugnę į namus išdalinom lauktuves, truputį papasakojom kaip mums sekėsi ir ėjom miegoti, nes traukinys buvo labai anksti.

Bilietus į traukinį jau buvom nusipirkę iš anksto. Kai pirkome internetu, atgalinis bilietas mums kainavo 20% pigiau, į priekį važiavome už pusę kainos, tai kelionė Vilnius - Kaunas - Vilnius mums kainavo visiškai nedaug.

Ačiū Astai, Mario, Kristinai, Dekiui už nakvynes ir neleidimą būti alkaniems Dubline! Ir Ugnei ir jos vyrui už priglaudimą Kaune trumpam miegeliui. ;) Kelionė - 10 balų!

Iki kitų kelionių! Nesėdėkit vietoje!
V!