Mini Eurotripas. Lisabona

Ola!

Kai rytas prasideda prieš 5 val., bus nuostabi diena. Taip ir buvo! Miegojome ne daugiau 3 val. bet jautėmės gerai, nes nuotykiai tęsiasi. Susikrovėme savo seniai nenešiotas kuprines ir iškeliavome. Šį kart be pusryčių, nes nieko nebespėjome nusipirkti iš vakaro. Sao Bento traukinių stotis vos už 15 min kelio. Išeiname iš buto, tamsu, lyg ir šalta. Jaunimas tik baigia švęsti savo šventes. O mes jau pasiruošusios kitai dienai. Traukinių stotyje, kaip ir buvo galima tikėtis, laukia tik vienas traukinys. Įsėdame, ten dar daugiau jaunimo laukia, kada galės grįžti namo. Lygiai 06:25 traukinys pajudėjo. Dar tokie klausimai kyla, ar mes tikrai į tą įsėdome, nes ryte nelabai pavyko daug galvoti. Ai, bus kaip bus. Važiuojame. Po 4 min mes jau Porto-Campanha stotyje. Vis gi įsėdome ten kur reikia. Išlipome, apsižvalgėme iš kur turėsime išvykti, kad traukinys išvyksta 06:47 ir išėjome pirkti pusryčių vietinėje kavinukėje. Maisto pasirinkimas mažas, bet ko norėti. Išsirinkome iš to ką siūlė. Po pašildytą sumuštinį ir kavos iš miltelių vos už 4,30 Eur :) Vos tik spėjo paruošti mums viską, išbėgome prie traukinio, nes tuoj tuoj, jis turėjo pajudėti. Taip ir buvo, tik susiradome vagoną, savo vietas, neilgai trukus pajudėjome. Užkvepinome visą vagoną su savo sumuštiniais, bet kadangi buvo mažai žmonių, tai gal jie ir nepyko dėl to :)
Važiavome su greituoju traukiniu, kuris 300 km nuveža per 2 val. 40 min. Jame laisvai galėjome naudotis bevieliu internetu. Tik bėda ta, kad traukinys greitai užliūliavo ir mes nusprendėme pamiegoti. O traukinyje aptarnavimas kaip pas mus, ateina, patikrina bilietus, po keleto stotelių pereina su pasiūlymais, gal kavos ar arbatos. Ir viskas. Parašėme laiškus namiškiams, pasveikinome moteris su mūsų švente ir mes jau vietoje. Tiesą pasakius, tikrai patinka man važinėti traukiniais, ir vietos daug, gali pasivaikščioti. Ir greitai nuveža. Ir dar palyginus nebrangiai. Žodžiu, super!
Į Lisabonos Santa Apolonia stotį atvykome kaip ir buvo rašyta - 09:30. Turėjome 30 min nusigauti iki mūsų nuomojamo buto. Žodžiu, istorija visa tokia, rezervavome butą per booking.com svetainę, pradėjome rašinėtis su administratoriumi, nes jiems buvo svarbus mūsų atvykimo laikas, kad perduoti raktus. Kadangi dar prieš tai neturėjome nusipirkusios traukinio bilietų, aš jiems tiksliai negalėjau parašyti kelintą valandą mes būsime vietoje. Kai tik nusipirkome bilietus, aš jiems parašiau, tik gavosi, kad parašiau jiems ne dieną, nes visą dieną mes buvome mieste, bet vakare. O kas dirba penktadienio vakarais? Tik ne portugalai :)) Bet naiviai tikėjomės, kad vis gi kas nors perskaitys tą mano laišką ir lauks mūsų bute 10 val., nes visą dieną daiktų nenorėjome tampytis kartu.
Taigi, tęsiu toliau nuo stoties. Per dvi navigacijas susiradome kur yra mūsų butas, turėjome eiti kiek daugiau nei 30 min, bet jei ką, mes portugališkai vėluosime. Reikia sutapti su vietiniais, kad pritaptum prie šalies, kurioje esi :)) Buvo tikrai šilta diena. Ėjome ėjome, kuprinės nelengvos ir Miglė sako: va, čia jau netoli, žiede suksime į dešinę, paeisime gatve, pasuksime į kairę ir mes jau vietoje. :)) Linksma buvo, kai žiede pasukome į dešinę ir pamatėme į kokį kalną mums reikės dar kopti. Turbūt pati stačiausia gatvė Lisabonoje ir mes ją pasirinkome. Vuhu! Sportas - sveikata. Ir dar tos kuprinės ant pečių. Žodžiu, pasilinksminome, bet užkopėme. Po 10 20 mes jau buvome vietoje. Tik prie laiptinės mūsų niekas nelaukė. Vis gi, niekas neskaitė mano laiško. Hmm. Ką daryti? Pažiūrėjome, kad laiptinės durys kažkodėl atviros. Einam? einam. Užlipome stačiais laiptais iki antro aukšto. Nieko. Tuščia. Visur tik uždaryti butai. Kažkas čia ne taip. Grįžome žemyn. Ką darom, ką darom? Žiūrim ant pašto dėžutės parašyta: Administracija, ir nurodytas 3 aukštas. O mes iki jo taip ir neužlipom aną kartą. Na ką, lipam dar kartelį. Šį kart Gintarė eina pirma. Užlipome iki pačio viršaus. Buto durys praviros, įėjome. Sėdi vaikinas prie stalo. Pirmas įspūdis, kad tikrai šių butų administratorius. Pasakiau, kad atvykome, esame išsinuomojusios butą. Jūs mums duokit raktus ir mes eisim, nes turim jau čia planų. Vaikinas turbūt nelabai suprantantis angliškai, pradėjo pasakoti viską savo draugui, kuris buvo kitame kambaryje. Supratome, kad kažkas čia ne taip. Turbūt kažkur ne ten būsime nuėjusios, apsisukome ir grįžome atgal prie laiptinės durų į lauką, nes viduje jau buvo per karšta stovėti. Kol ieškojome buto rezervavimo informacijos ir numerio kam skambinti, pastebėjome, kad į tą laiptinę grįžo pulkas vaikinų. Kol aš skambinau vienu numeriu ir juo niekas nepakėlė (kaip supratau, miegojo), dalis vaikinų jau išėjo iš tos laiptinės su savo lagaminais. Dar pajuokavau, kad išvarėm vyrus iš jų kambario. Kitam numeriui prisiskambinus, mandagiai paaiškino, kad butas bus išvalytas ir paruoštas tik 15 val. Atsiprašome, kad taip gavosi. Suprantama, mes nepykstame, tik dienos dalį reikės pavaikščioti su savo kuprinėmis. Menka bėda. Gerai, kad butas pačiame miesto centre. Toli niekur nereikia eiti. Iki nemokamos ekskursijos buvo likusios 20 min. Nuėjome į vietinę kepyklėlę nusipirkti po bandelę ir atsisėdusios Largo de Camoes aikštėje ją suvalgėme. Mūsų butą ir šią aikštę skiria gal 1 min kelio. Viskas labai vietoje. Todėl teko pastebėti, mūsų buto istorijos tęsinį. Visi vaikinai, kurie gyveno tame bute, kuriame mes buvome užsukusios, susirinko aikštėje su lagaminais. Taip gavosi, kad išvarėme daugiau nei 10 vaikinų iš jų nuomojamo buto. Nors kaip vėliau sužinojome, jie galėjo ten būti iki 12 val. Begėdės :)) Bet reikia žinoti, už ką moki pinigus ir iki kiek gali ten būti. Taip?

Taigi, o taip anksti iš Porto išvykome, nes norėjome spėti pažinti miestą su gidu. Taip, su ta pačia nemokama ekskursija, kaip ir buvome Paryžiuje. Ekskursijos pradžia 11 val. Taip pat vyksta ir 14 val. , bet mes taip susiplanavome, kad pamatytume daugiau. Susitikimo vieta Largo de Camoes aikštėje prie Camoes paminklo. Susirinkusius žmones padalino į dvi grupeles: angliškai ir ispaniškai kalbantys. Ispanų gidas labai nusivylė, sužinojęs, kad mes eisime ne su juo :)) Susirinko jiems reikiamą informaciją ir ekskursija prasidėjo. O prasideda visada standartiškai grupės nuotrauka. Tai vienintelė nuotrauką iš trijų šalių, kurią pavyko surasti.

Po šios nuotraukos buvome paprašyti atsisėsti ant tų pačių laiptų. Ir pasiklausyti 10 min. sutrumpintos istorijos apie Lisaboną. Taip greitai jis viską papasakojo, kad atmintyje daug neliko. Bet tada klausantis buvo įdomu :))
Largo de Camoes aikštė skiria Chiado nuo Bairro Alto, tai du Lisabonos gyvybingiausi rajonai. Aikštės viduryje skulptūra poetui Luis de Camoes , tačiau poetas stovi ne vienas, žemiau jo skulptūrą supa 8 mažesnės figūros žmonių, kurie taip pat buvo žymūs to meto Portugalijos kultūros veikėjai.
Už skulptūros yra įsikūrusi kavinukė, kuri parduota užkandžius ir gaiviuosius gėrimus. Tai labai populiari susitikimo vieta tarp jaunimo. Kaip pas mus Kudirkos aikštė :)

"Chiado" rajono linksmuolis

Chiado aikštė plytinti madingoje Chiado kaimynystėje - teritorijoje, žinomoje dėl teatrų, parduotuvių knygynų ir kavinių. Chiado aikštė buvo žinoma kaip literatūrinis Lisabonos miesto centras ir ilgą laiką turėjo bohemišką charakterį. Kaimynystė buvo pavadinta XVI a. portugalų poeto Antonio Ribeiro garbei, gyvenusio šioje teritorijoje ir turėjusios "Chiado" slapyvardį.

Fernandas Pessoa - tai dar vienas pripažintas Portugalijos poetas. Po mirties jo skrynioje buvo aptikta daugybė lapelių su unikaliais kūriniais, ir tada atsiskleidė visa tikroji šio didžiojo talento poezijos vertė. Ir netikėta ypatybė - jis vienas rašė mažiausiai už penkis tarsi iš tikrųjų gyvenusius genialiausių rašytojus. Jo galvoje gyveno daugiau nei 100 knygų herojų. Ir jis niekuomet nesusimaišė. Gidas rekomendavo vieną iš šių knygų, tik deja pavadinimo nepamenu. Bet šis autorius yra įrašytas į mano knygų sąrašą, kurias turiu perskaityti. Gal būt atrasiu ir tą rekomenduojamą?

Fernandas Pessoa

Priėjus prie knygyno, gidas paklausė, ar yra likusių nesužavėtų Lisabonos istorija, keli pakėlė rankas. Jis atsakė, stovime prie seniausio knygyno Europoje, vis dar nesate sužavėti? Gerai, gerai, tai seniausiais knygynas Pasaulyje. Ir jis dar veikia!

Bertrand knygynas

Bertrand knygynas Lisabonoje duris atvėrė dar 1732 m. Taip, tai 283 metų senumo knygynas!
Peter Faure pagrindinė knygyno idėja buvo paversti tai menininkų ir intelektualių žmonių susitikimo vieta. Ir tai padėjo išsilaikyti knygynui. Šiuo metu jie turi bent 50 knygynų visoje Portugalijoje.
Toliau keliavome prie vienos iš apžvalgos stotelių. Nuostabus vaizdas atsiveria, šalia daug įsikūrusių kavinukių. Apačioje matosi Rossio aikštė, o tolumoje šviečia Šventojo Džoržo pilis.
23 metrų aukščio kolona su Dom Pedro IV statula puošia Rossio aikštės centrą. Pedro IV, kurio garbei oficialiai pavadinta aikštė, buvo Portugalijos karalius ir pirmasis Brazilijos imperatorius.

235 laiptukai, apie kuriuos aprašysiu vėliau

Trumpa pertraukėlė vidury ekskursijos ir mes vėl judam toliau. Praėjus pro Santa Justa keltuvą, gidas patarė juo nesinaudoti, nes tai tik pinigų švaistymas, o nemokamų apžvalgos aikštelių mieste pilna. Santa Justa keltuvą sukūrė inžinierius Raul Mesnier de Ponsardas, gimęs Porto mieste, prancūzų šeimoje. Statybos prasidėjo 1900 metais ir buvo baigtos 1902 m. Keltuvas pagamintas iš ketaus ir jis yra vienas iš tipiškiausių tokios architektūros pavyzdžių Portugalijoje. Santa Justa keltuvas išpuoštas neogotikiniu stiliumi, kiekviename jo aukšte, vis kitoks gotikos stiliaus modelis. Keltuvo aukštis - 45 metrai.

Santa Justa keltuvas

Rua Augusta gatve keliavome link savo paskutiniojo kelionės tikslo. Rua Augusta gatvė - tai gyvybinga pėsčiųjų gatvė, kupina mozaikomis išpuoštų šaligatvių, lauko kavinių, karštų kaštainių pardavėjų, tarptautinių parduotuvių kiekvienam skoniui ir šmėžuojančių gatvės menininkų. Rua Augusta gatvė abiejuose pusėse turi dvi nuostabias aikštes: Rossio ir Komercijos. Ši gatvė pritraukia ir dėl savo senovinio architektūros stiliaus, išlikusio nuo Lisabonos rekonstrukcijos po 1755 m. įvykusio žemės drebėjimo.

Rua Augusta arka - įspūdinga XIX a. triumfo arka, vedanti nuo Rua Augusta gatvės link Komercijos aikštės. Ji yra Marques de Pombal dizaino dalis, pradėta statyto po 1755 m. žemės drebėjimo ir baigta 1873 m. Arkos viršuje - alegorinis bruožas, vainikuojantis garbę ir drąsą, bei lotyniškas užrašas "didžiausios dorybės".

Rua Augusta arka

Komercijos aikštė buvo rekonstrukcijos puošmena po 1755 m. žemės drebėjimo, kurio metu sugriuvo Karališkieji rūmai. Aikštės pagrindinis akcentas - paminklinė jojančio karaliaus Jose I staluta. Bronzinė statula, atidaryta 1775 m., vaizduoja karalių ant arklio, mindančio gyvatę. Komercijos aikštė buvo istorinių įvykių scena, tokių kaip dvigubas nužudymas, įvykęs 1908 m. vasarį, kuomet karalius Carlos ir Luis Filipe - sosto įpėdinis buvo nužudyti čia. 1947 m. aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių per revoliuciją, kurios metu buvo nuverstas diktatoriškas režimas. Komercijos aikštė - tai viena iš didingiausių Lisabonos aikščių.

Komercijos aikštė

Cais das Colunas - graži prieplauka su plačiais marmuro laiptais, kuri šimtmečius buvo pagrindinis miesto įėjimas. Dignitoriai būtent čia atplaukdavo laivais ir eidavo tiesiai į netoliese esančius rūmus. Prieplauka pavadinta dėl dviejų aukštų kolonų stovinčių priešais. 1997 m. prieplauka buvo išardyta dėl metro linijos statybų, tačiau 2008 m. atstatyta į savo pradinę išvaizdą. Cais das Colunas vieta pamėgta turistų, besimėgaujančių plačiai atvertais Tacho upės vaizdais.

Cais de Colunas

Ekskursija truko 3 val. Pasakojimų daug, tačiau gal buvome per daug pavargusios, nes mažai istorijų pamenu. Na, bet gidas irgi buvo ne iš gerųjų. Todėl palikusios 5 eurus atsisveikinome ir išėjome daryti fotosesijos Komercijos aikštėje.

Iki susitikimo su buto administratoriumi dar buvo likusi valanda. Valgyti kaip ir norime, bet nebeapsimokėjo eiti į kavinę, todėl nusprendėme tik atsigaivinti alumi. Nes diena tikrai buvo karšta. O vaikščiojome tik su maikutėmis. Išsirinkome pačią geriausią vietą Rua Augusta gatvėje. Atsisėdome ir laukėme savo laiko. Kaip ir rašiau anksčiau, Lisabonoje paplitęs Sagres alaus gamintojas.

Kadangi gidas eidamas pro didžiausią metro stotį užsiminė, kad ją galima panaudoti kaip kelio sutrumpinimą, mes suklusome, nes gyvenome visai šalia jos. Žodžiu taip, eidamas Rua Augusta gatve pasuki į kairę, pereini Baixa-Chiado metro stotį ir tu jau prie Largo de Camoes aikštės, geras, ar ne? O mes ryte taip pūškavome į tą kalną. Vis per tą nežinojimą. Bet stotis dydžio..  Jūs pamatytumėt! Keletą minučių kol nusileidi su keliais eskalatoriais žemyn, pereini nemažą gabalą stoties ir po to tas keletą minučių kyli į viršų. Žinokit, vau!

Punktualiai 15 val. mes jau laukėme prie laiptinės durų, šį kartą jos buvo uždarytos. Todėl susirangėme prie durų ir laukėme raktų. Jaunuolis portugališkai punktualiai pasirodė po 15 min. :)) keletas juokelių, dėl laukimo, susipažįstame ir vėl prapliumpame juokais. Jis Migelis, o mes Miglę taip pat vadiname po kelionės į Ispaniją :D ir sutapk tu man taip. Keliaujame į mūsų butą. Migelis mus nusiveda ne ten kur buvome ryte, bet į antrą aukštą. Gal ir gerai, daug lipti nereikės. Nes laiptai tikrai nepatogūs ir labai statūs. Butas apstatytas naujais baldais. Įeiname į svetainę su virtuve, pasidedame daiktus ir toliau vyksta ekskursiją po butą. Miegamasis dviems, vonia, tualetas, bide, spinta, šildytuvai, skalbimo mašina, viskas lyg ir ko reikia. Virtuvėje mikrobangų krosnelė. kaitlentė, orkaitė, šaldytuvas, visi reikiami puodai, keptuvės ir indai. Svetainėje didžiulis televizorius. Žodžiu, pasakiškas butas atostogoms. Pabandžiau įjungti kaitlentę, ji kažkodėl neveikia. Paprašiau, kad Migelis padėtų, tačiau jam irgi nepavyko įjungti. Sakau, va gerai, kad patikrinau :D neveikia. Sako, no problem, tuoj paskambinsiu technikams, jie tuoj pat viską sutvarkys. Super servisas! Dar ant stalo buvo padėta lėkštė su įvairiomis gėrybėmis. Mūsų tinklas jus vaišina, sveiki atvykę, sako Migelis.

LxWay tinklo vaišės

Susimokame likusius pinigus (nes prieš atvykstant sumokėjome 30% avansą) ir jis iškeliauja. O aš dar kartą patikrinu kaitlentę. Ir ji veikia! Nieko nebereikės taisyti. Tik kaip jiems pranešti. Pasidžiaugus kelias minutes butu, iškeliaujame į netoliese esančią parduotuvę nusipirkti maisto, nes jau buvome beprotiškai alkanos (kur yra parduotuvė pasakė Migelis).

Ir tik išėjusios iš laiptinės gavome atsakymą, kaip jiems pranešti. Migelis vis dar buvo netoliese, plepėjo su drauge, tad pasakėme, kad viskas ok ir išsiskirstėme :) Parduotuvė gal už 10 min kelio. Akys didelės, pilvai maršus groja ir visko norisi. Vakarienei nusprendėme pasigaminti makaronus su tunu (receptas iš Beatos virtuvės). Nes tai labai greitai pagaminamas ir sotus patiekalas. Taip pat pasiėmėme maisto pusryčiams. Ir žinoma, vyno prie vakarienės stalo.

Kol pasigaminome vakarienę, kol pavalgėme, atėjo vakaras. Tai negi taip nieko ir nebeveiksime? (Tas butas turėjo stebuklingų galių pasilikti jame :D) Juk atvykusios į Lisabona, būtų gėda niekur neišeiti. Išėjome. Iki parduotuvės :D Nusipirkome užkandžių rytojaus dienai. Ir tada išėjome pasivaikščioti. O kadangi žinojome trumpą kelią, kaip greitai galima atsidurti Komercijos aikštėje, išėjome pasižiūrėti kaip ji atrodo naktį. Ir galiu pasakyti, kad visai gražu. Viskas apšviesta. Tik nuotraukų nėra, nes išėjome visai be daiktų :)

Atsisėdusios ant Tacho upės kranto džiaugėmės šiltu vakaru ir draugija. Sunku patikėti, kad tiek daug ištvėrėme per šią dieną, kuri prasidėjo nuo 5 val. ryto. Aišku, buvome priplanavusios daugiau pamatyti, bet gerai, kad turim dar 3 dienas. Todėl šiek tiek galime keisti savo planus.

Grįžome į butą, susidėliojome rytojaus planus ir labanaktis. Buvo nuostabi diena! Per šią dieną išleidome po 52 Eur (daugiausia sumos sudaro buto nuoma). Dienos maršruto neturim. Ir kilometrų nesekėm, bet buvo nedaug. Manau iki 10 km.

Aš miegojau viena ant sofkės. Bet turėjau didžiulį televizorių :D

Iki ryt,
ryt keliausim ant pasaulio krašto.
Inga