Sveiki!
Po dviejų naktų Klonmelyje atėjo laikas su juo atsisveikinti. Kadangi Kristina su Dekiu važiavo į Dubliną, į oro uostą, nes skrido į Lietuvą, tai mums labai pasisekė ir jie mus pavežėjo iki Dublino!
 |
| Mes visi keturi prieš kelionę iš Klonmelio! |
Važiavome geresniu keliu nei autobusu, mokamu keliu, bet greičiau ir patogiau. Pakeliui buvom sustoję į Junction 14 kavinukę, kur mums išvirė skanios kavos. Kristina sakė, kad šiame kelyje būtent Junction 14 Insomnia kavinėje daroma geriausia kava. ;) Be to tai buvo kaip tik laikas sustojimui mūsų vairuotojui.
 |
| Kelių mokesčio surinkimo vieta |
 |
| Kava! |
Kur buvę kur nebuvę po kiek mažiau nei dvi su puse valandos atsidūrėme Dubline. Pagal planą (o, štai ir grįžome į planą!) turėjom aplankyti Old Jameson spirito varyklą. Todėl turėdami dar pakankamai laiko iki skrydžio Kristina su Dekiu mus iki ten ir nuvežė ir išleido prie pat varyklos! Padėkojome už puikiai praleistas dvi dienas, atsisveikinę palinkėjom gero skrydžio ir nuskubėjome į Old Jameson spirito varyklą, nes nežinojome tiksliai kada prasideda turas.
Old Jameson Distilery
Nors įėjimas į Jameson senąją daryklą kainavo šiek tie mažiau ne į Guinness daryklą (Jameson - 15€, Guinness ~18€), bet girdėjome, kad į ją vertą labiau nueiti. Vien dėl to, kad ten visą pasakojimą atlieka gidas ir po papasakojimo duoda padegustuoti viskio. Nors 15€ atrodė nemaži pinigai, bet norėjome aplankyti vieną iš Airijos simbolio - airiško viskio - daryklą.
Įėjome į vidų. Pasitiko išgražintas ir vien tik Jameson prekiniu ženklu išdabintas vidus. Nuėjome prie kasos ir nusipirkome du bilietus. Mūsų turo pradžia - po 10 minučių! Nuostabu! Turėjome dar šiek tiek laiko pasigrožėti vidaus dekoracijomis ir užeiti užsiregistruoti į WC, po kelionės nebuvom. ;)
 |
| Jameson daryklos viduje. Šviestuvas iš Jameson butelių. |
Po 10 minučių automatinė garso sistema paskelbė, kad F srautas renkasi prie nuorodos į ekskursijos pradžią. Nubėgome ir mes ir už kelių minučių gidas pradėjo pasakojimą. Ten, kur mes buvome, kažkada iš tikrųjų buvo darykla ir joje varė spiritą. Dabar - tai sudėtingo ir ilgo proceso nuo grūdo iki butelio vizualizacija. Istorija maždaug tokia:
- Gidas pradėjo pasakojimą nuo to, kaip buvo gaunami grūdai į varyklą. Pasakė, kad viskis susideda tik iš trijų pagrindinių dalių: gryno Airijos vandens, salyklinių ir nesalyklinių miežių. Grūdus pirkdavo derliaus nuėmimo metu ir saugodavo pas save.
- Salykliniai miežiai buvo džiovinami uždarytose krosnyse, kad būtų išvengtas rūkyto dūmo kvapas, visiškai kitaip nei Škotijoje, kur jie tokį kvapą mėgsta.
- Trečias etapas yra malimas. Salyklinis ir nesalykliniai miežiai buvo sumalami į taip vadinamą malinį. Malinimui buvo naudojamas vandens malūnas. Tokį maketą mes ir matėme viduje.
- Toliau - trynimas. Malinys sumaišomas su 63 laipsnių Celsijaus karštu vandeniu ir specialiais grėbliais maišomas keturias valandas, po kurių pasidaro fermentuotas cukrus ir tada pasidaro misa ir viskas pereina į kitą etapą.
- Misa tada buvo išplaunama. Ten būdavo pridedamos skystos mielės ir prasidėjo fermentavimas. Po 80 valandų visas cukrus virsdavo alkoholiu, bet jame būdavo tik 8% alkoholio.
- Sekančiame etape vykdavo distiliavimas, kur alkoholis buvo išgaunamas iš vandens. Šitas išplautas skystis buvo šildomas ir taip distiliuojamas. Ir taip buvo daroma tris kartus. Palyginimui, burbonas distiliuojamas vieną kartą, o Škotiškas viskis - du. Dėl distiliavimo tris kartus airiško viskio skonis yra minkštas.
- Po trijų distiliacijų alkoholis tada yra brandinamas statinėse. Statines Jameson importuodavo jau panaudotas, kad viskis įgautų ypatingą vyno ir kitų gėrimų, kuriuose jie buvo brandinami, aromatus. Mums parodė kaip atrodo skirtingų laikotarpių viskio brandinimas, kaip keičiasi viskio spalva ir kiek viskio yra prarandama laikant jį daug metų. :) Tikrai įdomiai atrodė.
- Maišymas. Prieš išpilstant į butelius, subrendęs viskis buvo supilamas į didžiulius kubilus ir palaikomas kelias dienas. Statinės stiprumas buvo sumažinamas iki 40% ir išpilstomas taip baigiant kelionę nuo grūdo iki butelio.
 |
| Grūdų sandėlis |
 |
| Malimas |
 |
| Maišymas su karštu vandeniu |
 |
| Misos plovimas |
 |
| Distiliavimas |
 |
| Skirtingų metų laikymo viskis. Dešinėje viršuje ilgiausiai laikytas. |
 |
| Degustacija! Vidurinis tikras ;) :D |
 |
| Jameson gėrimai |
Po teorinės paskaitos, kuri truko apie pusvalandį, atėjo laikas praktinei - mums leido paragauti trijų rūšių viskio: škotiško, airiško ir amerikietiško burbono. Paragavimui buvo po labai nedaug ir buvo padėta vandens stiklinė, kad po kiekvieno paragavimo išgėrus vandens receptoriai atsigautų/. Pradėjome truputį paragavę airiško viskio, tada ragavome amerikietišką, tada škotišką ir vėl grįžome prie airiško. Galiausiai visi kartu turėjome nuspręsti, kad airiškas viskis yra geriausias, toks gi ir ekskursijos tikslas turėjo būti. Bet Lietuvoje esu buvęs Rinkuškių alaus ekskursijoje, tai po degustacijos tik Rinkuškių ir norėjau pirkti, o čia kažkaip nelabai mane sudomino. ;) Kai jau viskas baigėsi gavome visi dar po taurę airiško viskio arba populiariausią Jameson kokteilį: Jameson su ledu ir Ginger Schweppes.
Kilmainham Goal
Baigę smagiuosius gėrimus išėjome iš varyklos ir supratome, kad neturime Dublino žemėlapio! Jau trečią dieną leidžiame Dubline, o jo žemėlapio ir neturime! Todėl darbas, kurį turėjome padaryti po Old Jameson Distilery buvo susirasti turizmo informacijos centrą, arba bent jau kažką panašaus, kur galėtume gauti Dublino žemėlapį. Paėjėję beveik iki O'Connell gatvės turizmo informacijos centrą, arba bent jau kažką panašaus į tai, radome. Gavome miesto žemėlapį. Dar eidami iki turizmo informacijos galvojome, ką nuveikti, nes laiko, iki kol Asta su Mario grįš namo iš darbų dar turėjome, o sėdėti kažkur nesinorėjo. Asta pasakojo apie kažkokį kalėjimą, kurį aplankyti jiems su Mario patiko, todėl turizmo informacijoje mes pasiklausėme kaip iki to kalėjimo nueiti. Mums pasakė, kad iki ten apie 5 km. ir parodė vietą žemėlapyje. Iš pradžių mes dvejojome, ar ten tikrai norime nueiti. Apėjome kelias suvenyrų parduotuves, pasižiūrėjome, ką galime parvežti namiškiams, bet galiausiai nusprendėme iki kalėjimo nueiti.
Ėjome palifėjumi. Praėjome Guinness alaus daryklą, vėl nesusigundėme į ją nueiti, ėjome toliau, kol galiausiai jau išvargę nuo vaikščiojimo priėjome Kilmainham kalėjimą. Šiaip įėjimas į kalėjimą kainuoja 6€, bet kadangi šiuo metu buvo remontuojama įspūdingiausia kalėjimo patalpa (mes apie tai žinojome), tai įėjimas buvo su nuolaida ir kainavo po 4€ žmogui. Ant bilieto mums ranka parašė pradžios laikę (4:15) ir turėjome šiek tiek laiko pasivaikščioti po mini muziejų, kol mus pakvietė susirinkti prie durų, kurios vedė į patį kalėjimą.
 |
| Kilmainham kalėjimo maketas |
Patikrino bilietus, paprašė išsijungti telefonų garsą ir pradėjo pasakoti apie kalėjimo istoriją. Papasakojo kaip jis atsirado, kam buvo naudojamas. Jis buvo pastatytas 1796 metais. Kaip kalėjimas jis veikė iki 1924 metų. Jis buvo svarbus pagrindinių to meto įvykių Airijoje metu.
Visų pirma gidė mus nusivedė į bažnyčią. Pasakojo istoriją, kad joje buvo suženyti vyras ir moteris ir po ceremonijos vyrui buvo įvykdyta mirties bausmė, moteris apie tai žinojo, bet vis tiek norėjo tekėti. Vaikščiojom po kalėjimą, buvom užsukę į kelias celes. Gidė pasakojo, kokie čia svarbūs žmonės kalėjo. Pavardžių, aišku, nepamenu. Pasakojo, kad bado metu žmonės specialiai darydavo nusikaltimus, kad patektų į kalėjimą, nes kalėjime duodavo valgyti. Nors ir kartą per dvi dienas lėkštę sriubos, bet vis tiek gaudavo kažką pavalgyti. Tuo metu kalėjimas ir buvo labiausiai užpildytas. Parodė ir 1916 m. Airijos sukilimo lyderių celes. Taip pat nuvedė ir į celę, į kurią būdavo vedami kaliniai prieš egzekuciją. Joje jie gaudavo paskutinę vakarienę ir galėdavo pasakyti paskutinius žodžius. Celė turėjo ir akutę budeliui, per kurią jis galėdavo apžiūrėti kalinį.Galiausiai ėjome į lauką, kur gidė mus nusivedė į vieną kalėjimo erdvę, kurioje buvo mirties bausmė įvykdyta kažkokiems labai svarbiems Airijos žmonėms (vėlgi nepamenu pavardžių).
 |
| Koridoriai |
 |
| Užrašai ant sienų |
 |
| Kairėje ir dešinėje svarbių asmenų celės. Virš celių iškabintos lentelės su vardais ir nužudymo / mirimo metais |
 |
| Kalėjimo viename iš vidinių kiemų. Antra su akinukais - mūsų gidė |
Ekskursija tikrai patiko ir gerai praleidom laiką. Gidė nebuvo pati geriausia, bet pasakojo nuosekliai ir aiškiai. Gaila, kad nepatekom į didžiulę salę. Bet internetas pilnas vaidų: https://www.google.ie/search?q=Kilmainham+Gaol+Victorian+Wing&source=lnms&tbm=isch, gyvai turėtų įspūdingai atrodyti. ;)
Dublino tramvajus
Pasisėmę žinių apie Kilmainham kalėjimą Dubline turėjome jau judėti link Astos ir Mario namų. Kadangi dar nebuvome važiavę Dubline tramvajumi, tai nusprendėme išbandyti šią transporto priemonę. Nuo kalėjimo stotelė buvo nutolusi apie 800 m., todėl tik išėję iš kalėjimo ėjome link stotelės. Mums kelią rodė ženklai, kurie buvo pastatyti prie pagrindinių kelių susikirtimo.
Atėjom į stotelę ir turėjom pirmą užduotį - išsiaiškinkti, į kurią pusę mums reikia važiuoti. Pasižiūrėjome, ir pamatėme, kad esame ne toje tramvajaus linijoje, kuri nuvežtų tiesiogiai iki Astos namų. Išsiaiškinome kryptį, į kurią reiks važiuoti, kur išlipti ir kur persėsti. Antra užduotis - nusipirkti bilietą. Tai nebuvo sunku, pasirenki zoną, į kurią važiuoji (maždaug žinojome kokioje zonoje Asta gyvena), pasirenki kiekį ir sumoki. Mes mokėjome kortele. Ir galiausiai aparatas mums atspausdino du bilietus.
Kur buvęs, kur nebuvęs atvažiavo ne už ilgo ir mūsų tramvajus. Dublino tramvajus veikia nuo 2004 ir yra naujas. Labai (dar) nebilda važiuodamas savo bėgiais. Viduje tvarkingas. Stovėjo ir apsauginiai darbuotojai, tik nesupratau ar jie saugo tramvajų, ar važiuoja namo po darbo. Pro šalį pravažiavome Guinness alaus daryklą (ir vėl, lyg šaukdama mus ją aplankyti), dar kelis žinomus objektus.
Ir pravažiavę pagrindinę centrinio Dublino O'Connell gatvę išlipome. Iki kitos stotelės (t.y. kitos linijos pradžios) mums reikėjo paėjėti dar. Ėjome pro jau pažįstamas vietas - O'Connelio paminklą, Dublino koledžą ir priėjome pilną žmonių Grafton gatvę. Tai pėsčiųjų gatvė, kuri buvo pilnutėlė matyt ką tik baigusių darbą žmonių, pirmieji aplink esančių pastatų aukštai okupuoti įvairiausiomis parduotuvėmis, kavinėmis. Žmonės, kad ir kaip tai atrodytų keistai, dirba ženklų laikytojais ir kviečia į parduotuves ir restoranus, kurie yra ne pačioje gatvėje, o šiek tiek į šoną. Neįsivaizduoju kodėl tai apsimoka, bet jei taip yra, reiškiasi kažkiek apsimoka samdyti juos. :) Bežiūrėdami į šonus priėjome labai gražų pastatą, kuris panašus į žiemos sodą, o jame dabar yra įsikūręs prekybos centras. Ant jo, didžiulė interaktyvi reklama, ant kurios švietė M&M'sas su užrašu: "Kiss me, I'm Irish", tai kažkokia nauja reklaminė kampanija.
 |
| Tramvajaus vidus |
 |
| Guinness :) :) |
 |
| Spike, adata, kurią matėme irgi praeidami |
 |
| Grafton gatvė |
 |
| Išnaudojama žmonių darbo jėga |
 |
| Kiss me, I'm Irish |
 |
| Kaip supratom kažkada buvęs žiemos sodas, dabar prekybos centras |
Galiausiai priėjome prie reikiamos tramvajaus stotelės. Nudžiugome pamatę, kad tramvajaus stovi ir toks vaizdas buvo, kad mūsų laukė. Bet kai įlipome į jį, jame buvo daug žmonių. Tramvajaus dėl kažkokių priežasčių nevažiavo ir mes turėjome laukti, kol jis pradės važiuoti. Tuo tarpu, turbūt irgi taip pat kaip mes nudžiugę, žmonės lipo į tramvajų. Po 10-15 minučių pilnutėlis tramvajus pajudėjo. Važiavome, važiavome, kol privažiavome stotelę, kurioje turėjome išlipti. Šiaip ne taip prasibrovėme pro žmones ir išlipome. Nuo stotelės dar nepilnas kilometras ir mes jau prie Astos ir Mario namų!
 |
| Dublino tramvajus |
 |
| Pakeliui iki Astos ir Mario namų |
Vakarienei užsisakėme maisto iš azijiečių restorano. Bevalgydami papasakojome savo įspūdžius Klonmelyje ir ne už ilgo atėjo jau vakaras. Susidėjome daiktus, nes iš pačio ryto iš Astos ir Mario apartamentų turėjome išeiti.
Rytoj - paskutinė diena Airijoje ir kelionė namo!
Viktoras
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą