Sveiki,
Greitai laikas eina. Atėjo mūsų kelionės penkta diena. Dar dvi pilnas dienos ir jau reiks skristi namo. Šios dienos planas labai paprastas. Nuvažiuoti į Trodos kalnus ir vakare išeiti pasižmonėti į Limasolio centrą. Kaip visada rytą pradėjom anksti. Paulius pagamino pusryčiams didžiulį kalną košės, pasidarėm dar sumuštinukų ir su kava jau pamėgtoje terasoje pavalgėme.
 |
| Vaizdas iš mūsų terasos kas rytą mus džiugino |
 |
| Pusryčiam - košė! |
 |
| Ir sumuštinukai ;) |
Link Trodos miestelio
Šį kartą automobilio vairas teko man. Ir taip bendrai paskaičiavus Paulius 70% kelionės mus visur vežiojo. Atėjo mano laikas pavairuoti. Tik tai buvo ne pats lengviausias kelias, kurį mums teko įveikti. Tik išvažiavę iš namų iš karto pasukom į autostradą. Kelias buvo puikus. Po to sekėm navigacijos nurodymais ir važiavom į Trodos miestelį, kuris buvo rekomenduotas automobilio pastatymui ir keliui iki pasivaikščiojimo takų. Kai pagrindinė autostrada baigėsi, kelias pasidarė šiek tiek siauresnis, kol galiausiai liko dvi eismo juostos - viena į vieną pusę, kitą - į kitą. Negana to, kelias visą laiką vedė į kalną. Smagiausia buvo važiuoti ant posūkių (taip, kalnuose, kur matosi nuo kelio žemyn einantis kalno šlaitas, kur nesimato kas iš už posūkių atvažiuoja) ir prasilenkti su sunkvežimiais (o tie tai įpratę važiuoti kalnais, ir nestabdo nei kiek).
Daugeliu momentų greitis nebuvo labai didelis, ir automobilis nelabai traukė greičiau važiuoti. Kai kur net buvo surašyti ženklai, liepiantys sumažinti greitį. Buvo ir gyvenviečių, kuriose ir taip greitis turi būti mažas. Bet visą laiką kilom, kol maždaug po valandos pasiekėm 1700 metrų aukštį virš jūros lygio (kadangi gyvenom prie jūros, tai pradinis aukštis buvo ne pilni 100 m). Ir tai ne aukščiausia šios salos vieta.
Mūsų tikslas buvo nueiti kiek galima arčiau aukščiausio šios salos taško - Olimpo kalno, kuris yra 1952 metrai virš jūros lygio. Girdėtas pavadinimas? Tikriausiai labiausia žinomas Olimpo kalnas yra Graikijoje. Tik galiu jus nustebinti, Graikijos teritorijoje kalnų tokiu pavadinimų yra bent
penki. Dar yra kalnų Turkijoje ir vienas kalnas Kipre. Tai pastarąjį ir norėjom aplankyti.
Troodos miestas
Ne už ilgo atvykom į Troodos miestą. Tiksliai nežinojom kur mes turim atsirasti, dėl to truputį dar pasivažinėjom po miestą, kol galiausiai supratom, kad jau atvykom ir tada pasistatėm automobilį. Išlipom iš automobilio ir įkvėpėm pirmo kalnų oro - gryno, reto kalnų oro. Oras buvo puikus, saulė švietė. Labai šilta nebuvo, bet gi pakilom beveik 2 km virš jūros lygio! Temperatūra natūraliai turėjo sumažėti. ;)
Pirmas darbas, kurį reikėjo mums padaryti, tai susirasti informacinį centrą ir gauti kokį nors lankstinuką su maršrutais. Prieš tai skaitėm internetu, kad ten yra jų mažiausiai 6 maršrutai skirtingose vietose, skirtinguose aukščiuose, su skirtingais vaizdais ir vieni eina ratu, o kiti - tik į vieną pusę. Susiradom informacijos centrą ir užklausėm, kaip mums nueiti iki aukščiausiai esančio tako, kuris būtų kuo arčiau Olimpo kalno. Kodėl ne einantis per pačią viršūnę? Todėl, kad pačioje viršūnėje, kaip jau anksčiau rašiau, yra įsikūrusi Didžiosios Britanijos karinė oro pajėgų bazė. Tai seniausia bazė Kirpo saloje, ten įsikūrusi 1878 metais.
Centro darbuotojas neturėjo informacijos anglų kalba. Paklausė, ar mums informacija rusiškai tiks. Neturėjom kito pasirinkimo, ėmėm ką davė. Informacija atspausdinta ant paprasto A4 lapo, nieko panašaus į lankstinuką. Tame lankstinuke aprašyti 6 keliai - jų atstumas, sudėtingumas, pobūdis ir trukmė. Ir visi turi savo pavadinimus - Artemis, Atalante, Kaledonia, Kambos Tou Livadiou, Persephone ir vienas pritaikytas neįgaliesiems - Livadi. Mums išsirinkti buvo paprasta - ėmėm arčiausiai Olimpo esantį Artemio taką, kurio ilgis 7 km ir sudėtingumas - 1. Darbuotojas mums pažymėjo tašką, kaip mes iki maršruto pradžios turėtume nusigauti, ir pradėjome savo kelionę.
 |
| Troodos pažintiniai takai, maršrutai |
Artemis pažintinis takas
Truputį paėjom keliu ir ne už ilgo pamatėm užrašą, žymintį mūsų pasirinkto tako pradžią. Ir va, 2,5 valandos pasivaikščiojimas kalnuose prasidėjo! Ėjom tikrai puikiai sutvarkytu keliuku. O vaizdai... sunku nupasakoti. Kur tik ėjom, vis norėjosi fotografuoti. Vienoje vietoje matėsi nuostabūs medžiai, kitoje - kiti kalnai, dar kitur - tolumoje esanti jūra. Tai geriausias maršrutas norint pamatyti beveik visą salą. Nors sala yra maždaug šeštadalis Lietuvos teritorijos, bet kaip pagalvoji, turi tikrai labai daug ką pasiūlyti turistams. ;)
 |
| Pradžioje buvo net grįstas takelis |
Einant keliu keitėsi ne tik vaizdai, bet ir augmenija. Daugiausiai buvo įvairių rūšių spygliuočiai. Ten kur mums švietė saulė, tai tikrai buvo labai šilta, bet ten, kur reikėjo eiti pavėsiu, tai norėjosi užsidėti ką nors šilčiau. Šiaurinėje kalno pusėje (maždaug ten, kur trasa eina į pabaigą) einant net garas ėjo iš burnos, nes buvo labai šalta!
Po puikaus žygio grįžom į miestelį. Grynas oras daro savo - reikėjo jau maisto. Bet prieš maistą nuėjom į kioską ir nusipirkom po atvirutę-atvirlaiškį. Po to apžiūrėjom kelias kavines ir užėjom į vieną pavalgyti sriubos. Išsirinkom, užsisakėm. Ir belaukiant parašėm atvirutę. Suvalgėm šiltos skanios sriubos, palikom 19 € už 4 porcijas. Įmetėm atvirlaiškį į geltoną pašto dėžutę ir judėjom link automobilio. Tiesa, atvirlaiškį Lietuvoje gavo tik po mėnesio! Keista, kad taip ilgai iš kalnų jis keliavo į Lietuvą. ;)
 |
| Atvirlaiškis iš Kipro |
 |
| Atvirlaiškis keliauja į pašto dėžutę |
Limasolis
Po maždaug dviejų valandų su sustojimu Lidl parduotuvėje nusipirkti produktų pavakariams (pasiėmėm paragauti graikiško alaus ir vietinio vyno) buvom jau namie. Vakare buvom susitarę susitikti su viena lietuvaite, vingiečių dukra, kuri šiuo metu gyvena ir dirba Limasolyje, tai turėjom laiko paragauti alaus ir šiek tiek užkąsti.
 |
| Taip atrodė aukščiai mūsų šios dienos važiavime (aukščiausia vieta - 1850 m.) |
Ragavom Argus graikiško stiliaus. Merginos ragavo vyno iš stiklinio butelio, tokio kaip pas mus seniau alų pilstydavo. Atrodė nelabai skaniai, bet kaip už tokią kainą (1,50 € už 0,5 l) tai visai gal ir neblogai. Įdomiausias jo pavadinimas „Retsina“ (skamba kaip ricina :D). Alus kainavo 0,69 € ir tikrai buvo neblogas.
 |
| Retsina |
Susirašėm su lietuvaite, susitarėm maždaug laiką ir vietą, kur susitiksim. Maždaug pasižiūrėjom, kada turėtų atvažiuoti miesto autobusas ir kol jo laukėm, užkandžiavom ir degustavom. Apie 19 val. vakaro, kai jau buvo tamsu, apsirengę išėjom į stotelę. Sulaukėm autobuso, įsėdom į jį, nusipirkom 4 bilietus po 1,50€ (iš viso 6€) ir važiavom iki Limasolio Marinos - senojo uosto. Atstumas - apie 9 km. ir nuo to vietos, kur mes gyvenom pasiekiamas miesto viešuoju transportu. Kaip jau rašiau, šitas variantas tikrai labai geras apsistoti visomis prasmėmis. ;)
 |
| Stotelės ženklas |
 |
| Limasolio miesto autobuso bilietas |
Limasolio Marina. Paklausėm vairuotojo, ar toli važiuoti čia iki tos Marinos. Pasakė, kad jis pasakys, kai Mariną privažiuosim. Važiavom gana ilgai. Bet kai kairėje pamatėm jau beprasidedančią Limasolio Promenadą, supratom, kad artėjam link tikslo. Tik vairuotojas vis nesakė, kad jau atvykom. Pasirodo, kad ta Promenada yra labai didelė ir tik pravažiavus nemažą atstumą vairuotojas pasakė: "Marina" ir didžioji dalis autobuso keleivių išlipo. Kaip vėliau sužinojom, Marina yra labai populiari susibūrimų vieta ir buvusiose uosto patalpose įsikūrę gausybė užeigų.
Išlipom. Judėjom link pačios Marinos. Žinojom kavinės pavadinimą, kurioje buvom susitarę susitikti. Žinojom ir vietą. Labai maždaug. :) Tai tos krypties maždaug ir laikėmės. Labiausiai nustebino tai, kad lapkričio 18 d. miestas jau buvo visiškai pasipuošęs Kalėdoms. Taip taip! Kalėdoms! Tik ten papuoštos ne eglės, ir ne koks nors spygliuotis, bet lapuočiai. Atrodė labai keistai, bet matyt ten pas juos taip įprasta. ;) Gavę Kalėdų įkvėpimą dar truputį paklaidžiojom ir ne už ilgo radom pažįstamą, ir ji buvo ne viena!
 |
| „Kalėdų“ eglutė |
 |
| Dar vienas papuoštas medis |
Susitikom, pasilabinom. Ji kaip tik buvo pasitikusi savo draugę su mama, kurios buvo ką tik ką tik atskridusios į Kiprą (na, tos dienos ryte), tai dar nespėjusios tinkamai adaptuotis, bet jau atsipalaidavusios po kelionės. Jos Kipre ne pirmą kartą, tai pasipasakojom mes, kur esam buvę, jos papasakojo, kur jos yra buvusios, ir kas padarė didžiausią įspūdį. Papasakojom dar savo planus, tai davė šiokių tokių rekomendacijų.
Laikas lėkė greitai. Ir atėjo laikas mūsų pažįstamai eiti į darbą. Pasirodo, ji dirba naktiniame bare, tai po pasisėdėjimo kavinėje mes kartu su ja nuėjom į tokią kaip Vilniuje Islandijos gatvę. Tik jis ten visiškai nepravažiuojama, visoje gatvėje kairėj ir dešinėj barai, daug kėdžių. Kadangi tai buvo žiema, tai daug kur šildytuvai sujungti. Tokia visiškai uždara ir vos praeinama gatvė. Dar veiksmas ten nebuvo prasidėjęs, tai staliuką gavom lengvai. Bet po to pradėjo rinktis žmonės, ir staliukų lauke beveik nebuvo. Pasėdėjom, pakalbėjom, išgėrėm alaus ir po poros valandų nusprendėm, kad mums reikia važiuoti namo, nes kitą dieną reikėjo išvažiuoti iš Limasolio ir pasiekti Aja Napą.
 |
| Limasolio barų gatvėje |
Pirmas mintis buvo, kad namo eisim pėsčiomis. Bet gi reikėjo eiti apie 9 kilometrus, tai tos minties atsisakėm. Buvo mintis užsisakyti taksi, bet vėl gi - nežinojom kaip taksi išsikviesti. Sugalvojom eiti į pagrindinę gatvę, kuri veda iki mūsų apartamentų ir ten pabandyti pasigauti taksi. Iš pradžių sekėsi gana sunkiai, bet po kiek laiko paėjus gatve link mūsų mums pavyko! Pasigavom taksi, kurio klientai prie kažkurio baro atsisakė. Paklausėm, ar nuvežtų mus iki Mediterenian viešbučio. Jis pasakė, kad nuvežtų už 10€. Mums šita kaina tiko, sėdom į jo Mersedesą ir nuvykom į namus. Greitai buvom namie.
Puiki beveik poilsinė diena praėjo puikiai. Nors mūsų lape buvo daug skirtingų variantų aplankyti šią dieną (ir į Unesco paveldą įtraukas bažnyčias kalnuose, ir kalnuose esantį vyno kaimą, ir krioklį, ir senovinį tiltą), bet džiaugėmės, kad visko nesivaikėm ir šituos objektus pasilikom kitam kartui. Iš tikrųjų, norint pabūti normaliai kalnuose reikia mažiausiai 2-3 dienų. O gal net ir visos savaitės. :) Pvz. galima aplankyti ištapytas Troodos regiono bažnyčias, kurios yra įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą, Omodos kaimą, kuris garsėja vynu ir savo grožiu, Chrysorrogiatissa vienuolynas, Mylikousi, nedidelis miestelis kalnuose, Millomeris kriokliai, sako žmonės, kad tikrai verta aplankyti, Kykko vienuolynas, pats turtingiausias Kipre ir t.t Pačio Limasolio pamatėm trupinėlį, bet vėl gi, mums įdomiau gamtos objektai ir paminklai, nei miestai. ;) Gal kitą kartą. ;)
Tiek apie penktąją dieną! Rytoj į Ają Napą!
V!
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą