Kipras: vakarų Kipras

Sveiki!

Šiandienos planas gan intensyvus, turim aplankyti dvi archeologines vietas ir nuvažiuot iki kiek pavyks toliausio taško vakarinėje pakrantėje. Turėjom nemažą lankytinų objektų sąrašą. Susirašėm GPS koordinates, kad būtų lengviau rasti ir jau buvom pasiruošę kelionei.

Bet prieš išvažiuojant reikėjo papusryčiauti. Kadangi iš vakaro buvom nusipirkę produktus, tai ryte tik susitarėm, kas ką daro. Viens, du ir jau buvom pasiruošę valgyti. Labai skanūs pomidorai, kaip naminiai, dešrelės nei kiek ne kitokios nei lietuviškos, kiaušiniai irgi beveik tokie pat. Prie pusryčių dar pasidarėm tirpios kavos. Bet kas geriausia buvo, kad pusryčius mes valgėm savo terasoje! Su vaizdu į jūrą! Buvo beveik 8 valandos ryte, bet saulė plieskė labai stipriai ir supratom, kad diena bus tikrai šilta. :)

Pusryčiai terasoje su vaizdu į Viduržemio jūrą

Kurion

Pilnais skrandžiais sėdome į automobilį ir pajudėjom link pirmo mūsų sustojimo. Tai buvo senovinis miestas panašiai kaip Salamis  pavadinimu Kurion. Važiavom važiavom iš pradžių pagal navigaciją, o po to pradėjom žiūrėti ženklus. Vienoj vietoj ženklai buvo neaiškūs, bet pagal navigaciją atrodė, kad sukti turim ten ir pasukom. Bet važiuodami keliu privažiavom tiktai paplūdimį. Išlipom, pasivaikščiojom, supratom, kad tikrai ne ten atvažiavom ir nuvažiavom iki pagrindinio kelio ieškoti mums reikiamo taško. Pasirodo reikėjo visai nedaug pavažiuoti į priekį, kad pamatytume tikrąjį ženklą į Kurion. Be to, pats miestelis įsikūręs ant kalvos, gal dėl to mes ir susimaišėm.

Pakrantė, iki kurios mes atvažiavom

Mes automobilyje. Aš keleivio vietoje, už mūsų palmės 

Šį kartą nuvažiavom ten. Pasistatėm automobilį ir ėjom ieškoti įėjimo. Jį pakankamai nesunkiai radom, užėjom į vidų, nusipirkom 4 bilietus po 4,50 € (gavom žemėlapį ir aprašymo bukletuką) ir ėjom apžiūrinėti iškasenų.

Kurion žemėlapis

Bilietai į Kurion (su antspaudu kada buvom) 

Lankstinukas

Lankstinuko vidus

Kai prieš tai apžiūrinėjom Salamis miestą, ir kai dabar galėjom palyginti Kurioną, tai galėjom palyginti, kaip viena ir kita Kipro teritorija tvarkosi su senoviniais miestais. Kipro Respublikos teritorijoje esantis Kurionas buvo žymiai labiau sutvarkytas. Viskas iščiustyta, švaru. Svarbiausia dalis, kuriai reikia daugiausiai apsaugos nuo atmosferos reiškinių, yra uždengta kupolu, po kuriuo gali vaikščioti žmonės ir apžiūrinėti.

Kuriono teritorijoje apgyvendinimas prasidėjo labai anksti. Kai kurie istorikai rašo, kad jau apie 14 amžiuje prieš Kristų ten buvo gyventojų. Tai reiškia, kad dar anksčiau žmonės ten jau gyveno. Deja, bet archeologinių įrodymų iš to laikotarpio nėra. Miestas-karalystė apėmė tuo metu buvusią derlingą Kurio upės slėnį, kačių kyšulį (kad ir kas tai būtų) ir galimai nedidelį Trodos kalnų ruožą, gal net iki pat dabartinio Limasolio. Romos valdymo laikotarpiu įvyko žymių pasikeitimų. Viena iš priežasčių - žemės drebėjimai, ir po po jų vykdyti dideli statybos darbai, kurie truko iki 5 amžiaus po Kristaus.

Kuriono seniausias pastatas yra iš Helenizmo laikotarpio (apie 325-50 prieš Kristų). Tai vieša struktūra ir teatras. Teatras, kentėjęs daug kartų, buvo renovuotas ir dabar visai nepanašus į tą, kuris buvo pradžioje pastatytas. Dabar teatras yra naudojamas kaip koncertų aikštė, kurioje gali sutilpti apie 3000 žiūrovų.

Bet prieš patekdami į  teatrą mes aplankėm tą kupolu uždengtą teritoriją. O ten pamatėm labai daug atkurtų mozaikų. Iš tų liekanų, kurios buvo rastos kasinėjant šią teritoriją kažkokiu būdu archeologai sugebėjo atkurti nuostabius paveikslus. Kai kurie dar atkuriami, bet tie, kurie atkurti, atrodo tikrai įspūdingai. Pasižiūrėjom į tuos paveikslus. Truputį palipom laipteliais ir nuo kalno atsivėrė nuostabus Viduržemio jūros vaizdas. Pasigrožėjom juo, dar pasižiūrėjom, ką siūlo šis kupolas ir tik tuomet nužygiavom iki teatro.

Kurion mozaikinės grindys

Kurion paviljonas 

Nuo Kurion miestelio matosi puiki jūros panorama

Kurio pastatų likučiai 

Tikėtina, kad pirties likutis

Kurion teatras, kur dabar vyksta koncertai

Teatro teritorijoje akustika išties įspūdinga. Matėm ir įrengtus prožektorius, kurie vakarais apšviečia atlikėjus. Taip ir norėjosi ten uždainuoti. Bet ilgai ten neužtrukę žygiavom iki tolimesnio objekto, kuris buvo pažymėtas žemėlapyje. Reikėjo kirsti gatvę, kuria atvažiavom. Ir netrukus pasiekėm ankstyvosios krikščionybės baziliką, kaip manoma statyta 5 amžiuje po Kristaus. Tiesą pasakius, mes jokios ten bažnyčios nepamatėm. Tik griuvėsiai. Labai daug griuvėsių. Viena stovinti kolona. Na gerai, ten viskas iš tikrųjų įspūdingai atrodo, tik jei būtų tos sienos išlikusios, tai būtų labai įspūdinga. Ne šiaip sau Lonely Planet viename iš savo Kipro informacinio leidinio leidime buvo panaudoję Kuriono baziliką ant savo viršelio. ;)

Bazilika. Tolumoje matosi krantai. 

Kuriono bazilika ant Lonely planet viršelio (senesnio leidimo)

Apžiūrėję „baziliką“ ėjome toliau. Ir mūsų akis užkliuvo už labai įspūdingų struktūrų - kaip mes supratom - vandentiekio, arba kanalizacijos sistemos. Tokie padaryti kaip vamzdžiai, kuriais galimai tekėjo vanduo. ;) Kaip rašo, tai buvo Agoros komplekse, kuriame be hidraulinės sistemos buvo ir viešieji pastatai.

Vandentiekio (arba kanalizacijos) liekanos

Agoros likučiai

Ėjome toliau keliu beveik iki galo ir aplankėm Achilo namą, kuriame matėme nemažą mozaiką. Dar matėm gladiatorių namus, kuriuose gyveno laimėję gladiatoriai. Praėjom ir ankstyvosios krikščionybės namą. Grįždami užsukom į romėnų pirtis, kurių grindyse matėm plyteles ant kurių greičiausiai buvo pagrindinės grindys, o tarp tų plytelių buvo karštas arba šaltas vanduo. Pamatėm labai įspūdingą koloną, kurią sugalvojom, kad ten pastatė jau dabartiniuose amžiuose, nes tikimybė, kad išsilaikė nuo pat pastatymo yra labai maža.

Mūsų keturių šešėlis prie griuvėsių

Dar vienos mozaikinės grindys

Kurion pirtys

Įspūdinga kolona (ir mergina prie jos)

Ir viskas. Mūsų Kuriono lankymas baigėsi. Aišku Kurionas, kaip to laikotarpio miestas, lyginant su Salamis yra labai panašus. Panašios miesto struktūros - Agora, Teatras, pirtys. Išdėstymas aišku skyrėsi, bet ir miestai skirtingai vystėsi. Jei norisi pasižiūrėti griuvėsių (nesidomint per daug istorija), tai užtenka aplankyti vieną iš tų senovinių miestų, ir tikrai nebūtina lankyti visų. ;) Aišku, kiekvienas turės savo išskirtinumų, bet turės ir nemažai panašumų.

Afroditės akmuo

Išvažiuojant iš Kuriono stabtelėjom prie kelio link Kuriono, nes atvažiuodami, o ir išvažiuodami pamatėm labai įspūdingas uolienas. O mūsų viena pakeleivė yra kažkuo susijusi su uolienomis, tai jai buvo labai įdomu nufotografuoti. Va kas gavosi per automobilio langą važiuojant lėtai. ;)

Uolienos išvažiuojant  iš Kurion

Kitas mūsų objektas - Afroditės akmuo, arba kitaip Petra tou Romiou. Būtent tik pagal pastarąjį pavadinimą mes galėtume jį surasti, nes visur kelyje jis tik taip ir pažymėtas. Mes važiavom pagal GPS koordinates ir vis artėjom prie šio objekto. Rudi ženklai mums rodė, kad važiuojam tinkama kryptimi.

Afroditės akmuo pro automobilio langą

Kas tai yra Afroditės akmuo? Pasak legendos, tai yra vieta, kur Afroditė išniro iš vandens ir taip pateko į Kiprą. Afroditė Kipre yra labai garbinama. Yra labai daug vietų, kurios turi Afroditės pavadinimą. Ir galim išgirsti, kad Kipras yra Afroditės sala.

Žodžiu, iš tikrųjų, tai keli akmenys Kirpo pakrantėje. Bet jie atrodo įspūdingai. Labai. Nei vienoje nuotraukoje, kurias mačiau prieš išvažiuodamas, nebuvau sužavėtas šitais akmenimis, kol gyvai iki ten nenuvažiavom. Nu tikrai, vaizdas įspūdingas. Gal dėl to, kad oras buvo nuostabus, ir toje vietoje, kur mes sustojom pasižiūrėti akmenį nuo saulės jūra atrodė žydra žydra. Kai rašydamas blogą peržiūrinėjau nuotraukas, tai neradau kaip dar galima būtų apibūdinti šitą akmenį. Aišku viena - pamatyti būtina gyvai pačiam.

Įspūdingas Afroditės akmuo (nu patikėkit, jis tikrai labai gražiai atrodo :D)

Mes (akmuo fone)

Jei vieta nebūtų įspūdinga, tai tikrai ten mes nebūtume pamatę kažkokio video klipo filmavimo. :) Taip taip. Kai mes atvažiavome į stovėjimo aikštelę, nuo kurios matėsi akmuo ir kuri yra oficiali Petra tou Ramiou apžvalgos aikštelė, ten radome filmavimo komandą. Su keliomis žvaigždėmis, vaizdo filmavimo kameromis, apšvietimo reguliuojančiais tentais, mikrofonais, automobiliais. Žodžiu, filmavimas vyko pilnai. Bet tai mums netrukdė. ;)

Pasigrožėjom Afroditės akmeniu ir kadangi tai padarėm pakankamai greitai, tai nusprendėm nuvažiuoti į netoliese esančią kavinę ant kalno. Užvažiavom, pasistatėm automobilį. Kavos jie aišku normalios neturėjo. Tik Nescafe tipo. Ką jau padarysi, maltų pupelių kavos gauti Kipre nėra taip lengva. Po kavos apsilankėme tualete ir išvykome toliau.

Objektai Pafose

Kadangi viską buvom labai greit padarę, tai nusprendėm aplankyti dar vieną objektą, kuris buvo pažymėtas navigacijoje, lyg ir Afroditės pilis, ar kažkas panašaus. Tik kai jį privažiavome, supratom, kad tai viešbutis, ir mums ten ne vieta. ;) Kaip sakant, reikėjo laikytis plano ir nenukrypti nuo jo. Toliau tęsėme kelionę ir pajudėjom link Pafoso. O ten turėjom aplankyti UNESCO saugomą Katos Pafos archeologinį parką, karalių kapavietę ir Agia Kyriaki Chrysopolitissa bažnyčią.

Praskriejom autostrada su vėjeliu. Keliai tikrai įspūdingi. Bet kai pasiekėm Pafosą, lankyti objektų nepradėjom. Taip taip, sisiuko pavojus. O kur geriausia jį malšinti nemokamai užsienyje?! Taip taip, „McDonald's“. Tik pasiekus Pafosą tai buvo pirmasis mūsų sustojimas. Aplankėm WC, o tuo pačiu užsisakėm užkandžių, kad nebūtume pikti vieni ant kitų. Pailsėjom po kelionės, užkandom ir važiavom toliau.

Pafos McDonald's

Pafos uostas. Netrukus pasiekėm ir patį Pafoso centrą. Ten susiradom nemokamą stovėjimo aikštelę prie pat Kato Pafos archeologinio komplekso, pasistatėm automobilį ir iš pradžių nuėjom pasivaikščioti, apsižiūrėti. Nuėjom iki uosto. Ten matėm labai daug įspūdingų laivų, kurie stovi skaidriame kaip stiklo vandenyje. Skaidrumas tikrai ten išskirtinis, matėsi visas dugnas, dugne esanti augmenija ir gyvūnija.

Laivai Pafoso uoste

Pafoso uosto dugnas

Beeidami sutikom ne vieną turistą. Daugelis jų vaikščiojo grupelėmis. Tik kad jų vidutinis amžius maždaug apie 70 metų. :) Atrodė, kad jie britai, bet tikriausiai buvo ir kitokių. Bet ten tuo metu kai mes buvom tikrai yra senelių rojus. Jų labai labai daug. Matyt jiems tuo metu nėra per karšta ir jie su malonumu skrenda į Kiprą ir apsistoja Pafose. Mums Pafosas paliko senelių rojaus įspūdį. ;) Atrodo kai kurie vos paeina, bet vis tiek eina, domisi, žiūri. ;)

Pafos pilis. Uosto pabaigoje radome ant pat jūros kranto stovinčią Pafoso pilį. Įėjus į pilies vidų galima užlipti ant jos viršaus ir pabūti tarp ramios prieplaukos, molo ir judrios jūros. Įėjimo kaina - 2,50€. Objektas neatrodė vertas tokių pinigų (nors buvom išskaitę, kad ten kažkada yra buvęs kalėjimas - įsivaizduokit būt kokioje nors celėje į jūros pusę), tai mes jį tik apžiūrėjome iš išorės, bet į vidų nėjom. Buvom nuėję net iki tos vietos, kuri buvo nufotografuota Lonely Planet gide (viduje šį kartą, ne ant viršelio). Matosi krantas, pilis. Tik gide buvo padaryta per audrą, ir matėsi labai graži bangomūša.

Pafoso pilis (prieš muziejų buvo kalėjimas)

Iš tokio taško buvo fotografuojama pilis į Lonely Planet

Kato Pafos archeologinis parkas. Ir pagaliau atėjo laikas mums aplankyti svarbiausią Pafose objektą - archeologinį parką. Ten ėjom mes dviese su Olita, nes kitiems dviems mūsų pakeleiviams archeologinių (istorinių) miestų (tiksliau griuvėsių) jau pakako. Gerai, kad tai buvo paskutinis to laikotarpio miestas, kurį mes planavom aplankyti (buvo dar vienas, bet jis niekuo nepanašus į tuos tris, kuriuos mes jau esam aplankę ir kurį mes aplankysim važiuodami į Ayia Napą).

Ėjom link įėjimo į kompleksą, pakeliui matėm vienos ankstyvosios krikščionybės laikotarpio baziliką (ji pasiekiama visiems, nėra uždaroje teritorijoje). Nusipirkom du bilietus po 4,50€ ir įėjom į didžiulio komplekso vidų. Aišku, nemažai objektų matosi per grotas, kurios juosia visą teritoriją, bet buvo keli įspūdingi objektai, dėl kurių vertėjo nusipirkti bilietą.

Įėjimas į Kato Pafos archeologinį parką

Bilietas į Kato Pafos (lygiai toks pats kaip ir į Kurioną, ir kaina ta pati)

Kato Pafos žemėlapis

Savo pažintį pradėjom nuo objekto, kuris turėjo Ajono namų pavadinimą. Tai neseniai privačiomis lėšomis atnaujintas objektas. Ten pamatėm pirmąsias įspūdingas mozaikas išdėliotas to pastato viduje. Ant mozaikų mums vaikščioti neleido, bet tikriausiai buvo laikai, kai ant jų kažkas vaikščiojo. Ne visos mozaikos dalys atkurtos, bet tos kurios atkurtos, atrodo tikrai įspūdingai.

Ajono namo grindys

Toliau įėjom į Tesėjo namą. Na, į namą jis dabar tikrai nepanašus. Likę tik griuvėsiai, bet jei visame tame plote tikrai buvo pastatas, tai reikėjo ne vieno labai tikslaus inžinerinio sprendimo. Atstatymo darbai Tesėjo name nebaigti, jie vyko kai mes vaikščiojom, bet tai tikriausiai normalu, nes atkurti tai, kas buvo pastatyta Helenizmo / Romėnų laikotarpiu prieš daugiau nei 2000 metų, nėra labai paprasta. Pasivaikščiojom po pastatą, matėm įdomias kolonas, daug mozaikų, na ir aišku akmenų, iš kurių dar niekas neatkurta. ;)

Tesėjo namo atkurtos mozaikinės grindys

Tesėjo namo griuvėsiai

Tesėjo namo griuvėsiai

Kolonos Tesėjo name

Toliau žygiavom iki labai įspūdingo objekto, vien dėl kurio tikriausiai labiausiai verta aplankyti šį objektą. Tai Dionizo namas, kurio visos grindys padarytos iš mozaikų. Kai užėjom į vidų (ten virš grindų pastatytas pastatas atkurtoms grindims apsaugoti) ir pamatėm grindis, tai pagalvojom, kad ten ištiesti kilimai. Bet tik kai pasižiūrėjom atidžiau, pamatėm, kad ten vis dėlto yra mozaikos. Labai detalus mozaikų raštas, jos natūraliai įdubusios (tikriausiai taip, kaip buvo palikta kadaise). Aišku, prisidarėm belenkiek nuotraukų. Įspūdį paliko tikrai gerą. Niekur nebuvom dar matę taip detaliai atkurtų mozaikinių grindų.

Grindys Dionizo name

Grindys Dionizo name

Grindys Dionizo name

Dionizo namas iš išorės

Išėję iš Dionizo namo tęsėm savo pažintį po archeologinį parką. Ėjom link švyturio, bet jo nepasiekėm. Pakeliui radom gražią apžvalgos aikštelę, nuo kurios pasimatė tolimesnė mūsų ėjimo kryptis. Ėjom link odeono (dainavimo, muzikavimo, koncertų erdvės) ir agoros (forumo). Odeonas labai panašus į teatrus, bet visiškai nepanašus į tuos (dydžiu), kuriuos buvom mes jau matę Salamyje ir Kurione. Pafose esantis teatras žymiai mažesnis, ne veltui turi kitą pavadinimą - odeonas. Agora nebuvo kažkuo išskirtinė - tai tiesiog didžiulis stadionas su aiškia riba.

Matosi Agora (forumas)

Odeono klausytojai klausosi draugo pasirodymo

Praėję pro stadioną norėjom nueiti iki tikrojo teatro (taip, jis toks ten yra, tik toliau), tik patekti iki jo negalėjom, nes būtų reikėję išeiti iš muziejaus teritorijos. Bet patekom iki kompleksiuko, kuris vadinosi katakombomis. Ten tikriausiai žaliausia šito archeologinio parko vieta, nes augo labai daug įvairių medžių. Truputį pabuvom ir palei tvorą ėjom kaip manėm išėjimo link (na, žemėlapis nebuvo labai jau aiškus).

Žaliausia zona šalia katakombų (nelabai toli ir gyvenamieji namai)

Tvora ir išėjimas į gatvę (dešinėje)

Bet priėjom dar vieną įspūdingą statinį - tai Frankų periodu (1191-1489 po Kritaus) statyta Saranta Kolones pilis. Na, irgi - griuvėsiai. Bet po juos tikrai buvo įdomu pasivaikščioti. Šita pilis yra išskirtinė savo forma. Joje vis dar stovi ne viena arka. Manau, kad vis dar galima patekti į ten buvusius kambarius, bet jie dabar apsaugoti grotomis. Truputį pasivaikščiojom po pilį (kaip atrodė, tai stogą), ir išėjom iš parko teritorijos, nes išeiti ten galima daug kur pro vienpusius vartus.

Saranta Kolones pilis (atrodo nieko įspūdingo, bet užlipus ant jo, visai įdomu)

Nuo pilies viršaus

Patalpos pilyje

Agia Kyriaki Chrysopolitissa. Kai išėjom iš teritorijos, supratom, kad išėjom ten, kur pasistatėm savo automobilį. Bet dar turėjom šiek tiek laiko iki sutarto susitikimo su bendrakeleiviais laiko, tai nusprendėm aplankyti dar vieną objektą - bažnyčią. Nors ji priklauso Kato Pafos archeologiniam parkui, bet į ją patekti galima visiškai nemokamai. Kadangi turėjom žemėlapį, tai žygiavom iki jos.

Ji buvo labai netoli. Toje vietoje yra ne Chrysopolitissa bazilikos ir Agia Kyriaki bažnyčios likučiai. Jų beveik nieko nelikę. Likę tik mozaikinės grindys (jos, aišku, mažiau įspūdingos nei Dionizo namo, bet kaip nemokamai, tai tikrai labai labai geros), kolonos ir kitos luženos. Virš šitos bazilikos ir bažnyčios padarytas pažintinis takas, kuriuo galima pasivaikščioti ir tikrai susidaryti mokamo Pafoso archeologinio parko vaizdą. Ir visiškai nemokamai. Vienas iš įspūdingiausių ten objektų buvo gotikinė bažnyčia, kuri buvo pastatyta Frankų laikais. Ji ir atrodo, kaip tikras pastatas ir dar yra veikianti. Aš ją mačiau tik iš išorės, nes mano keliai nebuvo uždengti, o ženklai prie bažnyčios rodė, kad prašo užeiti tik tuos, kurie turi kelius užsidengę.

Agia Kyriaki Chrysopolitissa

Buvusi bazilikos vieta

Už kolonų matosi Gotikinė bažnyčia

Gotikinės bažnyčios viduje

Pirtys ir teatras. Išėję iš bažnyčios teritorijos, dar turėjom truputį laiko, tai greitai apibėgom toje teritorijoje esančias osmanų ir viduramžių pirtis, ir pasiekėm teatrą. O teatras ten tikrai labai skurdus. Nors dydis nemažas, bet atrodė tikrai prastai - sugriuvę laiptai, nesutvarkyta aplinka. Matyt dar nepriėjo prie teatro restauravimo. ;) O ir iki pat jo nueiti negalėsit, nes ten teritorija uždara (nors ir iš tolo jį pamatyti nieko nekainuoja). Po teatro bėgom jau iki įėjimo iki Kato Pafos parką, kur buvom susitarę susitikti su bendrakeleiviais. Susitikom, pasidalinom vieni su kitais įspūdžiais ir sėdom į automobilį tęsti kelionės.

Pirtys

Kato Pafos Teatras

Avakas Gorge

O tęsti dar buvo kur. Dar turėjom aplankyti tris objektus! Tiesa, rašiau, kad turėjom aplankyti karalių kapavietes. Galvojom, kad jos yra Pafoso Archeologinio parko teritorijoje, bet jos žemėlapyje buvo parašytos, kaip atskiros lankytinos vietos, tai nusprendėm jų nelankyti ir važiuoti toliau. O toliau - tai į Avakas tarpkelį, nes tai buvo tolimiausias mūsų numatytas aplankyti taškas ir buvo labai rekomenduotas viename lietuviškame bloge. O kadangi jau buvo 15:00, o temsta anksti, tai praleisti lankymosi šiame taške negalėjom (ten rekomendavo apsilankyti dienos metu, kol dar neiššliaužia gyvatės pasižmonėti).

Važiavom ir pakeliui matėm labai labai daug pakelėse augančių bananų. Nu žiauriai daug. Matyt visas šiaurinis Pafosas tik iš bananų auginimo ir gyvena. Tik įdomu buvo tai, kad visos bananų kekės buvo suvyniotos į plastikinius maišus. Nelabai supratom kam jie. Ar dėl to, kad taip jie geriau noksta (nenoksta), ar dėl to, kad nuo šalia esančios gatvės neprikibtų dulkės. Bet vaizdelis buvo geras. Matėsi ir senesnės bananų giraitės, tai jaunos, kurios dar nepribrandino vaisių. Tikriausiai dėl gero oro ten derlius būna ištisus metus. ;)

Bananų plantacijos

20 km ir mes jau vietoje. Tik labai jautėsi, kad tolstam nuo didelio miesto. Kelias vis siaurėjo, autostrada net nekvepėjo. Važiavom važiavom, kol galiausiai privažiavom bekelę (taip, bekelėj draudimas negalioja). Bet, mūsų laimei, tai buvo ta vieta, kurios mums reikėjo - Avakas tarpeklis. Supratom iš to, kad ten buvo ženklas, nes tikslios vietos nežinojom.

Ten kur baigėsi kelias, pasistatėm automobilį ir pradėjom žygiuoti. Žinojom, kad žygiuoti reikės, bet nežinojom nuo kur. Keliukas mus pasitiko įspūdingomis uolienomis. Prie jų pasidarėm nuotraukas, bet pamatėm, kad keliuku, kuriuo mes ėjom, nuvažiavo automobilis. Kiek nuliūdom, kad automobilį pasistatėm taip toli, bet kai truputį toliau paėjom, pamatėm kryžkelę, kur mums reikėjo pasukti (buvo Avakas Gorge objekto ženklas), o pasukus kelias ėjo žemyn nuo kalno. Pagalvojom, kad įvažiuoti į šitą kalniuką tikrai būtų mums sunku, tai laikėmės pirminio plano ir iki Avakas Gorge žygiavom toliau.

Uolienos netoli tos vietos, kur pasistatėm automobilį

Nuoroda į Avakas Gorge (jau antroji)

Kraštovaizdis einant link Avakas Gorge (iš tikrųjų tai čia fotografuoti du kalnų ožiai matosi nuotraukos viduryje)

Kai nusileidom nuo kalniuko pamatėm ten stovėjimo aikštelę. Prie tos aikštelės buvo pastatytas tualetas, informacinė lenta ir kranas, iš kurio bėga vanduo. Galėjom automobilį palikti iš šitoje aikštelėje, bet.. važiuoti bekele ir nuo kalno, o paskui į kalną buvo ne mums. Informacinėje lentoje buvo žemėlapis, kurį mes apžiūrėjom. Ten buvo nurodyta, kad pažintinis takas tarpekliu yra apie 1 km ilgio. Nieko nelaukę pradėjom tuo keliuku žygiuoti.

Avakas tarpkelio ženklas

Avakas tarpeklio žemėlapis

Iš pradžių keliukas mus vedė pro miškelį. Ten buvo krūmų, įvairių augalų, uolienų. Daug kur sukabinėti pavadinimai, kad žinotume, kas ten yra. Iš to, kiek supratom, tai ten auga labai daug įvairiausių rūšių kadagių (juniper). Labai daug žalumos aplink. Supo nedideli kalnai. Bet paskui, kai pamatėm danguje siaurėjančius kalnus supratom, kad prie kažko artėjam.

Mūsų šešėliai!

Avakas tarpeklio augmenija

Avakas tarpeklio augmenija

Kalnų susiaurėjimas

Kai priėjom vietą, kur kalnai susiaurėjo, toje vietoje kur buvom mes pamatėm užrašą, kuris teigė, kad saugotumėmės krintančių akmenų, ir kad esant lietui vandens lygis gali pakilti labai staigiai. Miškininkystės departamentas rizikos už mus neprisiėmė, tai ėjome savo rizika. Kelias buvo pakankamai siauras, nes keliuko dalį užėmė Avgas upė. Na, upelis tiksliau. Rizikavom ir ėjom toliau. Ir tikrai nei kiek nepasigailėjom.

Užrašas, prieš įeinant į įspūdingiausią zoną

Vaizdai ten tikrai įspūdingi. Labai daug augančių medžių. Labai savitai augančių medžių. Matėm net ant kalno šlaito (statmenos) augantį medį. Kai kur praeiti buvo pakankamai sunku, nes reikėjo šokti per upę, kad išliktume sausi. Kalnas viršuje tai susiaurėdavo, bet išplatėdavo. Kai siaurėjo, atrodė tikrai nelabai jaukiai. Tuo labiau, kad matėm vienoje vietoje užstrigusį didžiulį akmenį. Gerai, kad jis atrodė labai stabiliai ten esantis ir mums pavojaus nekėlė.

Medis pažintiniame take

Uolienos

Matosi upeliukas ir uolienos, ir bendrakeleivė :))

Kalnai siaurėja dar labiau

Mes keturi

Akmuo tarp kalnų

Medis auga ant kalno šlaito, matosi visos šaknys

Pakeliui eidami sutikom ne vieną kartu einantį žmogų. Jie žygiavo į priešingą pusę, jau ėjo atgal. Vis pasisveikindavom. Ėjom ėjom, kol galiausiai kalnai praėjo vėl platėti ir mums kelią užstojo nuvirtęs labai didelis medis. Nusprendėm, kad tai ženklas ir toliau eiti neverta, nors ir gal dar būtų galima.

Mūsų kelio pabaiga

Eidami atgal tarpeklį pamatėm iš visai kitokios pusės. Atrodė, kad esam visiškai kitoje vietoje, nes tie patys kalno šlaitai atrodė visiškai kitaip. Nepasakyčiau, ar gražiau, ar prasčiau, bet kitaip. Reikia pamatyti, kad suprastum. ;) Neskubėdami ėjom tarpekliu grožėdamiesi vaizdais. Tikrai ten labai gražu ir, manau, man tai buvo didžiausias šios kelionės atradimas. Tikrai įspūdinga visomis prasmėmis vieta. Ir pakankamai lengvai randama.

Grįžtant, vėl kitoks vaizdas

Išėję iš Avakas Gorge pažintinio tako nusprendėm ne lipti į kalną, bet eiti kiek kitu keliu - pro takelį einantį netoli upės. Nors pačios upės nematėm, bet praėjom daug įvairiausių sodų. Sodai dabar jau apleisti, bet matėsi, kad ten buvo padaryta laistymo sistema ir naudota sodų drėkinimui. Sėkmingai pasiekėm savo automobilį, bet keliose vietose tikrai galvojom, kad teks grįžti atgal. Nereikėjo. ;)

Iš viso nuėjom labai nedaug, apie 5km., bet įspūdžių pasisėmėm ilgam.

Sea Caves

Iš tikrųjų, jei paieškosit olų jūroje Kipre, tai paieškos sistemoje rasite ne vieną. Ne vieną ir mums teko aplankyti. Vienos iš jų buvo pakeliui iš Avakas Gorge važiuojant keliu jau namų link. Jau matėm, kad saulės leidimosi laikas artėja, tai po pasivaikščiojimo sėdom į automobilį ir judėjom link olų jūroje. Turėjom koordinates, tai bandėm pasiekti kiek galima jas arčiau. Bet vėlgi - navigacijoje duomenys ne patys naujausi ir mus truputį nuvedė ne ten.

Galiausiai, kai supratom, kad jau esam visai netoli to taško, kurio mums reikia ir horizonte matydami besileidžiančią saulę bėgom link olų. Spėjom tik pasiimti ką nors užsidėti ant pečių, nes žinojom, kad saulei dingus iš karto pasidaro šalta. O saulė ten leidžiasi labai greitai. Pribėgom prie kalno krašto, ir pamatėm ten esančias olas. Aišku, po Avakas tarpeklio nebuvo taip įspūdinga, bet buvo tikrai įdomu pamatyti, kaip jūra gali padaryti tokia olas.

Saulėlydis šalia jūros olų

Jūros olos

Tikresnės jūros olos 

Mūsų nuotrauka

Apėjom kiek iš kitos pusės, saulės jau beveik visiškai nebesimatė, tik raudonis horizonte. Bet užtat pamatėm visiškai kitokių olų. Dar pasifotografavom kol saulės šviesa dar matėsi. Ir nusprendėm judėti toliau.

Coral Bay

Turėjom dar mintį kur nors sustoti išsimaudyti, bet tai buvo viena iš tų dienų, kai maudytis mums jūroje nepavyko. Iš atsiliepimų  buvom prisiskaitę, kad Coral Bay (Koralų įlanka), yra labai gera vieta maudymuisi. Kadangi ta vieta buvo pakeliui, tai mes kažko tikėdamiesi ten užsukom. Bet jau buvo per tamsu, kad ką nors pamatytumėm. ;) Padarėm tik vieną nuotrauką, iš kurios nieko visiškai nesimato. Bet, įsivaizdavom, kad pamatėm vieną iš įspūdingesnių Kipro paplūdimių. ;)

Coral Bay naktį

Vakarų Kipras aplankytas

Bevažiuodami atgal sustojom Lidl parduotuvėje (įvedi per navigacija Lidl, ir nuveda tave iki artimiausios). Kadangi buvom labai alkani, tai prisipirkom visokių dalykų - mėsos vakarienei, maisto pusryčiams, traškučių, dar ir kitai vakarienei pasiėmėm kepsnių ir paragauti vietinio brendžio... Žodžiu. Geriau alkanam nesipirkti. Aišku, išleidom nemažai, apie 57€, bet keturiese galėsim valgyti ne vieną kartą. ;)

Jau buvo tamsu, bet važiuoti autostrada buvo vieni juokai. Eismo beveik nebuvo, vienas sau karaliauji kelyje ir po dviejų valandų grįžom į savo Anemos apartamentus. Iš karto puolėm gaminti valgyti, nes skrandis jau reikalavo aukų. Pasigaminę labai skaniai pavalgėm, dar kiek padrybsojom prie televizoriaus ir ėjom dėliotis dienos įspūdžius į stalčiukus - miegoti.

Rytoj į kalnus!
V!