Sveiki!
Šiandien paskutinė pilna diena Kipre ir rytoj iš ryto keliausim jau į Lietuvos sostinę. Kadangi labai daug padarėm iš vakaro (aplankėm beveik visus planuotus objektus), tai paskutinę kelionės dieną galėjom skirti visiškam poilsiavimui. Nors buvo dar keli objektai, kuriuos galėjom aplankyti, bet pasirinkom vieną objektą - paplūdimį ir nusprendėm ten praleisti truputį laiko. ;)
Pusryčiai
Kokia diena kelionėje be pusryčių?! Reikėjo juos pavalgyti ir mums. Kadangi leidom šiandien sau išsimiegoti - nereikėjo niekur skubėti, nereikėjo niekur važiuoti - tai atsikėlę išėjom į miestą ieškoti kur galėtume papusryčiauti. Pasiskaitėm apie kelias vietas Lonely Planet gide, jos buvo visai netoli mūsų ir nuėjom iki jų pasižiūrėti, ką jos mums galėtų pasiūlyti.
Dar niekas nedirbo, tai galėjom pasižiūrėti tik meniu, kuris iškabintas ant langų. Pasižiūrėjom kelias vietas, bet išsirinkom tą, kuri buvo prie pat mūsų namų, vos perėjus gatvę. Pavadinimo neatsiminsiu, bet labai gerai pamenu, kad mus ten labai gerai priėmė ir labai gerai pamaitino. Užsisakėm mes angliškus pusryčius, į kuriuos įeina kiaušiniai, pupelės, dešrelės, skrebutis ir arbata. Angliško tipo užeigų ten yra labai daug, ne vienas anglas yra atidaręs ten kavinę, greičiausiai ir anglų nemažai atvažiuoja paatostogauti, tai gauti angliškų (arba airiškų) pusryčių ten galima nesunkiai. Pusryčius mums pakankamai greitai pagamino, ir pavalgę jau galėjom pradėti dieną.
Nissi Beach
O kai skrandis pilnas, jau galima daryti ir kitus planus. O kai planas vienas - ramiai pabūti prie paplūdimio, tai jį tik reikėjo vykdyti. Grįžom namo, pasiėmėm daiktus, ir pajudėjom link paplūdimio. Turėjom žinomą pavadinimą, kurį mums rekomendavo lietuvės, su kuriomis vakarojom vieną vakarą, ir kurios sakė, kad tai "išskirtinio grožio paplūdimys". Reikėjo mums įsitikinti.
Judėjom link Nissi paplūdimio. Pakeliui pamatėm (nors matėm ir anksčiau jau, tik kad neparašiau) lietuvių atidarytą kavinę "Švyturys", kurioje galima paskanauti lietuviškų patiekalų, o ji išskirtinė tuo, kad ten meniu pateikiamas ne tik anglų ir graikų kalba, bet ir lietuvių. Restoranas buvo prie pat mūsų namų, bet mes ten nei karto nėjom - gi atskridom ne tam, kad lietuviškus patiekalus valgytume. Bet kavinę pastebėjom, matėm ir ten dirbančių lietuvių. Nors gal ir gaila, bet nesibičiuliavom su jais. ;)
Šiaip daug kur mieste yra pastatyti aparatai didžiuliai iš kurių galima nusipirkti pilstomo geriamo vandens. Taip taip.. Ten kaip supratom vanduo iš čiaupo nėra labai geras, tai žmonės perka geriamą vandenį iš didelės talpos indo. 10 litrų kainuoja 0,50€. Nedaug, bet vis tiek - pirkti reikia papildomai. Mes tikrai pigiau už vandenį iš čiaupo mokam...
Judėjom link Nissi paplūdimio. Pakeliui pamatėm (nors matėm ir anksčiau jau, tik kad neparašiau) lietuvių atidarytą kavinę "Švyturys", kurioje galima paskanauti lietuviškų patiekalų, o ji išskirtinė tuo, kad ten meniu pateikiamas ne tik anglų ir graikų kalba, bet ir lietuvių. Restoranas buvo prie pat mūsų namų, bet mes ten nei karto nėjom - gi atskridom ne tam, kad lietuviškus patiekalus valgytume. Bet kavinę pastebėjom, matėm ir ten dirbančių lietuvių. Nors gal ir gaila, bet nesibičiuliavom su jais. ;)
 |
| Lietuvių kavinė, baras, Švyturys |
 |
| Geriamojo vandens aparatai |
 |
| Citrusiniai vaisiai prie gatvės |
 |
| Negyvenami plotai |
 |
| Kalėdų senelis ant saugumo salelės |
 |
| 7 durų Mercedes Benz Taksi |
 |
| Nissi paplūdimys |
 |
| Nissi paplūdimys nuo kranto |
 |
| Nissi paplūdimys, sala, gultai |
 |
| Atsirado saulė ir Nissi paplūdimio grožis grįžo! |
 |
| Mes salelėje |
Ne už ilgo sulaukėm mūsų draugų, kurie mus pamatė, ir priėjo. Nuėjo jie pavalgyti, o mes vis dar gulėjom. Ir aišku, begulint, priėjo prie mūsų dėdė su kasos aparatu, ir paprašė susimokėti. Mes įmušėm "durnių" ir pasakėm, kad galvojom, kad jie nekainuoja. Tas numojo ranka, ir nuėjo. Matėm, kaip iš kitų pinigus renka, tik nematėm po kiek. Taip ir nesužinojom kainos, bet ir nereikėjo mums už jį susimokėti. Nulipom nuo gultų ir nuėjom pas draugus.
Buvom sutarę, kad kai jie baigs užkandžiauti, eisim maudytis. Tai truputį luktelėjom, tada sulaukėm, kol Paulius persirengs ir nėrėm į Viduržemio jūrą. Labai gerai pasimaudėm. Tai buvo kaip ir paskutinis mūsų pasimaudymas, nes rytoj anksti ryte reiks važiuoti link oro uosto. Iš vandens tikrai nesinorėjo lipti, nes jis buvo labai šiltas, o tuo labiau, kad oras buvo labai gražus, ir pats paplūdimys visai neblogas (kai šviečia saulė).
 |
| Po maudynių jūroje |
Fish Meze
Buvo dar vienas dalykas, kurį mums knietėjo Kipre padaryti - pavalgyti žuvies meze. Mėsos meze kelis kartus jau valgėm, tai būtinai reikėjo paragauti ir žuvies meze. Eidami link uosto kelias žuvies meze vietas buvom matę. Vienos ir pavadinimą buvom įsiminę (dabar net nepasakysiu, bet ten pas kažkokį Antoną, ar kažkaip panašiai) ir pasiskaitėm atsiliepimus apie tą restoraną, nebuvo jie labai atgrasantys mus ir nusprendėm ten nueiti pavakarieniauti.
Vakaras buvo pakankamai šiltas (ne šaltesnis nei vakar). Kadangi ėjom su tikslu, tai tą tikslą greitai ir pasiekėm. Užėjom, nors ir nebuvo ten labai daug žmonių (iš karto įtarimas, kad gali būti blogai). Bet kai pasižiūrėjom į laikrodį, supratom, kodėl ten žmonių nedaug - dar anksti. Atsisėdom, mums pristūmė staliuką, ir davė meniu. O ten dviejų dydžių žuvies meze - mažas (kurio kaina labai išreklamuota prie restorano įėjimo) ir didelis, kurio kaina beveik tokia pat, kaip ir kituose aplink esančiuose restoranuose. Gal ta mažos kainos iliuzija mus ir atvedė į šį restoraną, rinkodara suveikė.
Užsisakėm du didelius meze komplektus po 18€ žmogui, kad normaliai pavalgytume, nes ryte nebus daug laiko tinkamai pavalgyti, dar ir kelionė iki oro uosto, paskuti skrydis - reikėjo skrandį prisikimšti. Mus informavo, kad reikės palaukti. Kad laukimas neprailgtų, pasiėmėm alaus. Aišku, gaminimo procesas mums atrodė ilgas, bet turėjo paruošti daug įvairių žuvies produktų. Juokavom, kad nubėgo gaudyti berniukas į Aja Napos uostą... :D
Po kiek laiko atnešė tokius specifinius rėmus, paserviravo lėkštes, peilius, šakutes. Dar po kelių minučių atnešė dvi didžiules lėktes pilnas jūros gėrybių. Visko net ir nepamenu, bet buvo keptos žuvelės, krevetės, kalmarų žiedai, midijos, lašiša, aštunkojo kelios kojos, žuvies file, krabo dalis, tešloje apkepti žuveliokai, dar kažkas. Garnyras - salotos ir keptos bulvytės, keli citrinos gabaliukai. Na ir salotos lapas, kuris toje žuvies gėrybių lėkštėje greičiausiai tik dėl grožio buvo.
 |
| Žuvies meze |
Puolėm viską valgyti, ragauti. Nors aš nesu tas, kuris žuvį labai mėgsta, bet visko paragauti buvo įdomu, ir nebuvo kažko labai egzotiško (lygtai :D), bet viskas atrodė pagaminta iš šviežių produktų, tik kiek gal per daug aliejaus. Pavalgėm, išgėrėm alų, ir atsiskaitėm. Žuvies meze kiek kitokia mums buvo patiekta, nes prie mėsos meze kiek valgėm, tai gavom daugiau užkandžių, bet nebuvo tiek daug mėsos pasirinkimo. Tikriausiai žuvies meze daugiau jūros bjaurybių (atsiprašau, gėrybių) ir patiekia daugiau žuvies. ;)
 |
| Viską suvalgėm |
Pavalgę dar užėjom į netoliese esantį prekybos centrą nupirkti šiek tiek lauktuvių. Rinktis ten tikrai nėra iš ko... Bet radom kelis. Labai norėjom paimti marinuotų graikinių riešutų (bent jau patiems pavalgyti), bet niekur jų neradom. Teko ieškoti ko nors, kas yra "Made in Cyprus"... :) Kažką radom. :)
Namo
Ir viskas. :) Mūsų pažintinės atostogos po Kipro salą pasibaigė. Liko tik paskutinė diena, kuri be pusryčių, automobilio grąžinimo ir skrydžio daugiau nieko įdomaus ir neturi. Nes ir laiko nebuvo, mūsų skrydis 10:00 ryte, o dar reikėjo apie valandą važiuoti iki Larnakos, tai nieko nuveikti ir nebegalėjom.
Atsikėlę labai anksti pasigaminom paskutinius pusryčius. Išsimaudėm paskutinį kartą prieš kelionę, susidėjom savo kuklius daiktus į savo kuklų automobilį, palikom namų raktus ant stalo ir išėjom pro šonines duris. Sėdom į automobilį ir nurūkom link Larnakos. Kai jau pradėjom ruoštis, vis labiau švito ir švito, ir labai ne už ilgo, kai reikėjo mums važiuoti, pasidarė labai šviesu.
 |
| Mūsų automobilis ir namas, kuriame gyvenome (pirmame aukšte) |
Važiavom jau labai gerai žinomu keliu, nes juo važiavom jau trečią kartą - tik du kartus į kitą pusę. Bet tai, kad jūra vienoje pusėje, o nedideli kalniukai kitoje pusėje mūsų nei kiek nestebino. Po maždaug valandos pasiekėm Larnaką. O kai ją pasiekėm, turėjom būtinai padaryti vieną darbą - prisipilti degalų, nes grąžinant automobilį turėjom jį grąžinti pilnu baku. Įsipylėm 8.5 litro benzino ir už juos palikom 10€. Iš viso paskaičiavom, kad už degalus pildamiesi tris kartus išleidom 90€, beveik tiek pat kiek ir už automobilį. Tik džiugino tai, kad mes per 7 dienas įveikėm net 1100 km! Neblogai visai skamba. ;) Autobusu tikrai nebūtume tiek daug pamatę. ;) Va ir žemėlapyje matosi kiek vietų mes aplankėm Kipre - labai daug. ;)
 |
| Aplankytų vietų (taškų) žemėlapis |
Iš degalinės važiavom iki nuomos punkto. Ten buvom suplanavę pabūti nemažai, nes galvojom, kad pradės kabinėtis prie visko. Bet šį kartą ne prie besikabinėjančių pakliuvom ir sėkmingai grąžinom automobilį. Punkto darbuotojas patikrino, ar pilnas bakas, iš išorės trumpai apžiūrėjo automobilį, nuėjom dar į ofisą, kad galėtume atšaukti 600€ rezervaciją ir viskas. Ėjom link autobusiuko, kuris turėjo mus nuvežti iki oro uosto.
Oro uostą pasiekėm sėkmingai ir labai greitai. Ir turėjom labai daug laiko iki skrydžio. Jei būtume paklausę Jolitos dėl automobilio grąžinimo, tai būtume galėję dar kokį pusvalandį ilgiau pamiegoti. ;) Bet tokie dalykai gimsta iš patirties. ;) Nieks nežinojo, kaip ten viskas bus.
Oro uoste buvom dar gerokai per anksti, net nebuvo likusios dvi valandos iki skrydžio. Liko daugiau. Bet kur dėtis neturėjom, tai ėjom per patikrą. Pasitikrinom, ir tada jau beliko laukti skrydžio. Atsisėdom artimiausioje vietoje ir ten bandėm gulinėti, apėjom visą oro uostą, visas ten esančias parduotuves. Taip besistumdydami sulaukėm, kol paskelbs, kad toje vietoje, kur mes buvom vyks ir mūsų skrydis! Valio! Buvom užsiėmę geriausias vietas.
 |
| Kalėdų eglutė oro uoste |
Pastebėjom, kad prie įėjimo į šitą zoną atėjo Wizzair darbuotoja, kuri ant visų krepšių (lagaminų) dėjo atitinkamas žymes - ar tai L lagaminas, ar S krepšys. :) Mes kadangi toje zonoje atsidūrėm anksčiau, tai tokių žymų neturėjom. Nuėjom pas tetą, padavėm bilietą (ten pažymėta, kokio dydžio lagaminą gali turėti) ir gavom S lipduką, kurį užsiklijavom ant kuprinės.
Ir vėl... Artėjant įlaipinimo laikui, žmonės pradėjo būriuotis prie įlaipinimo vartų... Mes sėdėjom ramiai, nes vietas sėdėjimo paskirtas gi turėjom. Ir kai eilė pradėjo skirstytis tik tada stojom ir mes į ją. Stovėti vis dar reikėjo, nes laipinti į lėktuvą pradėjo tik vėliau, nes visų pirma turėjo išlaipinti kitus keleivius (daugiausiai lietuvius), kurie arba atvyko atostogauti, arba grįžo į Kiprą. Pradėjo laipinti, susiradom savo vietas, atsisėdom ir viskas. :)
 |
| Besiburiuojančių žmonių eilė |
 |
| Mūsų lėktuvas! |
Virš trijų valandų, ir mes jau Vilniuje. :) Daugiau jokių nesklandumų nebuvo. ;) Išėję iš oro uosto padėkojom vieni kitiems už labai gerai praleistą laiką ir susitarėm susitikti ne už ilgo pasidalinti nuotraukomis ir prisiminti 7 dienas Kipre. ;)
Ir viskas. :) Paskutinis Kipro įrašas. :) Iki kitų susitikimų! Nesėdėkit vietoje!
Viktoras
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą