Gomarjoba!
Va ir paskutinis įrašas iš mūsų savaitės trukmės kelionės į Gruziją. Aplankėme Stalino miestą Gorį, sostinę Tbilisį, kalnų Kazbegį, pajūrio Batumį ir antrąjį pagal dydį miestą Kutaisį, nuo kurio pradėjom ir kur baigėm savo kelionę.
Po neramios nakties Batumyje, nusprendėme susitvarkyti ir keliauti į Kutaisį. Nerami naktis buvo, nes kur gyvenom buvo labai audringas rajonas, ir beveik visą naktį grojo muziką, vėliau paryčiais grįžinėjantys namo šūkaliojo. Matyt buvau per mažai pavargęs, kad neramiai miegojau, arba muzika tikrai buvo labai garsi. :D
Atsikėlę ir susitvarkę nuo hostelio ėjome pavalgyti. Vėl nuvarėm į tą pačią indišką-gruzišką kavinukę. Užsisakiau makaronų, nes praėjusį kartą panelės visai skaniai juos valgė. ;) Užkandę varėm į centrinę miesto aikštę iš kurios turėjom pasigauti mums tinkamą maršrutkę iki Kutaisio. Pasiklausinėję žmonių tą aikštę radom ir netrukus jau turėjom kuo važiuoti. Ten pilna autobusiukų, kurie važiuoja įvairiomis kryptimis. Atsisėdom į maršrutkę, susidėjom daiktus. Prie mūsų priėjo vyrukas, surinko po 10 larių ir po kiek laiko atnešė mums kelionės bilietus. Pirmą kartą taip gavom bilietėlius! :)
Atvažiavę į Kutaisį ir išlipę iš autobusiuko buvom baisiai nustebinti. Prie mūsų nepriėjo nei vienas žmogus ir nepaklausė ar reikia pagalbos, transporto, gyvenimo vietos. Miestas irgi pats toks savotiškas, kaip antras pagal dydį Gruzijos miestas jis yra kitoks. Lietuvoj Kaunas irgi yra kitoks. ;) Irgi antras pagal dydį miestas. Kutaisyje mums patiems reikėjo klausti žmonių kur čia būtų galima apsistoti! Kaip niekur kitur! Bet užklausus vieno žmogaus, jis mielai mums padėjo, užklausė dar kelių žmonių, kol galiausiai mums surado kur nakvoti. Beje, pačioje pradžioje užklausas žmogus mums pasakė, kad niekur nerasim pigesnės nei 25 larių nakvynės žmogui. O kadangi tai buvo mūsų paskutinė nakvynė, tai mums tokia kaina netinkama, ir mes pasakėm, kad mokėsim ne daugiau nei 20 larių. Ir mums už 20 larių žmogui surado nakvynę visai netoli miesto centro. Tada sėdome į taksą, kaip ir Tbilisyje, penkiavietėj mašinoj važiavome 7-iese, vairuotojas ir mes šeši.
Kai pasiekėm vietą, nuėjom apsižiūrėti, ar tinka mums šita nakvynės vieta. Variantas mums tiko: gavome du kambarius, viename keturios miegojimo vietos, kitame - dvi. Nakvynės suteikėjas įpareigojo su mumis kalbėti savo sūnų, kuris kalbėjo tik angliškai ir visiškai nieko nesuprato rusiškai. Dar viena Kutaisio keistenybė, nes kitur dėl rusų kalbos nebuvo problemų. Į dvivietį kambarį leidome porą, o mes keturiese miegojome kitame. Beje, aš ir Laimonas miegojome ant skrynių. :D
Pasidėję į kambarius daiktus, sumokėję taksistui už pervežimą ir susitarę su taksistu, kad atvažiuos mus paimti iš ryto, išgėrėm arbatėlės ir susitarėm su šeimininke, kad ji mums iš ryto pagamins pusrytį ir sumokėjome pinigus, iš viso po 25 larius (t.y. +5 lariai už pusryčius). Apsitvarkę išvarėm pasižiūrėti, kaip atrodo Kutaisis.
Aplankę fontaną nusprendėm pasivaikščioti dar ir nueiti iki upės. Nuėję iki upės, buvome nustebinti - ten yra keltuvas! Ir keltuvas, panašiai kaip Tbilisio funikulierius, kelia į pramogų parką. Nieko nelaukėm, nuskubėjom į kasą, nusipirkom bilietėlį į vieną pusę po 0,5 lario ir pasikėlėm į viršų.
O viršuje iš tikrųjų buvo pramogų parkas. Tik žymiai mažesnis nei Tbilisyje. Pastebėjau, kad Gruzijoje gana populiaru turėti pramogų parką ant kalno. Buvo įvairių atrakcionų. Ir ten apžvalgos ratas, tik jis, kaip ir daugelis dalykų Kutaisyje, neveikė, t.y. buvo kitaip nei visur. :) Pasižiūrėję į miestą iš viršaus (nors tas viršus nebuvo labai aukštai), pasivaikščiojom dar po parką ir paskui paklausėm kur čia būtų galima nueiti iki garsiosios miesto katedros. Parko darbuotojas mums parodė kryptį ir mes išėjome.
Ėjome tarp įvairiausių namų, dar kartą pasiklausėm kur eiti, nes nebuvo labai aišku, ir galiausiai priėjom Bagrati katedrą. Kaip rašo istoriniai šaltiniai, tai ant katedros grindinio yra išraižyti 1003 metai. Ji tikrai gražiai atrodo, į vidų tik nebuvome užėję. Tik per tiek metų ji turėjo ne vieną kartą būti tvarkyta ir pristatyta dalių / perstatyta. Nuo bažnyčios atsiveria miesto panorama. Pasigrožėję lipome žemyn.
Turėjom padaryti dar du dalykus: nusipirkti kaip mes sakėme dešrų (vietinių saldumynų) ir pavakarieniauti. Nusileidome nuo kalno ir radome kažką panašaus į turgelį palei gatvę. Pradėjome ten ieškoti saldumynų, bet niekur jų neradome. Tada prie mūsų priėjo vietinis, ir paklausė, ko mes ieškome (ir net Kutaisyje taip būna!). Mes pasakėme, kad ieškome saldumynų ir jis tada mus vedė, vedė ir nuvedė turgelyje į tokią vietą, kur galėjome nusipirkti tų saldumynų, gruziniškai čiurčelų. Visi prisipirkom iki soties, kad netrūktų, po 1 larį mažesnės, po 2 larius didesnės. Be to, dar pamatėme, kad turgelyje perdavinėja ir braškes! O mes apie jas svaigom ir svajojom jau nuo pat kelionės pradžios, tai neištvėrėm, išleidom 3 larius ir nusipirkom kilogramą braškių.
Apsipirkus reikėjo mums pavalgyti. To paties žmogaus paprašėm, kad užrodytų kokią vietą, kur galima pavalgyti. Jis mus nuvedė į centrinę miesto aikštę ir sakė eiti į kavinę, ant kurios lango buvo užklijuotas tik lipdukas "Beer bar". Į ją tikrai nebūtume sugalvoję nueiti, nes tikrai neatrodė ji kviečiančiai iš išorės. Ir viduje toks įdomus stiliukas buvo. Ten užsisakėme visokio maisto, kinkalių, alaus. Ir tikrai labai skaniai pavalgėm! Ir kinkaliai buvo patys pigiausi, kokius mes valgėm! Bet tokie pat geri. ;)
Po vakarienės žygiavom į nakvynės vietą. Pakeliui dar nusipirkom gruziniškų saldainių. Grįžę nuėjom į terasą, suvalgėm braškes, ir nuėjom miegoti, nes kitą dieną reikėjo anksti keltis.
Įprastai sėdom 5 į galą, du priekyje ir važiavom iki oro uosto. Tik šį kartą 5-iems gale, kur turėtų tilpti 3 žmonės važiuoti buvo nelabai patogu, nes atstumas iki oro uosto pakankamai nemažas, apie 20 km, ir važiavom daugiau apie 20 minučių, todėl kai kurios kūno vietos (rankos, kojos) ėmė būti nusėdėtos ir užtirpo. :) Tiek ilgai prieš tai niekada nebuvom važiavę. Bet nieko, pasiekėm oro uostą saugiai.
Oro uostas toks mažas, kad darbuotojai nesivargina švieslentėse teisingai parašyti laikus. Sumaišė check-in'o laikus, kurie buvo įrašyti švieslentėje.. Žmonės prašė pataisyti, kad neklaidintų, bet taip iki pat skrydžio pataisyti nesugebėjo. :) Matyt nesupranta, kad informacija, susijusi su skrydžiu, turi būti labai tikslai. ;) Nieko, gal oro uostas su laiku užaugs, dabar ten vyksta po 2-3 skrydžius per visą dieną.
Viduje visi turėjom ant savo rankinio bagažo užsidėti etiketes, kad atitinka mažą rankinio bagažo dydį ir reikėjo savo bilietus pasikeisti į jų atspausdintus - šitas irgi labai keistas momentas, nes visur kitur tinka tik atsispausdinti namie. Bet gavę naujus bilietus, ir pimpačką, kad rankinio bagažo dydis atitinka sėkmingai praėjom saugos patikrą ir laukėm nusileidžiant lėktuvo iš Vilniaus, nes tik tada mus galėjo laipinti.
Beje, ten oro uoste yra Duty Free parduotuvėje, kurioje galima nusipirkti vietinių lauktuvių: čiačios, čiurčelos ir pan., bei taip pat parduoda ir standartines Duty free prekes. Aišku, kainos už čiačią ir čiurčelas yra žymiai žymiai didesnės, nei mieste ar kažkur kitur kavinėje. :)
Susėdom į lėktuvą, pakilom ir po 3,5 valandos grįžome į Vilnių.
Kelionė verta 10 balų iš 10ies! Vien ko verta mūsų šešių kompanija! ;) O dar ir nuostabus Gruzijos gamtos, kalnų grožis, miestai. :)
Iki kitų kartų! Nesėdėkit vietoje!
Viktoras
Va ir paskutinis įrašas iš mūsų savaitės trukmės kelionės į Gruziją. Aplankėme Stalino miestą Gorį, sostinę Tbilisį, kalnų Kazbegį, pajūrio Batumį ir antrąjį pagal dydį miestą Kutaisį, nuo kurio pradėjom ir kur baigėm savo kelionę.
Po neramios nakties Batumyje, nusprendėme susitvarkyti ir keliauti į Kutaisį. Nerami naktis buvo, nes kur gyvenom buvo labai audringas rajonas, ir beveik visą naktį grojo muziką, vėliau paryčiais grįžinėjantys namo šūkaliojo. Matyt buvau per mažai pavargęs, kad neramiai miegojau, arba muzika tikrai buvo labai garsi. :D
Atsikėlę ir susitvarkę nuo hostelio ėjome pavalgyti. Vėl nuvarėm į tą pačią indišką-gruzišką kavinukę. Užsisakiau makaronų, nes praėjusį kartą panelės visai skaniai juos valgė. ;) Užkandę varėm į centrinę miesto aikštę iš kurios turėjom pasigauti mums tinkamą maršrutkę iki Kutaisio. Pasiklausinėję žmonių tą aikštę radom ir netrukus jau turėjom kuo važiuoti. Ten pilna autobusiukų, kurie važiuoja įvairiomis kryptimis. Atsisėdom į maršrutkę, susidėjom daiktus. Prie mūsų priėjo vyrukas, surinko po 10 larių ir po kiek laiko atnešė mums kelionės bilietus. Pirmą kartą taip gavom bilietėlius! :)
Batumi - > Kutaisi
Važiavom pro visokius Gruzijos miestus, grožėjomės gamta. Buvo baisiai karšta viduje, bet buvom atsidarę langus, tai išgyvenom. ;) Vairuotojas kartais tikrai labai greit važiuodavo, bet kartais ir normaliai. Taip po truputį važiavom važiavom kartais sustodami ir paimdami vietinių gyventojų ir pasiekėm Kutaisio oro uostą. Vairuotojas sustojo prie jo, ir taip klausiančiai pasižiūrėjo į mus šešis, kodėl mes nelipam. Mes pasakėm, kad iki miesto važiuojam. Matyt užsieniečiai, kurie iš Batumio važiuoja į Kutaisi, visada išlipa prie oro uosto. Tik mes čia tokie išskirtiniai buvom, kad norėjom aplankyti patį Kutaisį...Niekas ten nevažiuoja. :D |
| Nuo Batumio iki Kutaisio per Samtredia |
Atvažiavę į Kutaisį ir išlipę iš autobusiuko buvom baisiai nustebinti. Prie mūsų nepriėjo nei vienas žmogus ir nepaklausė ar reikia pagalbos, transporto, gyvenimo vietos. Miestas irgi pats toks savotiškas, kaip antras pagal dydį Gruzijos miestas jis yra kitoks. Lietuvoj Kaunas irgi yra kitoks. ;) Irgi antras pagal dydį miestas. Kutaisyje mums patiems reikėjo klausti žmonių kur čia būtų galima apsistoti! Kaip niekur kitur! Bet užklausus vieno žmogaus, jis mielai mums padėjo, užklausė dar kelių žmonių, kol galiausiai mums surado kur nakvoti. Beje, pačioje pradžioje užklausas žmogus mums pasakė, kad niekur nerasim pigesnės nei 25 larių nakvynės žmogui. O kadangi tai buvo mūsų paskutinė nakvynė, tai mums tokia kaina netinkama, ir mes pasakėm, kad mokėsim ne daugiau nei 20 larių. Ir mums už 20 larių žmogui surado nakvynę visai netoli miesto centro. Tada sėdome į taksą, kaip ir Tbilisyje, penkiavietėj mašinoj važiavome 7-iese, vairuotojas ir mes šeši.
Kai pasiekėm vietą, nuėjom apsižiūrėti, ar tinka mums šita nakvynės vieta. Variantas mums tiko: gavome du kambarius, viename keturios miegojimo vietos, kitame - dvi. Nakvynės suteikėjas įpareigojo su mumis kalbėti savo sūnų, kuris kalbėjo tik angliškai ir visiškai nieko nesuprato rusiškai. Dar viena Kutaisio keistenybė, nes kitur dėl rusų kalbos nebuvo problemų. Į dvivietį kambarį leidome porą, o mes keturiese miegojome kitame. Beje, aš ir Laimonas miegojome ant skrynių. :D
Pasidėję į kambarius daiktus, sumokėję taksistui už pervežimą ir susitarę su taksistu, kad atvažiuos mus paimti iš ryto, išgėrėm arbatėlės ir susitarėm su šeimininke, kad ji mums iš ryto pagamins pusrytį ir sumokėjome pinigus, iš viso po 25 larius (t.y. +5 lariai už pusryčius). Apsitvarkę išvarėm pasižiūrėti, kaip atrodo Kutaisis.
Kutaisis
Iki centrinės miesto aikštės buvo labai netoli. Ją pasiekėm greit, ten yra labai didelis ir gražus fontanas, kuris vakare nusidažė įvairiomis spalvomis. |
| Fone matosi centrinė miesto aikštė |
Aplankę fontaną nusprendėm pasivaikščioti dar ir nueiti iki upės. Nuėję iki upės, buvome nustebinti - ten yra keltuvas! Ir keltuvas, panašiai kaip Tbilisio funikulierius, kelia į pramogų parką. Nieko nelaukėm, nuskubėjom į kasą, nusipirkom bilietėlį į vieną pusę po 0,5 lario ir pasikėlėm į viršų.
 |
| Netikėtai atrastas keltuvas į kalną |
O viršuje iš tikrųjų buvo pramogų parkas. Tik žymiai mažesnis nei Tbilisyje. Pastebėjau, kad Gruzijoje gana populiaru turėti pramogų parką ant kalno. Buvo įvairių atrakcionų. Ir ten apžvalgos ratas, tik jis, kaip ir daugelis dalykų Kutaisyje, neveikė, t.y. buvo kitaip nei visur. :) Pasižiūrėję į miestą iš viršaus (nors tas viršus nebuvo labai aukštai), pasivaikščiojom dar po parką ir paskui paklausėm kur čia būtų galima nueiti iki garsiosios miesto katedros. Parko darbuotojas mums parodė kryptį ir mes išėjome.
 |
| Kutaisio pramogų parkas ir Apžvalgos ratas (mūsų pramintas Kutaisi Eye) |
Ėjome tarp įvairiausių namų, dar kartą pasiklausėm kur eiti, nes nebuvo labai aišku, ir galiausiai priėjom Bagrati katedrą. Kaip rašo istoriniai šaltiniai, tai ant katedros grindinio yra išraižyti 1003 metai. Ji tikrai gražiai atrodo, į vidų tik nebuvome užėję. Tik per tiek metų ji turėjo ne vieną kartą būti tvarkyta ir pristatyta dalių / perstatyta. Nuo bažnyčios atsiveria miesto panorama. Pasigrožėję lipome žemyn.
 |
| Bagrati katedra Kutaisyje |
 |
| Kutaisi nuo katedros |
Turėjom padaryti dar du dalykus: nusipirkti kaip mes sakėme dešrų (vietinių saldumynų) ir pavakarieniauti. Nusileidome nuo kalno ir radome kažką panašaus į turgelį palei gatvę. Pradėjome ten ieškoti saldumynų, bet niekur jų neradome. Tada prie mūsų priėjo vietinis, ir paklausė, ko mes ieškome (ir net Kutaisyje taip būna!). Mes pasakėme, kad ieškome saldumynų ir jis tada mus vedė, vedė ir nuvedė turgelyje į tokią vietą, kur galėjome nusipirkti tų saldumynų, gruziniškai čiurčelų. Visi prisipirkom iki soties, kad netrūktų, po 1 larį mažesnės, po 2 larius didesnės. Be to, dar pamatėme, kad turgelyje perdavinėja ir braškes! O mes apie jas svaigom ir svajojom jau nuo pat kelionės pradžios, tai neištvėrėm, išleidom 3 larius ir nusipirkom kilogramą braškių.
Apsipirkus reikėjo mums pavalgyti. To paties žmogaus paprašėm, kad užrodytų kokią vietą, kur galima pavalgyti. Jis mus nuvedė į centrinę miesto aikštę ir sakė eiti į kavinę, ant kurios lango buvo užklijuotas tik lipdukas "Beer bar". Į ją tikrai nebūtume sugalvoję nueiti, nes tikrai neatrodė ji kviečiančiai iš išorės. Ir viduje toks įdomus stiliukas buvo. Ten užsisakėme visokio maisto, kinkalių, alaus. Ir tikrai labai skaniai pavalgėm! Ir kinkaliai buvo patys pigiausi, kokius mes valgėm! Bet tokie pat geri. ;)
Po vakarienės žygiavom į nakvynės vietą. Pakeliui dar nusipirkom gruziniškų saldainių. Grįžę nuėjom į terasą, suvalgėm braškes, ir nuėjom miegoti, nes kitą dieną reikėjo anksti keltis.
Kutaisis > Vilnius
Ryte atsikėlėm, susitvarkėm, susidėjom daiktus ir ėjom pavalgyti. Pusryčiams gavom dešrelių, arbatos, kiaušinienės. Tada išėjom į lauką, o ten jau laukė mūsų vakarykštis vairuotojas. Su juo buvom susitarę, kad už 20 larių jis mus nuveš iki oro uosto.Įprastai sėdom 5 į galą, du priekyje ir važiavom iki oro uosto. Tik šį kartą 5-iems gale, kur turėtų tilpti 3 žmonės važiuoti buvo nelabai patogu, nes atstumas iki oro uosto pakankamai nemažas, apie 20 km, ir važiavom daugiau apie 20 minučių, todėl kai kurios kūno vietos (rankos, kojos) ėmė būti nusėdėtos ir užtirpo. :) Tiek ilgai prieš tai niekada nebuvom važiavę. Bet nieko, pasiekėm oro uostą saugiai.
 |
| Prie Kutaisio oro uosto |
Oro uostas toks mažas, kad darbuotojai nesivargina švieslentėse teisingai parašyti laikus. Sumaišė check-in'o laikus, kurie buvo įrašyti švieslentėje.. Žmonės prašė pataisyti, kad neklaidintų, bet taip iki pat skrydžio pataisyti nesugebėjo. :) Matyt nesupranta, kad informacija, susijusi su skrydžiu, turi būti labai tikslai. ;) Nieko, gal oro uostas su laiku užaugs, dabar ten vyksta po 2-3 skrydžius per visą dieną.
Viduje visi turėjom ant savo rankinio bagažo užsidėti etiketes, kad atitinka mažą rankinio bagažo dydį ir reikėjo savo bilietus pasikeisti į jų atspausdintus - šitas irgi labai keistas momentas, nes visur kitur tinka tik atsispausdinti namie. Bet gavę naujus bilietus, ir pimpačką, kad rankinio bagažo dydis atitinka sėkmingai praėjom saugos patikrą ir laukėm nusileidžiant lėktuvo iš Vilniaus, nes tik tada mus galėjo laipinti.
Beje, ten oro uoste yra Duty Free parduotuvėje, kurioje galima nusipirkti vietinių lauktuvių: čiačios, čiurčelos ir pan., bei taip pat parduoda ir standartines Duty free prekes. Aišku, kainos už čiačią ir čiurčelas yra žymiai žymiai didesnės, nei mieste ar kažkur kitur kavinėje. :)
Susėdom į lėktuvą, pakilom ir po 3,5 valandos grįžome į Vilnių.
Kelionė verta 10 balų iš 10ies! Vien ko verta mūsų šešių kompanija! ;) O dar ir nuostabus Gruzijos gamtos, kalnų grožis, miestai. :)
 |
| Paskutinė chebrytės nuotrauka jau Vilniaus oro uoste! |
Iki kitų kartų! Nesėdėkit vietoje!
Viktoras
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą