Gruzijos sostinė Tbilisis

Sveiki,

Vakar atrakcionų parke pasiklausinėjom vietinių, kiek turėtų kainuoti kelionė iki Tbilisio iš Gorio. Atstumas nėra labai didelis - 80 km. Vietiniai pasakė, kad su maršrutke kainuotų 5 lariai, taksu - 7 lariai žmogui, tai mums turėtų su taksu iki Tbilisio kainuoti apie 42 larius. Grįždami namo pasiklausėme aplink besitrainiojančio taksisto, kiek kainuotų mums šešiese nuvažiuoti iki Tbilisio. Jis pasakė, kad 40 larių, bet mes nusiderėjome, kad jis nuveš už 35 larius, pasiėmėm jo telefono numerį ir susitarėm rytoj susiskambinti.

Kitą dieną namuose išgėrę arbatos ir suvalgę likusius chačiapūrius, aptarėm kelionės planą: norime nuvažiuoti į Mcchetą (beveik kaip Trakai) ir Džvari - bažnyčią kalnuose, ir tada - Tbilisis. Tada išėjome ieškoti transporto, bet prieš tai nuvarėm suvalgyti ledų (viskas ten prie pat), nes oras buvo geras ir norėjome atsigaivinti. Mums bevalgant ledus prie mūsų priėjo vietinis ir paklausė kur norim važiuoti. Pasakėm, kad norim į Mcchetą, Džvari ir galiausiai - į Tbilisį. Vairuotojo pasiūlymas - 50 larių. Mes pasikalbėjom, pasitarėm, suprantam, kad Mccheta yra pakeliui, bet į Džvari reikia aukščiau važiuoti, tada tarpusavyje susitarę, kad važiuotume už 45 larius, vienas iš mūsų Andrių sako: "40 ir važiuojam". Vairuotojas: "gerai". Tada susisėdom visi šeši į miniveną ir išvažiavom. :D

Mūsų vairuotojas Vano degalinėje pilasi dujas

Pats kelias nuo Gorio iki Tbilisio yra labai geras. Dar kai važiavom iki Gorio, tai jau beveik jį pasiekus kelias irgi buvo labai geras, nes naujai nutiestas. Kažkada bus didelė autostrata nuo Tbilisio iki Batumio, nes ir dabar ten pagrindinis kelias eina. Nuo Gorio iki Tbilisio kelias turi dvi atskiras juostas, ir, kaip supratom, išklotas betonu, kaip mes vadinam "betonke". Panašus į kelią link Utenos. Pakeliui dar buvom sustoję vandens pasipildyti, kavos išgerti.

Ilgai netrukę pasiekėm pirmąjį sustojimą - Mccheta. Tai senoji Gruzijos sostinė, kuri šiuo metu yra atstatyta ir atrodo tikrai labai jaukiai, gražiai, tvarkingai. Mcchetoje reikia aplankyti Svetitskhoveli katedrą - ją tikrai nesunkiai rasite, nes tai pagrindinis objektas šiame miestelyje. Mes pasistatėm mašiną ir visi septyni (taip, vairuotojas ėjo su mumis) nužygiavome pasivaikščioti po miestelį ir nueiti iki katedros. Prie katedros įėjimo buvo aprangos kodo ženklai - ne visus ten įleidžia. Ir taip jau atsitiko, kad buvo labai šilta ir aš savo kelnes pasikeičiau į šortus. O ten ženklai rodė, kad su šortais įeiti į katedros vidų draudžiama. Tai į vidų aš nepatekau. Nors ir neleido viduje fotografuoti, bet mano bendrakeleiviai padarė man kelis kadrus. Ačiū jiems! Šiaip katedra graži, ir įdomu tai, kad aptverta didžiule siena.

Mcchetos katedra

Dar truputį pasivaikščioję po miestelį, nusipirkom kelis suvenyrus, ir važiavom toliau - į Džvari. Iš tikrųjų šitas vienuolynas matosi iš pačio Mccheta miestelio ir atrodo labai arti, bet kadangi jis yra ant kalno, tai iki jo nusigauti nėra taip paprasta, reikia važiuoti kalnų keliuku. Važiavom važiavom ir ne už ilgo pasiekėm kalno viršūnę - ant jos įsikūręs Džvari vienuolynas.Vaizdas nuo kalno tikrai įspūdingas, matosi ir Mccheta, ir ežeras, ir kalnai, ir upė - vaizdas įspūdingas. Ir svarbiausia - netoli sostinės.

Džvari vienuolynas

Vaizdas nuo Džvari kalno

Po Mcchetos ir Džvari pagaliau privažiavome Tbilisį. Mūsų vairuotojas paklausė ar turim kur gyvent, ir pasiūlė vienus svečių namus po 20 larių žmogui. Minėjo, kad šiaip kaina yra 40 larių žmogui, bet kadangi jis ne pirmą kartą ten atveža žmones, tai jam kaina kaip vietiniui. Nemanau, kad čia pigiausias variantas, nes mano sesė rado po 10 larių žmogui (http://nesedekvietoje.blogspot.com/2014/06/3-dienos-gruzijoje-tbilisis.html) ir net su vakariene, tik gerokai toliau nuo centro, nors ir mes ne centre gyvenom. Bet kambariai po du, kiekviename yra dušas ir tualetas. Ir net karštas vanduo. Vaizdas pro langą į upę. Šitų svečių namų įdomybė buvo tokia, kad mes ten realiai gyventi galim tik nuo 23 val., jei norim gyventi iš karto, tai dar po 5 larius reikėjo pridėti. Keistai taip. Bet kadangi turėjom dar daug ką nuveikt, tai sutikom su pasiūlymu. Daiktus pasidėjom kambariuke ir išrūkom į miestą.

Į miestą mus nuvežė tas pats vairuotojas. Davėm jam sutartus 40 larių ir 5 larius viršaus, ir dar pridėjom lietuviško alaus skardinę, nes buvom Duty free nusipirkę. Jis mums siūlė kartu su juo nuvažiuoti į kalnus už 100 larių pirmyn-atgal, pasiimti mėsos, išsikepti šašlyko. Bet kai mes pasakėm, kad planuojam kalnuose praleisti dvi dienas, daugiau nebesiūlė. Taip su juo ir išsiskyrėm, apsikeitėm telefono numeriais, feisbukais. :D Turim draugelį gruziną. ;)

Išlipę centre galvojom kur eiti. Nusprendėm pasikelti į kalną. Žinojom, kad yra funikulierius, kurio pagalba galim pasikelti. Į navigaciją įsivedėm koordinates ir žygiavom, kaip mums rodė. Tik vienoje vietoje ant sankryžos buvo ženklas, nurodantis, kad funikulierius yra dešinėje pusėje. O kadangi navigacija rodė, kad liko nedaug iki tikrosios vietos, tai pasukom. Tik padarėm klaidą, nes daug lipom į kalną ir tikrai be reikalo. Beeeet, priėjom didelę bažnyčią! Apžiūrėjom bažnyčią, kadangi buvo karšta, tai pasisėmėm kalnų vandens ir paklausę kur toliau eiti iki funikulieriaus, iki jo nuėjom. Tik kai priėjom, supratom, kad tai yra funikulieriaus vidurys! Įsivaizduokit, užkopėm pusę funikulieriaus kelio! Apsaugos darbuotojas mus įleido, ir pasakė viršuje nusipirkti bilietus, nes norint važiuoti, reikia turėti specialią kortelę ir susimokėti už pusę kelio. ;)

Tbilisio vaizdas nuo bažnyčios

Pakilom į patį viršų, jau galvojom nereiks mokėt, bet darbuotojas mus pastebėjo, ir privertė nusipirkti kortelę už 2 larius, ir 6 bilietus po 1 larį, nes kilome tik pusę kelio (už pilną pakilimą - 2 lariai). Kortelės mums dar reikėjo, nes buvom pasivažinėti su „Tbilisi Eye“ - vietinis apžvalgos ratas, taip mes jį praminėm. ;) Beje, kalno viršuje yra Mtatsminda parkas, kuriame gausu visokių atrakcionų. Užkilę, ir pradėję grožėtis miesto panorama, sugalvojome paragauti vietinio alaus - tik čia kaina jau visai kitokia nei buvo Goryje, kur mokėjom 1,5 lario. Ant Tbilisio kalno teko mums sumokėti po 4 larius, bet kadangi mums buvo atostogų režimas, tai labai pinigų ir neskaičiuoji...

Matėm ten ir du įdomius pastatus. Kaip mes praminėm "Tubi tubi" - du įdomios formos vamzdžiai, taip ir neišsiaiškinom, kas juose yra. Ir "lapi lapi". Šito net neaplankėm pastato... 

Išgėrę alų, suvalgėm dar lietuviškos duonos ir sūrelio likučius nuvarėm pasisukti į apžvalgos ratą. Pakeliui praėjom nemažai kitokių atrakcionų. Prie pat parko yra ir Tbilisio televizijos bokštas. Į tą pačią kortelę nusipirkom 5 bilietus, nes Simona išsigando rato didumo. O dar kai jis stovi ant kalno, tai drąsos neprideda. :) Bilietas kainavo po 4 larius. Kiek perskaičiau, tai šitas ratas buvo atidarytas 2010 metais ir pakelia į 80 metrų aukštį ir apsisuka per 15 minučių.

Tbilisi Eye :D

Penkiese susėdę į vieną kabiną, kurioje veikia kondicionierius grožėjomės miestu - pamatėm, kiek dar jo daug yra, ir kad tik užlipę ant kalno viso miesto tikrai nepamatysit. Dar pamatėm, kad tame pačiame parke yra Linksmieji kalneliai, tik jie atrodė baisiai, net su mirties kilpa.. :D Nesusigundėm jais pasivažinėti.

Iš kabinos vidaus

Apsukę ratą, funikulieriumi nusileidom į apačią. Įdomu tai, kad prie pat įėjimo / išėjimo iš funikulieriaus yra Vilniaus skveras! Taip taip, Vilniaus. Jis buvo atidarytas 2009 metais, kaip padėka Lietuvai už paramą 2008 m. kare. Šiame skvere yra Užupio konstitucija gruzinų kalba, Stebuklo plytelė ir kitų objektų kopijos iš Vilniaus. ;) Smagu visai pamatyti kažką lietuviško.

Vilniaus skveras

Po Vilniaus skvero jau buvom tikrai labai alkani ir judėjom link senamiesčio, kur susiradom mielą jaukią kavinukę. Joje užsisakėme įvairiausių patiekalų:

• Čichirtma - tirtšinta vištienos sriuba, niam niam
• Charčo, man rods kažkas irgi buvo užsisakę
• Šašlykai - penki mėsos gabaliukai be jokio garnyro
• Ostrij - taip vadinasi apyaštris troškinukas
• Daržovių šašlykas - pomidoras, baklažanas ir berods agurkas
• Salotos - pjaustyti pomidorai ir agurkai
• vietinis alus 
• naminis vynas, baltas ir raudonas

Mus aptarnavo kavinės savininkė. Buvo labai smagu. Bet matyt smagiausia buvo, kai dingo elektra. Gerai, kad mes viską jau buvom užsisakę, nes kitiems, kas atėjo kai elektros nebuvo, pasakė, kad nieko iš virtuvės pagaminti nepavyks. Kai tik elektra dingo, mums atnešė žvakutę ant stalo ir romantiškai valgėm ir gėrėm vyną. Jau pabaigus vyną sugalvojom paragauti vietinio stipraus gėrimo - čiačios! Tai kaip mūsų samanė, bet padaryta iš vynuogių. 1 taurelę 1 laris (1,5 lito), litras už 20 larių. Pabandę čiačios, paprašėme sąskaitos. Beje, arbata (10%) įskaičiuota į mokėtiną sumą. Kai dar nepažinojom pinigų, tai buvo sunku susiskaičiuoti kiek kas išleido, tai labai ilgai rinkom pinigus.. ;)

Kavinė Guliani

Išėję iš kavinukės nusprendėme pasikelti į kitą kalną, kur stovėjo didelė moteris ir buvo Narikala pilies likučiai. Pasikėlimas į pilį, keltuvu, panašiu kaip kalnuose būna. Galioja metro kortelė, bet kadangi mes dar niekur nevažinėjom, tai tą kortelę už 2 larius reikėjo nusipirkti. Parko kortelė netiko, nes ji visiškai kita. Nusipirkom kortelę, 12 pasikėlimų už 6 larius ir pakilom į kalną.

Pakeliui į kalną

Vaizdas nuo kalno įspūdingas. Miestas po truputį pradėjo temti, vis daugiau atsirado šviesų. 
Aplankę moteriškę (Mother of Kartli), po to nuėjom į pilies pusę. Ten teko kopti. Bet mes gi jau ne pirmą kartą kopėm, tai nebuvo problemų. Užlipom ant aukščiausios vietos ir ten susipažinome su vengru, kuris keliauja vienas. Jei ne vengras, matyt Tbilisyje būtume palikę fotoaparatą, nes jis kažkokiu mistiniu būdu pas Simoną dingo. O jo pasigedom, kai Simona norėjo parodyti vieną nuotrauką. ;)

Tbilisis temstant

Nuo pilies sugalvojome nusileisti pėsčiomis. Nusileidę perėjom per naują Taikos tiltą, kuris skirtas pėstiesiems ir patekom į parkelį, kuris dar iki galo nebuvo pabaigtas, bet jau leidžiama žmonėms jame poilsiauti. Parke nusipirkom ledų ir juos valgydami grožėjomės šokančiu fontanu! Vėliau atsisėdom ir dar pasigėrėjom geru oru.

Su vengru :)

Po to pasivaikščiojom dar po miestą, susiradom naktį dirbančią parduotuvę nusipirkti pusryčių, ir tada mums atsitiko istorija. Reikėjo kažkaip grįžti iki viešbučio, nes jau ir buvo po 23 val. ir jau galėjome į savo svečių namus patekti. Ieškojom takso. Vienas taksistas pasiūlė mus nuvežti už 15 larių, kitas už 10. Ir galiausiai privažiavo jaunas vairuotojas, kuris mus pasiūlė nuvežti už 7 larius. Tik buvo vienas bet. Jo mašina buvo penkiavietė, o mes buvom šešiese. Kai jau kaina buvo sutarta, kažkas iš mūsų sako: mes gi šešiese. Vairuotojas sako: jei į galą telpat penki, jokių problemų, galim važiuoti. Aišku, tilpome. :) Grįžome į svečių namus, dar truputį pačilinom vidiniame kiemelyje ir nuėjom miegoti.

Taip turiningai praleidom dieną Tbilisyje. Rytoj - į Kazebį, į KALNUS!
V!