Gomardžoba,
Tik išėjus iš oro uosto prasidėjo mūsų nuotykiai. Kadangi nieko nežinojome, kas ir kaip, net kaip tiksliai nusigauti iki miesto, tai prie mūsų grupelės prišoko būrys taksistų. Jų atsibaidyti buvo sunku... Matyt be reikalo mes iš karto pasakėm, kad važiuojam į Gorį... Nes tada taksistai neatstojo nuo mūsų... Galiausiai suderėjom po 12€ už 150 km kelionę dviem automobiliais po 3 žmones. Po ilgų tarpusavio diskusijų, vairuotojų įkalbinėjimo, net paklausėm vietinio pareigūno, įsėdom ir pradėjom važiuoti Gorio link.
Kadangi vietinės valiutos neturėjom (ją buvo galima išsikeisti oro uoste, bet buvo nemaža eilė), tai sustojom Kutaisio pačiame mieste, kur išsikeitėm pinigų. Kursas geras, visur lydėjo mus 2,40 larių už 1€. Mes visi vežėmės eurus iš Lietuvos. Ten taip pat superka rublius, JAV dolerius, kai kur ir turkiškas lyras. Labai įdomu yra tai, kad supirkinėja be jokio komisinio mokesčio, ir pirkimo ir pardavimo kurso skirtumas tarp supirkimo taškų yra labai labai mažas. Be to, jei atvarysit į kokią nors vietą, kur bus pinigų keitykla, tai už kelių žingsnių didelė tikimybė, kad ir dar viena bus. Tarp keityklų kursas skirsis vienu arba dviem tetriais (0,01-0,02 lario). Visuose kituose miestuose situacija ta pati.
Išsikeitę pinigų važiavome toliau. Link Gorio. Bevažiuodami lyguma matėm kalnus tolumoje, taip pat važiavom ir pro nedidelį kalnyną visą apsaugusį medžiais. Vietiniai sako, kad tie kalnai skiria rytinę ir vakarinę Gruzijos puses. Pakelėse nemažai sustojimo aikštelių, kuriose galima atsigerti iš kalnų atbėgančio vandens, nusipirkti kavos, užkandžių, nueiti į mokamą tualetą. :) Pastebėjom, kad pakelėse tam tikrose vietose pardavėjai pardavinėja tam tikras dažniausiai vienodas prekes: pvz. važiuoji važiuoji ir vienoj vietoj ištisai pardavinėja braškes, kitoj hamakus, dar kitoj - molinius indus, dar vienoj vietoj ištisai kažkokius tradicinius saldžius kepinius - kiekviena močiutė turi po savo būdelę, kur kepa šituos saldumynus, ir paskui iškepusi pardavinėja, įdomus vaizdas.
Kur buvę, kur nebuvę, po maždaug 3 valandų pasiekėm Gorį. Goris - Stalino miestas, jis jame gimė ir šiek tiek gyveno, kol galiausiai persikėlė į didžiąją Rusiją. Sako, kad tame mieste stovėjo Stalino statula net iki 2010 metų, iki kol šalyje vyko desovietizacija ir statula buvo nugriauta. Pirma mūsų užduotis Goryje buvo susirasti kur gyventi. Šituo turėjo pasirūpinti mūsų vairuotojai. Važiavo važiavo, ieškojo ieškojo, kol galiausiai rado vieną namą, kur mus priims gyventi. Kaina - 20 larių žmogui (larius į litus konvertuojam maždaug daugindami iš 1,5, tai 20 * 1,5 ≈ 30Lt). Vairuotojas pasakė, kad jei netinka, veš mus į viešbutį, tai turėjome greit apsispręsti ir priimti šį pasiūlymą. Aišku, tai buvo pats blogiausias variantas, nes visur kitur kur tik miegojom, viskas buvo tik geriau ir geriau. :D Bet kai nuo blogo pradedi, paskui kai gauni, įvertini, kad labai gerai gauni. :)
Sutarėm su šeimininke, kad pas ją gyvensim, sumokėjom pusę pinigų, pasidėjom daiktus ir tada mūsų vairuotojai primygtinai mūsų reikalavo nuvežią į Upliscichę. Dėl mokėjimo, tai sakė kiek duosim, tiek bus gerai. :) Pirmyn-atgal apie 30 km.
Atsisveikinę su taksistais supratom, kad dar šiandien nieko normaliai nevalgėm. :) Tai nusprendėm nueiti iki kavinukės ir ką nors įsidėti į skrandį. Pakeliui suradom nerealią ledų parduotuvėlę. Joje parduoda „pilstomus“ ledus į ragelį. Porcijos kaina - 30 tetrių (0,45Lt)! O skonis! Nerealus!
Daug labai neieškojom, ėjom link Stalino muziejaus, miesto savivaldybės, kur ir radom nedidukę kavinukę. Užsukom. Kadangi dar nebuvom nieko normaliai tą dieną valgę ir norėjosi pabandyti vietinių patiekalų: kinkalių ir chačiapūrių visi pasiėmėm po 5-6 kinkalius, kas kokių norėjo (tai koldūnai su mėsa, su mėsa ir žolelėm, su sūriu, su grybais, su bulvėm), po chačiapurį (paplotį su sūriu), salotų (jų vietinių, supjaustyti agurkai ir pomidorai) ir alaus (vietinio).
Bado akys didelės. :) Visi pasiėmėm po tiek visko, kad vargais negalais kinkalius suvalgėm, o chačiapūrių liko dar kitai dienai... :) Bet viskas buvo labai skanus. Ai! Kainos! Kinkaliai po 0,60 - 0,70 tetrių už vienetą, priklausomai nuo įdaro ir dydžio, chačiapūris - 5 lariai, salotos - 3 lariai, alus 1,5 lario (apie 2,2Lt, ir pila į 0,4l bokalus). Nepasakysiu kiek tiksliai sumokėjom, bet pamenu, kad nelabai daug išėjo.
O ar žinot, kaip valgyt kinkalius? Mes irgi nemokėjom, bet perskaitę kelis patarimus internete sužinojom, kad kinkalius reikia valgyti rankomis. Imi kinkalį už kotuko (taip kaip Laimis ir aš viršutinėje nuotraukoje), tada jį kandi, išgeri sultis, ir tada valgai. Kotuko nevalgai, nes tešla ten tokia kietoka. Kažkur internete rašė, kad kai kuriose vietose pagal kotukų skaičių žmonės atsiskaito. ;)
Beje, visur Gruzijoje kavinių viduje yra rūkoma. Jei būsit ne vieni, su vaikais, arba su asmenimis, kurie neperneša rūkymo, turėkit omenyje. :) Ir, aišku, nesipiktinkit, kad aplinkiniai rūko, tai jų kultūros dalis. Dar neužaugo iki nerūkymo viduje, kaip Lietuvoje. ;) Beje, apie cigarečių kainos, jos ten yra labai mažos. Pakelis kainavo apie 2,00 lario, 2,20 lario, kai kurios apie 3 larius. Tai didžiausia pakelio kaina nesiekė 5Lt.
Pavalgę grįžom į to vakaro namus, pasiimti kuo apsirengti ir išsiruošėm į Gorio fortą. Paklausėm namų šeimininko, kaip iki ten galima nueiti, tai jis nuvedė per savo vidinį kiemą ir parodė, kad reikia kopti į kalną. Gorio fortas - tai ant kalno įsikūrę griuvėsiai. Mes užkopėm į jį, pasigrožėjom miesto panorama iš vienos pusės, iš kitos pusės. Nusprendėm nulipti per kitą pusę, lipom lipom į apačią, kol galiausiai supratom, kad išėjimo ten nėra. Teko vėl lipti į viršų. ;)
Užlipę į viršų dar pasėdėjom ir palydėję saulę, pamatėm, kad miestas turi mūsų pramintą „Gory Eye“ - velnio ratą, apžvalgos ratą. Ir jis patraukė mūsų dėmesį ir mes nuvarėm iki jo. :) Ten taip pat yra ir stacionarių atrakcionų parkas. Gruzinai dar turi nemažai tokių parkų išsilaikę, Lietuvoj, gaila, visi sunyko... Atėję iki parko, pas vietinę bobulką, kuri ten dirba, pasiklausėm kiek kainuoja ant rato pasivėžinti. Ji pasakė, kad kainuoja pusė lario (0,75Lt) ir kad bilietuką reikia nusipirkti kasoje. Nusipirkom. Ir atsisėdom į vežimėlius. Stabilumo buvo labai nedaug... Bet įveikėm ratą!
Apžiūrėję naktinį Gorį iš viršaus - bejudančio velnio rato - pasivaikščiojom dar po parkelį. Parke radom vietinę kavinukę, kur pardavinėja alų. Mes iš tikrųjų nusipirkę alų pirmoje kavinėje Goryje po 1,5 lario netikėjom, kad tokios kainos ten yra. Dar net specialiai buvom paklausę padavėjų, ar čia tikrai tokia kaina. Ir ji patikino, kad taip, 0,4l bokalas alaus kainuoja 1,5 lario. Tai kai parke pirkom alų ir jis ten mums kainavo taip pat 1,5 lario supratom, kad tai yra normali kaina.
Po pirmos dienos įspūdžių grįžome namo, ir po trumpo aptarimo ėjome ilsėtis.
Apibendrinant: esant Goryje galima aplankyti Upliscichę, mieste nueiti į Stalino muziejų (mes nespėjom), užlipti į Gorio fortą ir pasigrožėti miesto panorama, papramogauti senoviniame pramogų parke ir galiausiai niekur neskubėti ir mėgautis. ;)
Rytoj - į Tbilisį!
V!
Tik išėjus iš oro uosto prasidėjo mūsų nuotykiai. Kadangi nieko nežinojome, kas ir kaip, net kaip tiksliai nusigauti iki miesto, tai prie mūsų grupelės prišoko būrys taksistų. Jų atsibaidyti buvo sunku... Matyt be reikalo mes iš karto pasakėm, kad važiuojam į Gorį... Nes tada taksistai neatstojo nuo mūsų... Galiausiai suderėjom po 12€ už 150 km kelionę dviem automobiliais po 3 žmones. Po ilgų tarpusavio diskusijų, vairuotojų įkalbinėjimo, net paklausėm vietinio pareigūno, įsėdom ir pradėjom važiuoti Gorio link.
 |
| Kutaisio oro uostas |
Kadangi vietinės valiutos neturėjom (ją buvo galima išsikeisti oro uoste, bet buvo nemaža eilė), tai sustojom Kutaisio pačiame mieste, kur išsikeitėm pinigų. Kursas geras, visur lydėjo mus 2,40 larių už 1€. Mes visi vežėmės eurus iš Lietuvos. Ten taip pat superka rublius, JAV dolerius, kai kur ir turkiškas lyras. Labai įdomu yra tai, kad supirkinėja be jokio komisinio mokesčio, ir pirkimo ir pardavimo kurso skirtumas tarp supirkimo taškų yra labai labai mažas. Be to, jei atvarysit į kokią nors vietą, kur bus pinigų keitykla, tai už kelių žingsnių didelė tikimybė, kad ir dar viena bus. Tarp keityklų kursas skirsis vienu arba dviem tetriais (0,01-0,02 lario). Visuose kituose miestuose situacija ta pati.
Išsikeitę pinigų važiavome toliau. Link Gorio. Bevažiuodami lyguma matėm kalnus tolumoje, taip pat važiavom ir pro nedidelį kalnyną visą apsaugusį medžiais. Vietiniai sako, kad tie kalnai skiria rytinę ir vakarinę Gruzijos puses. Pakelėse nemažai sustojimo aikštelių, kuriose galima atsigerti iš kalnų atbėgančio vandens, nusipirkti kavos, užkandžių, nueiti į mokamą tualetą. :) Pastebėjom, kad pakelėse tam tikrose vietose pardavėjai pardavinėja tam tikras dažniausiai vienodas prekes: pvz. važiuoji važiuoji ir vienoj vietoj ištisai pardavinėja braškes, kitoj hamakus, dar kitoj - molinius indus, dar vienoj vietoj ištisai kažkokius tradicinius saldžius kepinius - kiekviena močiutė turi po savo būdelę, kur kepa šituos saldumynus, ir paskui iškepusi pardavinėja, įdomus vaizdas.
Kur buvę, kur nebuvę, po maždaug 3 valandų pasiekėm Gorį. Goris - Stalino miestas, jis jame gimė ir šiek tiek gyveno, kol galiausiai persikėlė į didžiąją Rusiją. Sako, kad tame mieste stovėjo Stalino statula net iki 2010 metų, iki kol šalyje vyko desovietizacija ir statula buvo nugriauta. Pirma mūsų užduotis Goryje buvo susirasti kur gyventi. Šituo turėjo pasirūpinti mūsų vairuotojai. Važiavo važiavo, ieškojo ieškojo, kol galiausiai rado vieną namą, kur mus priims gyventi. Kaina - 20 larių žmogui (larius į litus konvertuojam maždaug daugindami iš 1,5, tai 20 * 1,5 ≈ 30Lt). Vairuotojas pasakė, kad jei netinka, veš mus į viešbutį, tai turėjome greit apsispręsti ir priimti šį pasiūlymą. Aišku, tai buvo pats blogiausias variantas, nes visur kitur kur tik miegojom, viskas buvo tik geriau ir geriau. :D Bet kai nuo blogo pradedi, paskui kai gauni, įvertini, kad labai gerai gauni. :)
 |
| Miegojimo sąlygos Goryje (ačiū Dievui niekas tualeto nuotraukos nepadarė :D) |
Sutarėm su šeimininke, kad pas ją gyvensim, sumokėjom pusę pinigų, pasidėjom daiktus ir tada mūsų vairuotojai primygtinai mūsų reikalavo nuvežią į Upliscichę. Dėl mokėjimo, tai sakė kiek duosim, tiek bus gerai. :) Pirmyn-atgal apie 30 km.
Uplisciche
Iš Simonos maršruto po Gruziją apie Upliscichę:
Unikalus miestas-tvirtovė uolose, esantis 15 km nuo Gorio centro. Tai viena seniausių gyvenviečių Kaukaze, vienas ankstyvųjų religinių centrų. Čia buvo gyvenama jau prieš 3 tūkstančius metų, o apleista 19 amžiuje. Buvusiame urvų mieste išlikę tvirtovės sienų fragmentų, ūkinių ir gyvenamųjų patalpų, šventyklų.
 |
| Miestas iš akmens |
Įėjimas kainavo po 3 larius. Ir iš tikrųjų buvo labai įdomu. Įdomiausia, tai kaip žmonės akmenuotose vietose sugebėjo pasidaryti urvus, gyvenamas patalpas, maldos vietas, prekybos vietas. Neįsivaizduoju kokius įrankius turėjo panaudoti. :) Pasivaikščioti po šitą kompleksą buvo įdomu, tuo labiau, kad užlipus tolumoje atsiveria labai gražūs vaizdai, o kai dar netoliese apačioje teka upė, tai visai žadą atima. Šitas ale miestelis yra įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Manau, kad viso 100% miestelio mes neapėjom, bet pamatėm nemažai, taip pat ir buvom sustoję šiek tiek užkąsti, nes kirminas jau buvo pradėjęs skrandį graužti. ;)
 |
| Vaizdas nuo kalno |
Goris
Aplankę miestelį, grįžome į Gorį, kur mūsų vairuotojai paleido mus prie vieno iš Gorio transporto žiedų. Ten vargais negalais su jais atsiskaitėm. Taip sakau, nes pradžioje jie sakė nesvarbu, ar eurais ar lariais mes mokėsim, bet galiausiai kai jau reikėjo mokėti, jie pasakė, kad reikės mokėti eurais, o mes paskaičiavę buvom ir viską surinkę lariais, nes jų jau turėjom... Žodžiu, galiausiai jiems sumokėjom 90€, tai kiekvienam iš mūsų išėjo po 15€, po maždaug 36 larius arba 54Lt už 180 km kelionę taksu. :) Gal atrodo ir normaliai, bet kai vėliau paskaitysit, kiek mes sumokėjom kitiems, pamatysit, kad mes gerokai permokėjom. ;)
 |
| Ledai po 30 tetrių! |
 |
| Pirma vakarienė Gruzijoje |
O ar žinot, kaip valgyt kinkalius? Mes irgi nemokėjom, bet perskaitę kelis patarimus internete sužinojom, kad kinkalius reikia valgyti rankomis. Imi kinkalį už kotuko (taip kaip Laimis ir aš viršutinėje nuotraukoje), tada jį kandi, išgeri sultis, ir tada valgai. Kotuko nevalgai, nes tešla ten tokia kietoka. Kažkur internete rašė, kad kai kuriose vietose pagal kotukų skaičių žmonės atsiskaito. ;)
Beje, visur Gruzijoje kavinių viduje yra rūkoma. Jei būsit ne vieni, su vaikais, arba su asmenimis, kurie neperneša rūkymo, turėkit omenyje. :) Ir, aišku, nesipiktinkit, kad aplinkiniai rūko, tai jų kultūros dalis. Dar neužaugo iki nerūkymo viduje, kaip Lietuvoje. ;) Beje, apie cigarečių kainos, jos ten yra labai mažos. Pakelis kainavo apie 2,00 lario, 2,20 lario, kai kurios apie 3 larius. Tai didžiausia pakelio kaina nesiekė 5Lt.
Pavalgę grįžom į to vakaro namus, pasiimti kuo apsirengti ir išsiruošėm į Gorio fortą. Paklausėm namų šeimininko, kaip iki ten galima nueiti, tai jis nuvedė per savo vidinį kiemą ir parodė, kad reikia kopti į kalną. Gorio fortas - tai ant kalno įsikūrę griuvėsiai. Mes užkopėm į jį, pasigrožėjom miesto panorama iš vienos pusės, iš kitos pusės. Nusprendėm nulipti per kitą pusę, lipom lipom į apačią, kol galiausiai supratom, kad išėjimo ten nėra. Teko vėl lipti į viršų. ;)
 |
| Goris iš viršaus |
Užlipę į viršų dar pasėdėjom ir palydėję saulę, pamatėm, kad miestas turi mūsų pramintą „Gory Eye“ - velnio ratą, apžvalgos ratą. Ir jis patraukė mūsų dėmesį ir mes nuvarėm iki jo. :) Ten taip pat yra ir stacionarių atrakcionų parkas. Gruzinai dar turi nemažai tokių parkų išsilaikę, Lietuvoj, gaila, visi sunyko... Atėję iki parko, pas vietinę bobulką, kuri ten dirba, pasiklausėm kiek kainuoja ant rato pasivėžinti. Ji pasakė, kad kainuoja pusė lario (0,75Lt) ir kad bilietuką reikia nusipirkti kasoje. Nusipirkom. Ir atsisėdom į vežimėlius. Stabilumo buvo labai nedaug... Bet įveikėm ratą!
 |
| Gory Eye viršuje - važiuotumėt tokiu? ;) |
 |
| Gory Eye |
Apžiūrėję naktinį Gorį iš viršaus - bejudančio velnio rato - pasivaikščiojom dar po parkelį. Parke radom vietinę kavinukę, kur pardavinėja alų. Mes iš tikrųjų nusipirkę alų pirmoje kavinėje Goryje po 1,5 lario netikėjom, kad tokios kainos ten yra. Dar net specialiai buvom paklausę padavėjų, ar čia tikrai tokia kaina. Ir ji patikino, kad taip, 0,4l bokalas alaus kainuoja 1,5 lario. Tai kai parke pirkom alų ir jis ten mums kainavo taip pat 1,5 lario supratom, kad tai yra normali kaina.
Po pirmos dienos įspūdžių grįžome namo, ir po trumpo aptarimo ėjome ilsėtis.
Apibendrinant: esant Goryje galima aplankyti Upliscichę, mieste nueiti į Stalino muziejų (mes nespėjom), užlipti į Gorio fortą ir pasigrožėti miesto panorama, papramogauti senoviniame pramogų parke ir galiausiai niekur neskubėti ir mėgautis. ;)
Rytoj - į Tbilisį!
V!
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą