Gruzija: Batumis

Gomarjoba!

Tbilisi > Makhinjauri 

Po pasivaikščiojimų kalnuose pasiekę Tbilisį sėdome į traukinį, kuris mus nuvežė iš Tbilisio į Makhinjauri. Makhinjauri, tai traukinių stotis artimiausia Batumiui. Jei kada teks traukiniu keliauti iš Tbilisio, ar kokio kito miesto, tai greičiausiai keliausite iki Makhinjaurio stoties. Tas miestelis yra 7-8 km. nuo Batumio. 

Kelionė traukiniu buvo pakankamai ilga. Iš viso važiavome apie 8 valandas. Vakare 22:45 val. pradėjome važiuoti ir jau 6:40 buvome Makhinjauri stotyje. Kaip rašiau anksčiau, miegoti buvo sunku, nes buvo pakankamai karšta. Traukinys labai tvarkingas, davė net baltą patalynę (mokėti papildomai nereikėjo, nes tai kaip supratom įskaičiuota į kainą). Taip pat galima užsisakyti ir kavos, arbatos. Arbata kainavo tikrai nedaug (gal 1 larį). Laimonas net kažkokiu būdu dar gavo iš mūsų palydovo jo naminio vyno puodelį. :D Visi paragavom, ir tikrai patiko, bet daugiau neprašėm. :) 

Traukinys kai kada sustodavo, stovėdavo po 10, kai kur net ir 20 minučių. Ryte, artėjant prie Makhinjaurio traukinys pradėjo važiuoti prie pat Juodosios jūros pakrantės. Saulė kilo ir galėjome pro langą grožėtis jūra, paplūdimiu ir iš tolo matomu ir vis iš lėto artėjančiu Batumiu.

Juodoji jūra pro traukinio langą

Susidėjom daiktus, šiek tiek apsiprausėm ir galiausiai pasiekėm paskutinę traukinio stotelę - Makhinjauri. Išlipome. Ir spėkit ką - negalėjom atsiginti taksi vairuotojų pasiūlymų nuvežti mus į miestą, ar net surasti mums nakvynę. Bet mes nusprendėm važiuoti miesto autobusu. Įsėdom į autobusą, sumokėjom po 80 tetrių ir važiavom iki miesto. Nežinojom kur išlipti, vis dvejojom, ar čia, ar ne. Ir tada vienas autobuso keleivis, pasirodo lietuvis fotografas, paklausė lietuviškai kur mes norim išlipti, mes pasakėm, kad kur nors centre, ir jis parekomendavo išlipti vienoje stotelėje (nepamenu kokia ji buvo :)). 

Beje, vakar dar buvę beveik 2500 m. aukštyje virš jūros lygio, šią dieną mes jau nusileidom iki 0 m. lygio virš jūros.  Ir tai per nepilną parą!

Batumis

Kai buvom kalnuose, mūsų šeimininkas sakė turįs pažįstamą Batumyje, kuris galėtų mums išnuomoti gyvenamą būstą. Mes turėjom adresą (Lermontovo 10), bet kadangi mieste buvom 7 ryte, tai nenorėjom eiti tiesiai ten ir žadinti šeimininko, tai nuvarėm prie jūros ir vaikštinėjom pakrante. Beeidami prie jūros gavom dar kelis pasiūlymus apsistoti. :) Taip kad problemų susirasti nakvynę tikrai nebūtų kilę. Prie jūros oras buvo geras, bet maudytis dar neviliojo, tik pabraidžiojom. Tuo labiau, kad vaikščiojimas pakrante Batumyje yra šiek tie kitoks nei vaikščiojimas pakrante Lietuvoje - ten vietoj smėlio yra akmenys. Vien tik akmenys. :)

Pirmas pasimatymas su Juodąja jūra

Beeinant Simonai su Andrium prireikė aplankyti vietą, kur karaliai pėsti vaikščioja, tai jie bandė ieškoti kelias vietas, bet visur buvo uždaryta, nes dar buvo ankstyvas rytas. Bet galiausiai rado viename viešbutukyje netoli jūros. Tik užtruko labai ilgai. :D Pasirodo, susidraugavo su viešbučio savininku, jis pasiūlė išgerti kavos, o jiedviem nebuvo gražu atsisakyti. ;) Tai ir užtruko. Kol jų laukėm, mes likę keturi susiradom draugų - ciucikų! Vienas šuo taip pristojo prie mūsų, kad sekė iš paskos iki pat nakvynės vietos. O kai nakvynės vietą pasiekėm turėjom net keturis ciucikus palydovus!

Kai jau atėjom nurodytu adresu, supratom, kad ten yra ne gyvenamas butas, o visas hostelis. Vadinosi Hostel Batumi. Aišku, visi ten gyveno dar atostogų nuotaikomis, ir nenorėjo mūsų priimti. Net patys to nenorėdami, pažadinom beveik visą hostelį. :)) Galiausiai išsiaiškinom, kad kalnų šeimininkas ne iki galo susitarė, arba kažkas kažką ne taip suprato. Bet, mums pasiūlė visai neblogą variantą gyventi atskiruose kambariuose - vieną trivietis, o kitas - dvivietis. Klausiat kur dar vienas žmogus? ;) Ogi Andrius ir Simona - pora, tai sutiko miegoti vienoje lovoje. ;) Niekas neprieštaravo. :) Hostelio prižiūrėtojas sakė, kad mums pasisekė, kad atvažiavus švietė saulė, nes tris dienas prieš tai ištisai lijo. Reikia džiaugtis saule!

Vos tik pasidėję daiktus ir normaliai nusiprausę išsiruošėm eiti į paplūdimį ir pakeliui suvalgyti ką nors. Palikom Andrius miegoti  - jie patys taip nusprendė - ir žygiavom. Susiradom vieną tokią nedidelę indišką kavinukę. Pasižiūrėjom, kainos lyg ir normalios. Ir siūlo ir gruzinišką, ir indišką virtuves. Pasilikom. Pavalgėm visai neblogai. Mes su Laimonu pasiėmė visą vištą per pusę ruoštą su indiškais prieskoniais (berods vadinasi Tanduri Chicken), panelės pasiėmė makaronų. Man vištytė priminė Indiją. Labai skanu buvo. :) Pasistiprinę tęsėm kelionę iki jūros. Ji buvo labai netoli.

Batumis nuo jūros kranto

Pasiekėm jūrą. Bandėm šiek tiek pasideginti, pasišildyti. Pasiklojom rankšluosčius ir bandėm kaip nors įsitaisyti ant akmenų. Ilgai tikrai nepavyktų išgulėti. :)) Bet šiek tiek pasikaitinę saulėje bėgome išsimaudyti Juodojoje jūroje! Kad akmenys nesužalotų pėdų, maudytis ėjome su pėdų apavais - tapkėm, basutėm. Vanduo nebuvo labai šiltas, bet buvo panašus į Baltijos jūroje esantį. Aišku, mes buvom vieni iš nedaugelio, kurie maudėsi, bet mums visai patiko. 

Išlindę iš vandens sugalvojom pastatyti "smėlio pilį". Tik smėlio, aišku, nebuvo, todėl nusprendėm panaudoti tai, ko paplūdimyje buvo daugiausiai - akmenų. Va tokia pilis išėjo:

"Smėlio" pilis ir mes fone

Po maudynių ir pasikaitinimo grįžome į hostelį, pasikeitėm einančiuosius: Simoną iškeitėm į Andrių ir ėjom pasivaikščioti po miestą. Norėjome nueiti iki įspūdingų Batumio statinių pakrantėje. Juos pasiekėm, sužinojom, kad viename iš jų kažkada buvo restoranas, bet dabar uždarytas. Dar kitame - viešbutis. Ten neblogi viešbučiai įsikūrę: Sheraton, Hilton jau baigiamas statyti ir pan. :)) 

Pasiekę pakrantę radom mums visiems gerai žinoma pramogą: Batumi eye (mes taip praminėm) - apžvalgos ratą! Bandėm ją Goryje, bandėme ir Tbilisyje, reikėjo išbandyti ir Batumyje! Nieko nelaukę, nuskubėjome iki kasų, nusipirkome bilietą (berods 3 lariai), ir pakilom į 55 metrų aukštį. Pats baisiausiais apžvalgos ratas buvo Goryje (ir pigiausias), Batumyje šiek tiek saugesnis ir brangesnis, bet pats saugiausiais, ir matyt, įspūdingiausias buvo Tbilisyje. ;) 

Netoli Apžvalgos rato radau savo batus!

Apsukę visą ratą nusprendėm dar papramogauti. Išsinuomojom keturvietį velomobilį, kad visi keturi galėtume minti ir pasivažinėti pakrante. Taip ir padarėm. Greit važiuoti nepavyko, bet visai smagiai pasivažinėjom Juodosios jūros pakrante, o kai jau grįžinėjom, tai Volungė, kuris buvo mūsų vairuotojas, dar spėjo ir aštuoniuke pasivažinėti po aikštę. Papramogavę ėjome link keltuvo, kuris kelia į kalną, iš kurio atsiveria nuostabus Batumio vaizdas, susižinojom kainas ir grįžome į hostelį pasiimti likusių.

Jau beveik pakeliui būdami nusprendėme nueiti užkąsti. Batumyje labai daug vietų, kurios vadinasi: Kinkalių namai (Khinkhali house), tai išsirinkome arčiausiai hostelio esančią vietą ir ten sukirtome po 5 (kas daugiau, ar kas mažiau) kinkalius. Visur kinkaliai vienodai skanūs. ;) Jau visai jų, tokių kaip daromi Gruzijoje, pasiilgau. Beje, Lietuvoje galima jų nusipirkti restorane Juoda / Raudona, tik jų tešla tokia labai jau lietuviška. :))) 

Mūsų kiti du keleiviai dar nebuvo pasiruošę keltis keltuvu į kalną, tai tą pramogą išbandėm mes keturiese: Volungė, aš, Laimonas ir Agnė. Vėl grįžome prie keltuvo, nusipirkome bilietus (berods po 5 larius) ir laukėme savo eilės pasikelti. Buvo nemažai žmonių, kurie kėlėsi, tai reikėjo palaukti. Keltuvas labai naujas, įrengtas 2013 metais, kelia 500 žmonių per valandą.

Sulaukę savo eilės, įlipome į vagonėlį ir pradėjome kelionę į kalną. Aišku, kalnai su Kazbegio nesilygina, bet pasikėlėme apie 250 metrų virš jūros lygio. Jausmas tikrai buvo geras. Ypač pravažiuojant pro bokštelius. Įkvėpi, pravažiuoji, ir iškvėpi. :)) Kai pradėjom kilti, tai matėsi trys bokšteliai priekyje, ir galvojom, kad ties trečiu bokšteliu viskas ir baigsis, bet kai priartėjom prie to trečio bokštelio pamatėm, kad mūsų dar 3 bokšteliai laukė! Buvom maloniai nustebinti. Galiausiai pasiekėm viršų iš kurio matėsi visas Batumis. O jis tikrai didelis! Ir kairėje ir dešinėje pusėje matėsi daug pristatytų namų. Jei kada būsit Batumyje, tikrai rekomenduoju pasikelti keltuvu ir pasigrožėti Batumio panorama.

Jau vakarėjant nusileidome keltuvu į apačią ir neskubėdami grįžome į hostelį. Grįžę sugalvojome padaryti vieną dalyką, kurio Gruzijoje dar nebuvome darę - suvalgyti vieną ypatingą chačiapurį, kurio viduryje yra žalias kiaušinis ir jis vadinasi Adžiaruli Chačiapurį. Gruzijoje kiekvienas regionas turi tam tikrus savo chačiapūrius, tai šis priklauso Adžiarijos regionui, o kadangi mes kaip tik tame regione ir buvome, tai idealesnės vietos tam chačiapūriui paragauti nebuvo. Paprašėm hostelio prižiūrėtojo, kad užrodytų kokią kavinę, kur gautume gerus adžiaruli chačiapūrius. Jis mus nuvedė į netoliese esantį restoraną. Ten buvo galimybė rinktis iš 3 skirtingų dydžių: mažo, vidutinio ir didelio. Kas mažą užsisakė, kad vidutinį, bet visi mes nuo jų labai labai pavalgėm. Jie labai labai sotūs.

Čia kaip reikia valgyti Adžiarijos krašto chačiapūrį

Prieš pradėdami valgyti dar planavom nueiti iki jūros, atsisveikinti su ja, bet kai baigėme valgyti, tokios minties net nebuvo... :) Norėjosi tik grįžti į hostelį, ištiesti kojas ir virškinti tai, ką suvalgėm. :) Taip ir padarėm.

Tik grįžęs į Lietuvą sužinojau, kad Batumyje yra toks Čiačios fontanas, kuris sudarytas iš keturių fontanėlių ir iš vieno (niekas nežino iš kurio) kiekvieną dieną 19 val. 10 minučių bėga čiačia! Išbandykit, gal jums pavyks paragauti čiačios Batumyje. ;)

Dar vienas architektas sakė, kad Batumyje yra įpatingos architektūros McDonald's restoranas. Tai jei būsit kada Batumyje, nepraleiskit progos jo aplankyti.

Tokia mūsų diena Batumyje. Kitos dienos tikslas - pasiekti Kutiaisi, ir... po to... skristi atgal į Vilnių...
V!