Airija. Dublinas, 1 diena

Sveiki!

Iš vakaro buvom susitarę, kad ryte atsikėlę eisim išbandyti pirmąją atrakciją - airiškus pusryčius. Kadangi Olitos draugė Asta žinojo vietą, kurioje gamina labai gerus airiškus pusryčius, tai net nedvejodami pasirinkome ją.

Keturiese (aš, Olita, Asta ir Mario) susiruošėm ir išėjom. Oras buvo labai geras. Saulė švietė. Asta pasakė, kad tai pirma diena kai šiemet šviečia saulė. Nuostabu, mums sekasi nuo pat ryto! Tik, kaip vėliau sužinojom, airiai niekada nesidžiaugia saule, nes oras beveik bet kada gali pasikeisti. :) Ir mums teko tai patirti paskutinę kelionės dieną. ;)

Airiški pusryčiai

Paėjėję kilometrą pasiekėme kavinę, atsisėdome ir užsisakėme tai ko atėjome - airiškus pusryčius. Į tai įeina šiltas mėsyčių rinkinys, skrebučiai, pomidoras, pašildytos pupelės ir arbata / kava. Gerai, kad tuo metu buvo beveik mano įprastas pietų metas, apie 12:00 val. Lietuvos laiku, tai maisto pavalgyti (net ne užkąsti, o pavalgyti!) tikrai užteko. Panelės net ne viską iki galo suvalgė. ;)

Airiški pusryčiai. :) Peilis maždaug įsivaizduoti dydžiui

Pilnai pasisotinę turėjom pasiekti miesto centrą. Tai galima padaryti keliais būdais: viešuoju transportu, arba taksi. Pirmasis būdas kainuoja apie 2,5 € žmogui (priklausomai nuo stotelės, kurioje reikia išlipti). Antrasis apie 10€. Mes buvom keturiese. Manau sprendimas aiškus kuo važiuoti. ;) Asta išsitraukė savo išmanųjį telefoną, ir iškvietė taksi. Po 2 minučių mes jau važiavome ir greitai pasiekėme miesto centrą. Mokėti grynaisiais nereikėjo, nes programėlė (pavadinimo vat ir nežinau...) surišta su kreditinės kortelės duomenimis ir baigus kelionę vairuotojas tiesiog paspaudžia mygtuką, kad baigta ir duomenys iš kortelės automatiškai nuskaitomi ir kažkokiu būdu pervedami vairuotojui.

Sandemans New Europe turas

Vykome į antrąją tikslą - ekskursiją po Dubliną. Nemokamą. Apie nemokamų, tiksliau už arbatpinigius, ekskursijų koncepcija netyčia su sese susipažinome kai buvome Tel Avive. Principas toks: ekskursija nemokama, bet jei patinka, gali palikti pinigų, kiek tau atrodo yra tinkama. Kuo labiau gidas stengiasi, tuo labiau žmonėms patinka ekskursija ir tuo daugiau žmonės nori palikti pinigų. Abi pusės laimi. ;) Jei nepatiko, gali palikti nedaug arba net ir visai nepalikti. :)

Ekskursijos Dubline vyksta du kartus per dieną 11:00 val. ir 14:00 val. ir trunka tris valandas. Susirinkimo vieta - prie miesto Rotušės. Taksi mus atvežė šiek tiek anksčiau, tai turėjom laiko nueiti į parduotuvę ir nusipirkti vandens, nes vis dar švietė saulė ir šildė kūnus. :) Prie Rotušės buvome maždaug 15 minučių iki ekskursijos pradžios. Prisijungėme prie jau laukiančių žmonių eilės. Suskirstė mus į kelias grupes: viena kalbančių ispaniškai, o kitos - suprantantiems angliškai. Pirmieji ėjo tie, kas registravosi internetu, bet ir mes spėjome prisijungti prie pirmosios grupės. Gidas paklausė visų, iš kur esame ir, kaip įprasta tokiose ekskursijose pasidarėme bendrą nuotrauką. ;)

Spėkit, ką mes laikom rankose? Taip, tai airiško viskio taurė :D

Ir ekskursija prasidėjo. Pirmasis objektas prie kurio sustojome buvo Dublino pilis (Dublin Castle). Čia gidas trumpai apžvelgė Airijos istoriją, kas nuo ko prasidėjo. Koks jų ryšys su vikingais, normandais. Kažką pasakojo ir apie pačią pilį, bet nepamenu. :) Po to šiek tiek paėjėję sustojome prie didžiulio bokšto. Ir apie jį pasakojo tokią istoriją: seniai seniai pilies tarnautojai darydavo vieną nemalonų darbą, visą savaitę rinkdavo iš pilies išmatas ir jas nešdavo į vieną vietą. Galiausiai viską maišydavo ir dėl to susidarydavo amoniakas - įsivaizduokit dvoką. :) Taip buvo daroma tam, kad būtų išvalyti piliškių rūbai nuo utėlių. Dvi minutės virš maišomų rūdų krūvos ir utėlės kaip mat nugaišdavo. :) Kiek tai tiesa, neaišku. :) :)

Dublino pilies vidinis kiemas

Čia tas bokštas, kur buvo valomi rūbai

Kitas sustojimas Dubhlinn sodelyje, tai gražus žalias parkelis, iš jo vienoje pusėje matosi Dublino pilis, kitoje - Chester Beatty biblioteka ir senovinė siena. Sako, kad šitą senovinę sieną pastatė kai Airijoje lankėsi Anglijos karalienė, bet kaip pasakojo gidas, kad čia yra viena iš legendų. ;) Dar pasakojo apie Chester Beatty biblioteką. Ją įkūrė amerikietis, kuris turėjo surinkęs labai daug įvairiausių daiktų ir informacijos apie Airiją. Gidas labai rekomendavo ją aplankyti, bet dėl pakankamai griežto mūsų plano ir laiko stokos šitą dalyką pasilikome kitam kartui.

Senovinė siena

Chester Beatty muzijeus

Tęsėme ekskursiją. Kitas mūsų taškas - Šv. Patriko parkas ir katedra. Pakeliui žmonės labai daug visko klausinėjo gido, ir mes šiek tiek paklausinėjome, kas mums buvo aktualu. Jis rekomendavo kelias vietas, kurias reikėtų aplankyti, ir kurių lankyti neverta. Viena iš jų - mūsų plane buvusi Guinness alaus darykla. ;) Mes nusprendėme apie tai pagalvot ir nuspręsti galutinai eiti ar ne kai ateis plano numatytas laikas. Priėję Šv. Patriko parką jame sustojome ir gidas pasakojo daug visokių dalykų apie Airijos šventąjį - šventą Patriką. Pasakojo ir apie Šv. Patriko dieną, per kurią būna eisena, visi pasipuošia žaliai ir nusigeria iki žemės graibymo. Sakė, kad šventimas išsigimė ir anksčiau nebūdavo tokia masiška pjankė.

Šv. Patriko katedra

Toliau - Kristaus bažnyčios katedra. Ten sustojome ir gidas pasakė, kad netrukus turėsime laiko pailsėti nuo jo pasakojimų ir išgerti pintą Gineso, arba kokio kito gėrimo. ;) Kuo ypatinga Kristaus bažnyčios katedra? Tuo, kad ten žmonės rado katę ir pelę, kurie buvo įstrigę kažkokioje angoje, mumufikavosi ir ten išsilaikė daugiau nei 200 metų. Dabar šie objektai yra eksponuojami kaip didžiausias katedros turtas ir bet kas gali pamatyti. Gidas čia eiti nerekomendavo, nes sakė, kad be katės ir pelės ten daugiau nieko ypatingo pamatyti nėra, ir kad tai 6€ neverta. :)

Kristaus bažnyčios katedra

Gidas!

Toliau ėjome į Temple Bar rajoną. Dar prieš įžengdami į jį sustojome „pasistiprinti“ - gidas rekomendavo kelias užeigas, kur buvo galima nusipirkti ką nors užkąsti ir atsigerti. Mes nuėjome į pubą „Bad Bob's“, kuriame užsisakėme alaus, ir paprastų gėrimų. Alaus kaina įprasta airiška - pinta Guinness alaus 5,20€. Nesilygina su Lietuvos 2€ už bokalą, bet Airijoje už alų žymiai mažiau nei 5€ ir nemokėjom. Išgėrėm po bokalą, pailsinom kojas ir ausis ir susirinkome sutartu laiku su savo grupe ir gidu. Gidas pasakojo apie Temple Bar rajonėlį, kuris pavadinimą gavo iš Temple šeimos (tai su šventykla neturi nieko bendra). Ši vieta labai populiari naktinė susibūrimo vieta ir joje labai daug įvairiausių pabų. Vienas pagrindinių - Temple Bar Pub. Matėme ir jį.

Populiarusis Temple Bar

Praėję Temple Bar Pub pasukome link upės ir sustojome prie Guinness reklamos gatvėje. Ir tada gidas nemažai pasakojo apie šį visiems žinomą Airijos simbolį. Sakė, kad anksčiau moterims po gimdymo privalomai duodavo Guinness alaus. Alus savyje turi labai daug geležies, o tai padeda moteriai greičiau atsistatyti. Dar juokavo, kad airiškiems pusryčiams suvirškinti reikia 4 Guinness bokalų, taip pavaizduota buvo ir plakate.

Keturi alaus po airiškų pusryčių

Tęsėme ekskursiją ir praėję pro Viktorijos laikų formų Ha'Penny tiltą pasukome į menininkų vietą - The Icon Factory. Ant sienų matėme daug visokių airiams žymių menininkų, naujų menininkų įkvėpėjų. Tokia keistoka vieta, bet gidas mums ją norėjo parodyti. ;) Nelabai pamenu ką čia ir pasakojo, bet aplink buvo visokių menų išraiškos ir žmonių veidai.

Menininkų rajonas

Toliau - Trejybės koledžas (Trinity College) - viena didžiausių Airijos aukštųjų mokyklų. Teritorijoje, panašiai kaip ir turi Vilniaus universitetas, yra bažnyčia. O kaip pasakojo gidas, joje galima tuoktis tik jei tu esi pabaigęs šitą aukštąją mokyklą. Taip pat pasakojo apie vieną lyg ir profesorių, kuris buvo labai prieš moterų mokymąsi koledže. Bet kažkodėl jam yra pastatyta statula. Taip pat kiemo viduryje yra varpinė. Studentai tikėdavo, kad jei praėjus po varpine suskambės varpas - daugiau jokios sesijos neišlaikysi. ;) Bet tai tebūnie mitu.

Trinity College kiemelis

Trinity College kiemelis

Apžiūrėję didžiulę universiteto teritorija judėjome iki paskutinio mūsų punkto. Toje vietoje yra ne vienas objektas: nacionalinis muziejus, parlamento pastatai ir dar kažkoks pastatas, nepamenu pavadinimo. Čia gidas baigė savo pasakojimą išsamia istorija, beveik mini spektaliuku, apie Airiją. Ir davę jam po 5€ (10€ nuo dviejų) visi išsiskirstėme. Ekskursija baigėsi.

Tolimesnis mūsų dienos planas buvo nueiti į Guinness Storehouse. Bet iš gido ir Astos su Mario pasakojimų supratome, kad neverta ten mokėti didelių pinigų ir šią pramogą praleisti. Kaip visi sakė, kad realaus alaus gamybos proceso mes nepamatytumėm, būtume įleisti į tam tikrą erdvę, kurioje daug visokiausių plakatų ir turėtume patys pasiskaityti kas ir kaip su Guinness'u yra susiję. Labiausiai kas verta toje pramogoje, tai pagal visas 7 taisykles įpiltas alaus bokalas, kurį galima išgerti žmonių pilnoje uždaroje apžvalgos aikštelėje. Bet nusprendėme beveik po 20€ už ją nemokėti ir nuveikti ką nors kitą.

Howth pusiasalis

Oras buvo puikus (vis dar), todėl nusprendėme aplankyti vieną vietą, kurią buvom suplanavę aplankyti kitu metu - Howth pusiasalis (trečiasis šios dienos tikslas). Nors planavome parke užkąsti ryte pasigamintais sumuštiniais, kurie jau šaukte šaukėsi iš kuprinės, bet nieko nelaukę žygiavome link traukinio sustojimo „Tara Street“, iš kurio turėjome važiuoti iki Howth. Iš prie stoties esančių aparatų nusipirkome bilietus pirmyn-atgal (angl. return), sumokėjome po 6€ ir ėjome į platformą laukti traukinio. Ilgai laukti nereikėjo ir Irish Rail (Iarnród Éireann vietine kalba) traukinys po keliolikos minučių atvažiavo.

Airijos vietiniai traukinukai

Howth žemėlapis

Įsėdome į traukinį ir po 45 minučių jau buvome Howth, važiavome maždaug 15 km atstumą. Nelabai toli. Bet aplinka spėjo pasikeisti. Howth yra įsikūręs nedidelis uostas, turgelis, yra ir gyvenamų namų. Kažkuo panašu į mūsų Trakus, tik Trakuose stovi pilis saloje, o čia toks mielas pasivaikščioti pusiasalis. Kadangi skrandžiai jau grojo maršą nieko nelaukę nuėjome į Howth Market turgelį, ten nusipirkome kavos, pasiėmėm žemėlapį, šiek tiek paėjėję prisėdome ant akmeninės tvoros, išsitraukėme sumuštinius ir gerėdamiesi puikiu oru, gamta ir Airijos jūra sumuštinius sukapojome.

Pietūs!

Bevalgydami apsitarėme, kad iš penkių siūlomų pasivaikščiojimų po Howth pusiasalį maršrutą pasirinksime trumpiausią, kuris turi pavadinimą Tramline Loop (iš žemėlapio jį sužinojome). Vietiniai, t.y. Asta su Mario sakė, kad maršrutas yra apie 3 km. Suvalgę paskutinius sumuštinius, kad rytoj gera diena būtų, pradėjome savo žygį. Ėjome pakrante, uolomis. Vėjas pūtė pakankamai stipriai, bet jis mums netrukdė, nes tuo pačiu šildė ir saulė. Aukštyn, žemyn, nematyti augalai, siauras takelis, skardis - visą tai patyrėm žygiuodami. Oru negarsiai galėjome džiaugtis (ne garsiai, nes jis bet kada galėjo pasikeisti). Matėme, kaip į Dublino uostą plaukia keltai, laivai. Kitoje pusėje - į Dublino oro uostą leidžiasi lėktuvai. Dažnai - Ryanair, nes Ryanair yra Airijos įmonė, ir jos būstinė yra Dubline. Beeidami priėjome švyturį, bet iki jo nuėję nebuvome, būtų šiek tiek per toli (nors jis atrodė iš tikrųjų arti). Žemėlapyje priėjimo prie jo nėra, todėl jį palikome ramybėje.

Howth gamta

Howth uolos

Keltas skuba į Dubliną (matyt mašinistui nemokamas Guniess pažadėtas;))

Tolumoje matosi švyturys

Pagal rodykles pasukome į pusiasalio vidų - ten tęsiasi mėlynasis maršrutas. Vėjas šiek tiek aprimo, ėjome pėsčiųjų ir dviračių taku, pasivaikščiojome pro gyvenamųjų namų zoną, kalbėjomės ir po to priėjome suoliuką, kuris buvo šiek tiek toliau nuo takelio. Nieko nelaukę visi keturi susėdome. Stebėjome aplinką, besileidžiančius lėktuvus. Pailsėję ėjome toliau, kairėje pusėje palikome golfo aikštyną ir netrukus išėjome ten, kur mums ir reikėjo - prie traukinių stoties. Aplankėme restoraną nusilengvinti ir pėdinome į traukinį. Jis kaip tik stovėjo ir atrodė, kad laukia mūsų. Bet ne - kažkur buvo "kamštis" (neįsivaizduoju kaip gali traukiniams būti kamščiai) ir traukinys vėlavo 30 minučių išvažiuoti. Belaukdami išvykimo patikrinome, kiek nuėjome ir skaičius tikrai nustebino - Endomondo rodė nueitus 7 km! Valio! Tai jei kada teks aplankyti Howth, žinokit, kad trumpiausias atstumas žygiui bus 7 km. ;) Bet ten labai gražu ir verta nukeliauti. ;)

Mes visi keturi ;) 

Vaizdas nuo suoliuko. ;) Labai gražu.

Kai traukinys pradėjo važiuoti, miestą pasiekėme po 30 minučių, greičiau nei važiuojant į priekį, nors kelias ir tas pats :) Išlipę palifiais (Dubline tekančios upės pavadinimas Liffey, Lifėjus) nuėjome iki kito šios dienos tikslo - mėsainių valgymo!

Mėsainiai

Vietos rinktis nereikėjo. Asta su Mario žinojo, kur galima gauti skanių mėsainių - Bobo's Gourmet Irish Burgers. Tokios vietos Dubline yra dvi - mes pasirinkome tą, kuri buvo didesnė, bet ji ne originali, t.y. atidaryta kaip filialas, bet kokybė nuo to neprastesnė. Šiek tiek reikėjo palaukti, kol gavome vietą atsisėsti, o atsisėdę gavome meniu, kuriame beveik nieko kito, išskyrus mėsainius nėra, buvo dar keli kitokie užkandažiai, bet matosi, kad žmonės į šitą vietą ateina valgyti mėsainių. Užsisakėme po mėsainį, alaus ir laukėme kol mums viską pagamins. Kadangi žmonių buvo pilna, tai gavus alaus teko šiek tiek palaukti, kol mėsainiai bus pagaminti. :)

O laukti tikrai vertėjo. Atnešė mums po didžiulį sultingą mėsainį. Užtrukom šiek tiek, kol suvalgėme, bet tikrai buvo labai šviežia ir skanu. Puikiai derėjo visi mėsainio komponentai. Kaina - apie 10€, kai kurie šiek tiek mažiau, kai kurie daugiau. Tik gaila, kad mes pavėlavom į laimės valandą, kai nemokamai prie mėsainių duoda bulvyčių ir gaivųjį gėrimą. Bet užteko ir visko be priedų. ;) Na, su alumi. ;)

Autobusu namo

Visi dienos planai įvykdyti! Pasistiprinę nusprendėm važiuoti namo, pakeliui dar užsukti į parduotuvę ir nusipirkti alaus. Sėdome į miesto autobusą, prie vairuotojo nusipirkome bilietą po 2,55€, nuskubėjome į antrąjį auštą. Dubline, kaip ir Londone, važinėja dviaukščiai autobusai. Tik dėl bilietėlių pirkimo čia yra labai įdomu: įmeti monetomis (nes tik monetas priima) tam tikrą sumą, kurią pasako vairuotojas, kai pasakai iki kur važiuoji, į prie vairuotojo esantį aparatą, tada vairuotojas mato, kokios monetos yra įdėtos ir maždaug nusprendžia, ar suma tinkama. Mes neturėjome lygios sumos, todėl įmetėme mažiau, ir viskas tiko. Bet jei turėsi tik didelės vertės monetas, grąžos niekas tau neduos. Matyt taip ir išsilygina tas skirtumas tarp nesumokėjimo visos sumos ir permokėjimo.

Dublino autobusai, ne raudoni, kaip Londone

Įsėdome, važiavome vakariniu Dublinu ir privažiavome savo stotelę. Išlipome, ir ėjome link namų. Pakeliui užsukome į parduotuvę, kaip ir planavome - kažko pusryčiams ir alaus pavakarojimui. Alaus kainos nėra mažos. Pvz. du 0,6l alaus kainuoja 5€. Ir staiga pasidarė nekeista tai, kad bare pinta alaus kainuoja 5€...

Kadangi buvo geras  oras, tai sėkmingai pasivaikščiojome iki namų! Vakare pabendravome ir ėjome miegoti, nes rytoj - dar truputis Dublino ir kelionė į Klonmelį!

Per dieną įveikėme 52 km.

Tiek šiam kartui,
Viktoras