praeitame įraše pavadinimas buvo šiek tiek klaidingas. Nes šiandien yra tas rytas, kai paliekame Portugaliją. Miegojome tikrai mažai. Dar tas veikiantis šildytuvas. Klausimas, kodėl Lisabonoje jo net neprireikė. Čia toks temperatūrų skirtumas? Nemanau. Bet ir paaiškinti kodėl negaliu.
O vakarykštį klausimą dėl metro išsprendėme taip. Jonas patarė rinktis tarp dviejų variantų: važiuoti taksi, arba naktiniu autobusu. Bet. Yra didelis bet. Naktį autobusas iš Laisvės aikštės pajuda tik kartą per valandą. Tai mes turėjome būti stotelėje prieš 5 val. Aišku, būtume spėjusios ir su metro. Išvažiuotume lygiai 6 val., bet tas noras apsidrausti ir turėti šiek tiek laiko papildomai, suteikia saugumo jausmą. Pabuvome tos, kurios atsikėlė labai labai anksti - 3:30. Ir taksi pasiūlymą atmetėme iš karto.
Susikrovėme daiktus, dar spėjome išsivirti makaronų iš pakelių pusryčiams ir išėjome į naktį. Toks jausmas, kad mums patinka naktinėti po Portą. Pradžioj rytinis traukinys į Lisaboną, dabar į oro uostą. Stotelėje buvome ne vienos. Didžioji dauguma studentai, traukiantys namo po savo vakarėlių. Juk buvo ketvirtadienis, studentų naktis. Atvažiavus 3M autobusui, nusipirkome bilietus iš vairuotojo - 1,85 Eur. Šiluma sklindanti iš autobuso radiatorių migdo. Iš paskutinių jėgų bandome nepasiduoti. Kelionė truko apie 30 min. Oro uostas didžiulis. Išvykimo salė trečiame aukšte. Žmonių nemažai, bet mes turime daug laiko. Praeiname patikras ir esame laisvos. Bent jau iki skrydžio. Didžioji dauguma parduotuvių uždarytos, nes dar nėra net 6 val. ryto, o mūsų skrydis tik 8:30. Veikti nėra ką. Sugalvojame rimčiau papusryčiauti. Burger King iškaba suteikia vilčių, kad gausiu daug ir pigiai pavalgyti. Bet didžiam mano nusivylimui, jis pradeda dirbti tik nuo 10 val. ryto. Susirandame kitą kavinukę. Užsisakiau sumuštinį su kava (4,45 Eur). Nieko ypatingo, bet skrandis pilnesnis. Pavaikščiojusios po oro uostą, randame super patogias kėdes prie lango. Tik jos buvo užimtos kažkokios sporto komandos vaikinų. Palaukėme kelias minutes, ir kėdės atsilaisvino, nes paskelbė jų skrydį. Pažaidėme UNO, pamiegojome, pastebėjome, kaip kyla ir leidžiasi lėktuvai, kaip kyla saulė. Laikas slinko lėtai, tačiau mes jo sulaukėme. Atėjus prie savo vartų atsisėdame šalia ir stebime, kaip greitai darosi žmonių eilutė, bet mes neiname stotis su jais, juk vietos lėktuve yra paskirtos. Ko ten stovėti?
Taigi, sėdime lėktuve į Briuselį, liko paskutinis atostogų etapas. Beveik 3 val. skrydis parėjo akimirksniu. Dar tik atsisėdusios į savo vietas bandėme paskaityti Ryanair žurnalą, tačiau miegas nugalėjo.
Atvykus Belgija mus pasitiko su saule, bet vėjas vėsus. Čia tarpinė stotelė tarp Lietuvos, kad apsiprastume prie temperatūrų skirtumo. Tik atvykus, iš karto susiradome autobusą. Su juo vyksime iki Briuselio miesto centro. Bilietus buvome nusipirkusios iš anksto internetu. Nes taip tikrai pigiau. Pirkti oro uoste kainuoja - 17 Eur į vieną pusę, o internetu kaina svyruoja nuo 5 iki 14 Eur. Priklausomai nuo pasirinktos datos ir kaip yra išpirkti bilietai. Kadangi mes bilietus pirkome savaitę prieš išvykstant, pavyko gauti į priekį už 14 Eur, o atgal už 5 Eur žmogui. Vėl gi, skrydžio bilietas kainavo vos ne tiek pat, kiek nuvažiavimas iki miesto centro. Kaip gerai, kad Vilnius turi savo oro uostą palyginus visai netoli centro. Autobusų išvykimo laikas yra pritaikytas prie skrydžių laiko, todėl tikrai rasite su kuo nuvažiuoti ar grįžti į miestą. Kelionės trukmė apie 1 val.
Išlipus šalia Brussels-Midi Brussel-Zuid soties, iš pradžių nesuprantame kokio ji iš tiesų yra dydžio. Čia beveik, kaip Lisabonoj Baixa-Chiado metro stotis. Tik gal šita bent dvigubai didesnė. Nes visos transporto priemonės būtent iš čia ir išjuda. Autobusai, traukiniai, metro, begalės parduotuvių ir kitokių linksmybių. Vaikščiojom, vaikščiojom, kol radom ženklus Metro. Suradom ženklus, ėjom ėjom, kol priėjom įėjimą. Nusipirkome po bilietėlį (2,10 Eur). Šį kart vienkartiniai, nors atrodo, kaip portugališki daugkartiniai.
Pirma nuėjome ne į tą pusę, bet vėliau laiku pasitaisėme, perėjome į kitą pusę ir išvykome Atomo link. Tai šios dienos pagrindinis tikslas. Važiavome su kuprinėmis, nes daug laiko būtume užtrukusios, kol pasidėtume jas. O atomas toliausiai, visai nebe miesto centre. 12-toje stotelėje išlipome. Keliautojų mažai ir čia. Turbūt taip pat ne sezonas. Bet kur eiti žemėlapio nebereikia. Milžinas stovi visame gražume tik išėjus iš Heysel stoties. Dešinėje pusėje paliekame neaplankytą MiniEuropą. Pažiūrėsime į ją iš Atomo viršaus, nusprendėme mes. Einame pirkti bilietų. Ofise mūsų paklausė, iš kurios mes šalies. Lietuva, atsakome mes. Vyriškis nusišypso, ir lietuviškai pasako: Ačiū! :)) tokia smulkmena iš karto pakėlė nuotaiką. Čia ne Portugalija, kai didžioji dauguma žmonių net nežino, kur mūsų šalis randasi. Už bilietus sumokėjome po 11 Eur. Tik įėjus į Atomo vidų, esame pakviestos kilti liftu į viršų. Atomas, atomas, o kas tas atomas?
Konstrukcija Atomium yra įstabus skulptūros ir architektūros mišinys. Ji buvo pastatyta 1958 m., kai Briuselyje vyko pasaulinė mugė (kažkaip mums čia pasisekė, Paryžiuje - Eifelio bokštas, Lisabonoje - Tautų parkas, o Briuselyje Atomium - ir visi pastatyti pasaulinėms parodoms). Iš pradžių norėta mieste pastatyti Eifelio bokštą, apverstą aukštyn kojom. Vėliau apsistota ties mintimi, kad kūrinys, vaizduojantis geležies molekulę, daug geriau atspindėtų laikotarpio dvasią. Statinį buvo planuota nugriauti po šešių mėnesių, bet jis vis dar stovi po 57 m. Apskaičiuota, jog Atomium vaizduoja atomą, padidintą 165 milijonus kartų. Lankytojai yra kviečiami pakilti į šešias iš devynių atomų sferų. Viršutiniame sfere - panorama ir restoranas, apatiniuose - nuolatinė paroda, pasakojanti pastato istoriją, ir laikinos parodos, supažindinančios lankytojus su mokslu, menu ir visuomenės klausimais.
200 hektarų plote savo paviljonus pastatė 51 valstybė. Nuo to laiko šis Briuselio mokslo centras yra tarptautinių parodų, paskaitų vieta.
Atomium planas |
Liftas |
Mini Europa iš viršaus |
Praėjimai tarp sferų tikrai padaryti įspūdingai. Džiaugsmo šūksniais pasitinkame eskalatorių su šviesos ir garso instaliacijomis. :D Smagu, kai mokslo centras pristatomas nenuobodžiai.
Apžiūrėjus visas nuolatines ir laikinas parodas, patraukėme link išėjimo. Dar norėjo mums įsiūlyti nusifotografuoti su jų profesionaliu fotografu, tačiau mes atsisakėme ir išėjusios į lauką pasidarėme savo asmenukę. Ir mokėti nereikėjo. Atrodo greitai greitai, bet porą valandų viduje tikrai užtrukome. Juk, 2400000 kg sveriantis milžinas turi ką parodyti.
Atėjo metas pasidėti kuprines. Atėjome vėl į tą pačią metro stotį, nusipirkome bilietus ir važiavome tuo pačiu maršrutu, kaip ir atvykome, tik stotelė, kurioje išlipome buvo toliau. Kelionė ilga, įsitaisome patogiai.
Kažkaip pripratome gyventi prie metro stotelių, tai ši pasirodė taip toli nuo mūsų viešbučio. Ėjome ėjome, ir vis su viltimi tikėjomės, kad už kiekvieno kampo jau pamatysime savo viešbutį. Bet vis kaip ne, taip ne. Atstumas buvo - 1 km, bet kaip dabar pažiūrėjau, mes kažkokį ratą padarėm ir nuėjom bent 3 km, tai tikrai :D kaip tos navigacijos rodo, neįsivaizduoju... Tai va, atėjom prie viešbučio, o jis didžiulis. Meinninger tinklas Briuselyje nusipirko visą buvusios gamyklos pastatą ir įrengė loftus Passive house principu. Dar niekad neteko būti, o ypač miegoti lofte. Visai įdomu. Tik kaži, čia taip visuose šalyse įrengti loftai?
Tinklas paplitęs po Europą |
Labai jaunatviškas viešbutis |
Daug laiko kambaryje nesugaišome, pasidėjome kuprines ir iškeliavome į miesto centrą. Vis gi paskutinį kartą valgėme tik Portugalijoje (jaučiat? :D). Po paskutinio mūsų valgymo praėjo apie 12 val. Čia turbūt buvo asmeninis nevalgymo rekordas :D galit nuspėti, kokios buvo pasekmės to. Piktos ant viso pasaulio, ieškojome kur galime greitai ir nebrangiai pavalgyti. Radome Pizza Hut, vitrinoje skelbiančios nuolaidos sužavėjo mus, alkanas. Bet tik atsisėdusios supratome, kad esame čia per vėlai, kad pasinaudoti nuolaidomis. Tačiau eiti ir ieškoti kitos vietos nesiryžome. Atsisėdome, šilta gera, išsirinkome vieną didžiulę storapadę picą. Kaip teigė lankstinukas, picos gali užtekti nuo 2 iki 3 žmonių. Tuo metu, turbūt būčiau suvalgius ją vieną. Bet pakartoti nebeužsisakėme, nes už vieną picą sumokėjome - 21 Eur. Už vieną picą!
Pavalgius vėl atsirado šypsenos veiduose ir noras pažinti miestą toliau. Kiek mažai reikia iki pilnos laimės :))
Išėjus iš kavinės, pavaikščiojome po naktinį Briuselį. Vos už kampo priėjome Didžiąją aikštę. Istoriją apie ją išgirsime rytojaus ekskursijoje. Tad šiandien galima tik stebėti detalės ir įsivaizduoti, kas čia galėjo būti.
Didžioji aikštė |
Briuselis nėra toks didžiulis miestas, jame visi lankomi objektai vienas šalia kito. Tad neilgai paėjus, priėjome prie garsiausio Briuselio simbolio - sisiojančio berniuko. Ir mūsų reakcija, buvo maždaug tokia pati, kai žmonės pamato Leonardo da Vinči paveikslą "Mona Liza". Jis toks mažytis???
Mes, ne išimtis :D |
Po šio objekto, planų šiai dienai nebeturėjome. Planų neturėjom, bet greitai jų susigalvojome naujų tikslų. Radome Lidl parduotuvę, nusipirkome pusryčiams maisto, dar šiek tiek lauktuvių ir išėjome dar pasivaikščioti. Aišku, rajonas buvo ne iš gerųjų, bet ką mes turistės suprantam. Einam ir tiek.
Kaip vietiniai sakė. geriau ten, į kitą kanalo pusę, net neiti, o dar naktį... Gerai, kad tą tik sužinojome, grįžusios iš savo pasivaikščiojimų. Vis gi tašiukai su dokumentais ir pinigais kartu su mumis. O dar fotikas ant kaklo pakabintas :)) Grįžome sveikos.
Kanalas naktį |
Viešbutyje koridoriuje iškloti kilimai |
Per dieną išleidome po 35 Eur. Ir per 3 valandas nuėjome šiek tiek daugiau nei 7 km.
Ryt paskutinė mūsų nuostabiosios kelionės diena.
Iki,
Liūdinti, kad atostogos baigiasi, Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą