Mini Eurotripas. Paskutinė diena Portugalijoje

Ola!

šiandien pirmas ir paskutinis rytas, kai galime niekur neskubėti ir pamiegoti ilgiau, ir neskubant pavalgyti pusryčius. Matomai apie pusryčius niekur nebūsiu pasakojusi. Tai va, pusryčiai pas mus nebuvo kažkuo įspūdingi. Dažniausi sausi pusryčiai su pienu. Labai greitai pagaminami ir nedaug kainuoja. Bet šiandien buvo ta diena, kai reikėjo suvalgyti viską, ką turėjome šaldytuve. Tai išsikepėm omletą su viskuo: kiaušiniai, šaldytos daržovės, mėsytės gabaliukai. Buvo labai daug ir sotu. Bet mes juk nemokame valgyti po mažai :D
Susikrovėme daiktus ir prieš 11 val. iškeliavome (nors galėjome būti iki 12 val.). Kaip ir buvo liepta, raktus palikome koridoriuje esančiame induke. Kadangi gyvenome pačiame miesto centre (Bairro Alto rajonėlis), šalia namų buvo daug suvenyrų parduotuvėlių. Apsilankėme ir mes ten. Pardavėjai siūlo pirkti daugiau, nes tik šiandien yra didžiulė nuolaida. Ir taip kiekvieną dieną  :))

Paskutinis mūsų šios kelionės tikslas Lisabonoje buvo Parque das Nacoes (Tautų parkas). O jis kiek toliau nuo miesto centro, todėl teko pirmą kartą pasinaudoti Lisabonos metro paslaugomis.Vienas kelionės bilietas dar buvo likęs iš vakar nepavykusios kelionės su senuku tramvajumi, todėl iš kart nuėjome prie traukinio. Išvykome iš Baixa-chiado stotelės. Kadangi tiesioginio traukinio nėra, teko persėsti Alameda stotelėje. Ir galiausiai išlipome Oriente stotelėje. Šiaip metro tinklas labai gerai išvystytas, nesunku susigaudyti pagal spalvas ir reikiamą kryptį. Visur žemėlapiai ir nuorodos kur eiti.
Išlipusios iš kart patraukėme prie keltuvų. Čia pagrindinė šio parko atrakcija. Tik bėda, kad nežinojome į kurią pusę eiti. Pasirodo, stovėjome pačiame keltuvų viduryje, todėl nebuvo jokio skirtumo į kurią pusę eiti. Pasukome į kairę. Parke daug moksleivių, nes visai šalia yra įsikūręs didžiausias Europoje okeanariumas. Į jį nėjome, nes su Migle jau esame buvusios viename iš didesnių Valensijos(Ispanijoje) okeanariumų, tad Gintarė šį kart buvo šiek tiek nuskriausta.

Bilietas pasikelti su funikulieriumi pirmyn-atgal kainavo - 5,90 Eur. Nepigi pramoga. Jei būtume žinojusios kur yra galinė stotelė, būtų užtekę pasivėžinti tik į vieną pusę. Bet kai jau turi bilietus, nieko jau nebepakeisi. Atsisėdome visos trys į vieną kabiną ir važiuojame. Man ši atrakcija jau žinoma, tik vaizdai kitokie čia. Bet galiu pasakyti, Anglijoje labiau patiko, gal dėl to, kad ten buvo vėjas, kuris dar pasiūbavo mūsų kabiną. O čia taip ramiai :)) tik, kad Lisabonoje atstumas ilgesnis (1230 m.)
Pakilus į 30 m aukštį (toks pat aukštis, kaip vakar buvom Regeleiros šulinyje) galima stebėti parką iš viršaus. Parkas įdomus savo futuristine architektūra, labai išsiskiriančia tarp senųjų miesto kvartalų. 1998 m. Pasaulinė paroda visiškai pakeitė šio rytinio Lisabonos priemiesčio veidą. Mugės tema buvo "Vandenynas - palikimas ateičiai". Tad visa teritorija buvo perstatyta pagal šią temą.

Vasko da Gamos tiltas ir mūsų pakilimo stotelė

Vasko da Gamos tiltas - kertantis Tacho upės estuariją ir sujungiantis šalies sostinę su Setubalio pusiasaliu. Tai ilgiausias tiltas Europoje (17 km). Jis pastatytas 1998 m., siekiant sumažinti eismą, judantį per Balandžio 25-osios tiltą (kur buvome šalia Belem). Tiltu nutiestas greitkelis, iš viso turintis 6 eismo juostas.

Pati Oriente stotis, reikalauja kelių minučių dėmesio - tai stulbinantis vaizdas į paprastą, kasdienį pastatą. Architektas Santiago Calatrava sukūrė futuristiškai atrodančią stotį iš plieno, betono ir stiklo skirtingų keturių lygių. Įspūdingiausias yra paskutinis lygis, kurio keturios traukinių platformos yra dengtos stikliniu stogu, paremtu kolonomis, kurios primena medžius su keliomis šakomis.

Be šių visų grožybių, dar galima pamatyti Vasko da Gamos prekybos centrą (kuriame nebuvo kur kojos padėti, nuo per didelio kiekio žmonių), Tautų aikštę su fontanais ir didžiulį Atlanto paviljoną, kuriame vyksta įvairiausi renginiai ir yra talpinama apie 20000 žiūrovų.

Tolumoje matosi Oriente stotis, į kurią atvykome

Nors buvo ketvirtadienio pusiaudienis, žmonių čia netrūko. Visi džiaugiasi gražiu pavasariu. Taip jau gavosi, kad per šią kelionę, pietus valgydavome pačiose gražiausiose vietose. Įsitaisėme prie Tacho upės kranto, išsitraukėme savo maišelį su maistu, neilgai trukus, sulaukėme ir kompanijos draugų. Vietiniai paukštukai, taip pat norėjo kartu papietauti. Pasidalinome. Daug laisvo laiko neturėdamos pajudėjome į Vasko da Gama prekybos centrą nupirkti likusių lauktuvių. Kuprinės sunkios, bet mes nepasiduodame nuovargiui. Tik vaikštant prekybos centru, reikia labai atsargiai neužkabinti ko nors su didžiulėmis kuprinėmis. Prekybos centras didžiulis, bet pirkti nėra ką :)) Todėl pasilikome šiek tiek lauktuvių nupirkti Porto mieste. Nes lauktuvių niekada nebus per daug!
Nusipirkome metro bilietėlį iš automato (aš dar padėjau vienai vietinei moteriškei nusipirkti bilietą portugališkai :D ir išvykome į Santa Apolonia stotį. Juk 17 val. mūsų traukinys jau išvažiuoja. Stotyje dar radome parduotuvėlę Pingo Doce, joje nusipirkome sausainių,gėrimų kelionei ir išėjome ieškoti traukinio. Traukinys jau laukė mūsų. Šį kartą jis pilnas žmonių. Turbūt po darbo visi važiuoja į Porto. Arba kaip mes, turistai. Truputį pažaidėm UNO, truputį pamiegojom, truputį pavalgėm ir mes jau vietoje. 19:44 rodė laikrodis, kai išlipome iš traukinio. Tik šį kart mus paleido Campanha stotyje, ir niekas nebevežė mūsų iki Sao Bento stoties. Na gerai, pasivaikščiosim, turim laiko, nes Jovita buvo portugalų kalbos kursuose iki 22:30. Dar kaip tik lauktuvių norėjome nupirkti. Tik bėda ta, kad tai buvo pramoninis rajonas. Ir parduotuvių jokių nebuvo pakeliui. O jei ir buvo, visos buvo uždarytos :)) Likom be lauktuvių. Gerai, kad dar viena šalis laukia prieš akis. Va taip ir būna, geriau pirkti, kol yra galimybė. Nes po to bus kaip mums. Pavaikščiojom gan nemažai. Ir sugalvojom pavalgyti vakarienę. Ir ne bet kur, o McDonalds. Ir ne bet kokiame, o viename iš geriausiai įvertintų greitojo maisto restoranų pasaulyje. Taip, taip. Su sietynais ir daugybe veidrodžių viduje.

Viduje nuotraukų kažkodėl nepadariau. Turbūt labai buvau alkana, ir ne tas buvo galvoje :)) Maisto skonis toks pat kaip ir visur. Kai nori valgyti, valgyti galima :D tik tiek.
Susitarėm su Jonu, kad prieš 22 val. būsime prie jų buto ir jis mums paduos raktus. Dzin dzin, skambutis į jų buto duris. Labas vakaras, sakau jam lietuviškai. Juokas ragelyje, ir durys atsidaro.
Jis įleidžia mus į tą patį butą, kuriame buvome apsistojusios, pasiplepam su juo apie Lisaboną ir jis išvažiuoja pasiimti Jovitos, o mes tuo tarpu planuojamės rytojaus išvykimą. Skrydis labai ankstyvas, o pasirodo, metro čia pradeda važiuoti tik nuo 6 val. ryto. Mes jau puse 6 turime pajudėti iš miesto. Kas dabar bus?
Sulaukiame Jovitos, pasiplepame, atsisveikiname iki kito susitikimo ir keliaujame miegoti, nes keltis reikės apie 4 val. Gal net ir anksčiau.

Smagu buvo pasimatyti su drauge. Tik gaila, kad nepavyko susisiekti su vienu vaikinu, kuriam turėjau perduoti siuntinuką ir linkėjimus iš Lietuvos. Todėl palikau viską Jovitai :)

Šią dieną išleidome - 25 Eur.

Jau ryt mūsų laukia kelionė į kitą šalį.
Laukiu nesulaukiu,
Inga