2014-12-18

Indija. 4 diena (2014-11-18) Shimla

Namaste!

Šią dieną buvome daug susiplanavę pamatyti, todėl vėl teko anksti keltis. Bet tam ir keliauji, kad pamatytum, o ne gulėtum lovoje. Tiesa? Jei pamiegame bent 5 val. tai jau daug :))
Dar vienas VAU! buvo tada, kai pravėriau užuolaidas ir pamačiau kur mes gyvename.
Ryto vaizdas iš mūsų balkono
Saulė kilo, ritosi per kalnus. Pasakiška! Pusryčius pavalgėme viešbutyje, nors jie nebuvo įskaičiuoti į kainą, mes turėjome savo likusios lietuviškos dešrytės ir duonos. Vairuotojus palikę ilsėtis, mes išsiruošėme, kaip dabar pagalvoju, į dienos žygį. Tinkamas sprendimas buvo ryte pasirinkti kopimą į kalną prie skulptūros, o tik po to vaikščioti po likusį miestą. Miestas dar tik bunda, visi tvarkosi, ruošia parduotuves, pasijunti, kaip ne Indijoje (tai vienas švariausių man matytų miestų Indijoje). Tėvai / seneliai veda vaikus į mokyklą. Vaikai visi vaikšto su uniformomis. Beždžionės taip pat nori pasirodyti, šokinėja nuo vieno stogo prie kito. Bando sumedžioti kokį gardesnį kąsnelį.

Rodyklių kur reikia eiti prie skulptūros nėra, todėl Kartikas prie kiekvieno posūkio vis paklausia vietinių ar tinkame linkme einame. Kuo aukščiau į kalną, tuo sunkiau kilti, slėgis mažėja, oras retėja, kartu su juo ir jėgos. Iš viso reikėjo įkopti 1,5 km. Pusiaukelėje pamatome kioskelį su suvenyrais. Vyriškis nuoširdžiai siūlo išsinuomoti lazdas su kuriomis reikės atbaidyti beždžiones. Pradžioje atrodė juokinga. Tai negi jos taip puls mus? Paprašė po 10 rupijų už vieną, pasiėmėm dvi.
Va, kaip gražiai sėdi ir neatrodo agresyviai 
Pasirodo, lazdos tikrai buvo reikalingos. Jos puola. Sudauži su lazdele per žemę, jos išsigąsta ir pabėga. Bet taip gavosi, kad Andrius su Martyna šiek tiek atsiliko ir jau beveik užkopus į kalną ant Andriaus viena iš šitų gražuolių užšoko. Užšoko ant pečių iš nugaros ir atėmusi akinius pabėgo. Būtų buvę nieko, jei tai būtų nuo saulės akiniai. Bet Andrius be akinių beveik nemato. Toli ji nepabėgo, todėl Kartikas pasakęs prižiūrėtojui, akinius išsaugojo. Įvyko derybos, jis jai maisto, o ji jam akinius. Andrius turės prisiminimą su beždžionės dantų žymėmis, nes apkramtė akinių kojeles, visą kitą buvo sveika. Po šio įvykio visi visus daiktus, rankinukus, pasislėpė kiek giliau, kad jokių pagundų pulti vėl nebūtų.

Jakhu šventykla yra pastatyta 2455 metrai virš jūros lygio. Ši kalva yra aukščiausia viršūnė nuo kurios atsiveria puiki miesto panorama ir Himalajai. Vietiniai gyventojai prie vartų turi galimybę paskambinti varpeliu sėkmei.
33 metrų aukščio statula Dievui Hanuman (Beždžionės Dievas) pastatyta 2591 metrai virš jūros lygio. Tai viena iš aukščiausiai pastatytų statulų pasaulyje, kuri net lenkia Rio de Žaneire (Brazilija) pastatytą skulptūrą.
Ji milžiniška!
Ant kalno beždžionių karaliauja dar daugiau, jų visur aplink pilna. Daro jos ką nori, turbūt jas čia vietiniai ir maitina. Visa laimė, kad turime naujus draugus - šunis. Iš pradžių vienas, po to prisijungė dar keletą šunų. Jie atbaidė beždžiones ir padėjo mums nulipti tam tikrą kelio atkarpą.
Kupini įspūdžių patraukėme toliau. Kadangi ryte negėrėme kavos. nes visos kavinės dar buvo uždarytos, nusprendėme paieškoti po kalno. O čia visi neskuba pradėti dirbti. Prieš 10 val. ryto dar viskas uždaryta. Todėl teko dar pavaikščioti po miestą. Aplankėme XIX a. rotušę, teatrą.
Kristaus bažnyčia dieną 
Eidamas gatve, kartais pasimiršti, kad esi Indijoje.
Pastatai dar britų statybos
Pagaliau radę vietos, kur galima nusipirkti kavos, ją išgėrę ir atgavę jėgas nusprendėme nueiti prie Vicekaraliaus rūmų. Miesto informacijos lentoje, buvo pažymėta, kad šis maršrutas bus 2,5 km į vieną pusę. Atrodo nedaug, bet atrodo ėjome amžinybę :)) Eidami tikslo link pamatėme daug gražių pastatų, aišku ir nuostabios gamtos. Ir pagaliau, mes radome, tai ko ieškojome.
Vicekaraliaus rūmai
Šie rūmai pradėti statyti dar 1880, ir baigti - 1888 m. Indijos vicekaralius John Lawrence sumanė vasaromis šalies sostinę perkelti iš Kalkutos į Šimlą. Nuo XIX a. pab. vasaros karščių metu į Šimlą persikeldavo vicekaralius, vyriausybė, karinė vadovybė. Rūmų viduje daugybė salių: konferencijų, darbo, poilsio, pokylių salė. Kartikas mums užsakė ekskursiją, todėl visas šitas sales su daugybe nuotraukų ir senovinių daiktų mes matėme. Labai patiko didysis holas. Šis pastatas turi unikalią gaisro gesinimo sistemą: vandens talpyklos yra sumontuotos ant stogo, ir apačioje yra didžiulis vaško sluoksnis, kad kažkam degant, išlydžius vašką vanduo automatiškai užgesins gaisro šaltinį.  Šiuo metu, tai yra Indijos pažangiųjų studijų institutas.

Kadangi buvome išvargę po dienos pasivaikščiojimo nutarėme išsikviesti vairuotojus. Jie atvažiavo, tačiau be savų automobilių :)) nes jie buvo užstatyti kažkokios kitos mašinos aikštelėje. Išsikvietė taksi ir po 6 žmones (4 vietų automobilyje) išvažiavome į viešbutį. Visi tilpome ir važiavome taip apie 4 km. Niekas ten nebaudžia dėl to, kiek telpi, tiek ir važiuok. Iš viešbučio turėjome išsiregistruoti 12 val., tačiau kiek vėlavome grįžti, tai paskubomis susidėjome paskutinius daiktus, ir išvykome (atsirado automobilio vairuotoja, kuri mus užstatė). O išvykome mes ieškoti kur pavalgyti. Iš 3 sustojimo, išsirinkome restoranėlį su labai gražia terasa.
Vėl indiškas maistas! Maistas pradedamas gaminti tik mums užsisakius, todėl virtuvės šefas neturėdamas visų reikiamų produktų apsirengia ir kažkur išlekia. :)) Kiek palaukus sulaukiame ir maisto. Jis labai skanus, bet ir labai aštrus. 3 diena, o aš niekaip nepriprantu prie aštrumo. Prašėme neaštriai, bet gavosi kaip visada. Po kiekvieno maisto be dezinfekcinio skysčio dar rekomenduojama išgerti vietinio romo Old Monk. Patikrinta. Labai gerai suveikia viskas. Mes taip ir darėm, ir skrandžiai nepyko. ;)
Ir toliau į kelionę. Kita stotelė - New Delhi. Numatomas kelionės laikas apie 8 val. Išjudėjome apie puse 4. Įveikus puse atstumo pagaliau baigėsi kalnų kalias. Pagalvojom, kai pasieksim lygumas galėsime šiek tiek numigti, bet ne, įvažiavome į greitkelį ir tada laikykis :D Mašina rieda kiek įmanoma greitai, apie miegojimą nėra net kalbos.. Linksma. Nauji keliai, nauji vaizdai. Virš 100 km/h greitis. Važiuojant automobiliu niekad liūdna nebuvo. Dar sustojame trumpam į Pizza Hut pavalgyti picų. Į viešbutį grįžome turbūt jau buvo po 12 val.

Šiam vakarui plane dar buvome numatę kelionę po Delį, bet ai, gal tiek to šiam vakarui :))

Nei daug, nei mažai - 385 km iš viso per šią dieną.

O ryt į Agrą!!

Nekantraujanti,
Inga


0 komentarai (-ų) :

Rašyti komentarą