Namaste!
Ir štai, išaušo tas rytas, kurio tikrai ilgai nepamiršiu. Pravėriau palapinės duris laikrodžiui rodant 06:30 ir netekau amo. Gangas, kalnai, tekanti saulė. Buvo taip beprotiškai gražu, kad net sunku nupasakoti žodžiais. Dar iki šiol tas vaizdas stovi prieš akis.
Be to, didžioji dalis stovyklavietės teritorijos per liūčių sezoną būna užlieta vandens (maždaug iki palapinių). Tokių stovyklaviečių palei Gangą yra labai daug. Važiuojant iš Rišikešo prasideda užrašai "Camping" ir pan., kurie nurodo, kur yra viena ar kita stovyklavimo vieta, o ir pačiame mieste pilna agentūrų, kurios priima užsakymams. Tai pakankamai populiari pramoga tarp vietinių indų, nes gali atsiriboti nuo indiško triukšmo ir pabūti su gamta.
Ir štai, išaušo tas rytas, kurio tikrai ilgai nepamiršiu. Pravėriau palapinės duris laikrodžiui rodant 06:30 ir netekau amo. Gangas, kalnai, tekanti saulė. Buvo taip beprotiškai gražu, kad net sunku nupasakoti žodžiais. Dar iki šiol tas vaizdas stovi prieš akis.
Kol visi kiti miegojo, mes su Gintare nusiprausėme su mums pašildytu vandeniu. Ir ėjome tyrinėti tos nuostabios gamtos, kai naktį net nesuvokėme kur mus čia atplukdė.
 |
| Saulėtekis prie Gango |
Čia ta vieta, kai gali valandų valandas sėdėti ir nieko neveikti. Norėčiau grįžti kada čia. O dar ir raftingas pilnai liko neišbandytas..
Sulaukėme kol visi atsikels ir buvome pakviesti valgyti pusryčių. Nors pusryčiai buvo užsakyti 07:30, bet juos pradėjome valgyti tik apie 8 ryto, nes virtuvės šefas nespėjo paruošti. Su laiko planavimu daugeliui indų sekasi sunkiai. Bet mes su dideliais rūpesčiais nesusidūrėme. Susipakavome daiktus, pasigrožėjome gamta (gal kiek per trumpai) ir patraukėme toliau į kelią. Šį kartą nusprendė, kad plaukti visiems kiek pavojinga, nes srovė dar labiau suintensyvėjo, todėl pasidalinome į dvi grupeles ir persikėlėme per Gangą į kitą pusę. Dieną tas nuplauktas atstumas neatrodė toks didelis, kaip kad buvo naktį. Kelios minutės ir mes jau kitame krante. Vėl kopiame į statų kalną prie savo automobilių.
 |
| Mūsų stovyklavietė iš viršaus |
Šios dienos tikslas - Šimla. Pasak mūsų vairuotojo, 274 km turėtume įveikti per 10 val. Taip taip, ilga kelionė mašinoje, tačiau kylant aukščiau į kalnus, tie vaizdai užliūliuoja ir prarandi laiko suvokimą.
 |
| Ir taip didžiąją kelionės dalį |
Kylant pastebime, kaip sumažėjo automobilių srautas. Keista stebėti pustuščius kelius ir tą nechaotišką važiavimą, kaip kad Delio gatvėmis. Tačiau vis tiek pravažiuojantieji pypsina atkreipdami į save dėmesį, nes labai daug posūkių. Gali neturėti šoninių veidrodėlių, bet be garsinio signalo toli nenuvažiuosi. Be to, kurio automobilio didesni gabaritai, to ir yra pirmumo teisė keliuose.
Mūsų vairuotojas važiavo tikrai ekstremaliai. Kelias siauras, po vieną juostą į kiekvieną pusę. O jis lenkia, gazuoja. Vietomis net ir padangos pacypdavo. O iš paskos važiuojantys kiti sakė, kad net ir dugnu lietė kelią. Po to net pasiskambinom vieni kitiems, pasiklaust kaip laikomės. :D
Važiavom važiavom, ir kai jau visi galvojome, kad atvykome į Šimlą (nes visi kalnų miestai daug maž visi panašūs), vairuotojas mus nuramino ir pasakė, kad liko dar bent 2 val. kelio. Pradėjo temti ir į Šimlą atvykome jau visiškai sutemus.
Šimla - miestas šiaurės vakarų Indijoje, Himalajų pašlaitėje. Britų Indijos laikais (1864 m.) Šimla buvo kolonijos vasaros sostinė, mat pietuose jiems būdavo per karšta. Miestas įsikūręs 2397 metrai virš jūros lygio.
Viešbutį išsirinkti buvo gan keblu, nes nei karto nebuvome susidūrė su kalnų miesteliais, o ir pasiūlymų labai labai daug. Didžiausią dėmesį skyrėm į keliautojų vertinimus, atstumą iki lankomiausių objektų ir žinoma, kaina. Ar sakiau, kad rinkomės tikrai iš daug variantų? :)) Bet galutinis rezultatas nenuvylė. Išsirinkome - Hotel White, gyvenome dviejuose Deluxe kambariuose su balkonu po tris. Kambario kaina - 1800 rupijų už parą (apie 78Lt). Kartikas su draugu Adžid ir vairuotoju Anil taip pat užsisakė tame pačiame viešbutyje kambarį. Sunkiai sekėsi mums rasti tą viešbutį, bet paklausėm vietinių. O jie mielai padeda, susirenka visi krūvoje ir svarsto, kaip mums padėti. Viešbutis jaukus, tačiau vos tik įėjus į kambarį supratome, kad reikės šildytuvų. Nuoma parai 200 rupijų (apie 10 Lt, už elektrą). Viešbučio darbuotojai perspėjo, dėl miesto vagilių - beždžionių, kurios įsigudrinusios gali paimti bet ką.
Palikome šildytis kambarius, o patys išėjome valgyti vakarienės. Viešbučio vieta tikrai labai gera, šalia miesto centrinės aikštės, Mall road, kiti objektai.
Miestas turi ir savų taisyklių - viešuose vietose draudžiama rūkyti. Bauda - 200 rupijų (apie 10Lt). Draudžiama ir šiukšlinti, labai daug yra šiukšlinių. Vietiniai tikrai stengiasi išlaikyti savo miestą švarų.
Paėjėję Mall Road'u radome itališką restoranėlį, kuriame ir apsistojome. Maisto buvo daug, bet nepasakyčiau, kad buvo labai skanu. Sotūs ir laimingi, nusprendėme, kad šiai dienai įspūdžių pakaks, todėl pasivaikščiodami grįžome atgal į viešbutį.
Ryt susipažinimas su Šimla ir kelionė atgal namo - į Delį,
Per šią dieną įveikėme - 320 km.
Iki,
Inga
Mūsų vairuotojas važiavo tikrai ekstremaliai. Kelias siauras, po vieną juostą į kiekvieną pusę. O jis lenkia, gazuoja. Vietomis net ir padangos pacypdavo. O iš paskos važiuojantys kiti sakė, kad net ir dugnu lietė kelią. Po to net pasiskambinom vieni kitiems, pasiklaust kaip laikomės. :D
Važiavom važiavom, ir kai jau visi galvojome, kad atvykome į Šimlą (nes visi kalnų miestai daug maž visi panašūs), vairuotojas mus nuramino ir pasakė, kad liko dar bent 2 val. kelio. Pradėjo temti ir į Šimlą atvykome jau visiškai sutemus.
Šimla - miestas šiaurės vakarų Indijoje, Himalajų pašlaitėje. Britų Indijos laikais (1864 m.) Šimla buvo kolonijos vasaros sostinė, mat pietuose jiems būdavo per karšta. Miestas įsikūręs 2397 metrai virš jūros lygio.
Viešbutį išsirinkti buvo gan keblu, nes nei karto nebuvome susidūrė su kalnų miesteliais, o ir pasiūlymų labai labai daug. Didžiausią dėmesį skyrėm į keliautojų vertinimus, atstumą iki lankomiausių objektų ir žinoma, kaina. Ar sakiau, kad rinkomės tikrai iš daug variantų? :)) Bet galutinis rezultatas nenuvylė. Išsirinkome - Hotel White, gyvenome dviejuose Deluxe kambariuose su balkonu po tris. Kambario kaina - 1800 rupijų už parą (apie 78Lt). Kartikas su draugu Adžid ir vairuotoju Anil taip pat užsisakė tame pačiame viešbutyje kambarį. Sunkiai sekėsi mums rasti tą viešbutį, bet paklausėm vietinių. O jie mielai padeda, susirenka visi krūvoje ir svarsto, kaip mums padėti. Viešbutis jaukus, tačiau vos tik įėjus į kambarį supratome, kad reikės šildytuvų. Nuoma parai 200 rupijų (apie 10 Lt, už elektrą). Viešbučio darbuotojai perspėjo, dėl miesto vagilių - beždžionių, kurios įsigudrinusios gali paimti bet ką.
 |
| Vaizdas iš mūsų kambario balkono |
 |
| 1857 m. neogotikinė anglikonų Kristaus bažnyčia |
Paėjėję Mall Road'u radome itališką restoranėlį, kuriame ir apsistojome. Maisto buvo daug, bet nepasakyčiau, kad buvo labai skanu. Sotūs ir laimingi, nusprendėme, kad šiai dienai įspūdžių pakaks, todėl pasivaikščiodami grįžome atgal į viešbutį.
Ryt susipažinimas su Šimla ir kelionė atgal namo - į Delį,
Per šią dieną įveikėme - 320 km.
Iki,
Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą