Hello, my friend!
Į Agrą, į Agrą, mes šiandien lekiame į
Agrą! :)) Kuo šitas miestas ypatingas? Ogi tuo, kad ten stovi vienas iš pasaulio stebuklų - Tadžmahalas!
Iš vakaro prieš kelionę, draugiškai
nubalsavome, kad turime išvykti 06:30, nes rytiniai kamščiai Delyje, žmonių
spūstys prie Tadžmahalo nežavėjo nei vieno. Su Gintare atsikėlėme 05:30,
turbūt vėl miegojome ne daugiau 5 val. Bet man patinka.
Kadangi Aušra ir Viktoras jau yra buvę
Agroje, mes važiavome keturiese, o jie liko Delyje aplankyti savo
pažįstamų iš mokymo centro Aptech. Vairuotojas mus pasitiko sutartu
laiku. Dar prieš tai viešbučio darbuotojas į kambarį atnešė pusryčius, kad
kelionės metu neišalktume. Išvažiuojame iš Delio labai greitai, kažkokiu tai
būdu aplenkėme visus kamščius. O gal jų net nebuvo? Nors skamba keistai :))
Kelias iš Delio į Agrą labai geras, važiuojame autostrada, bent po 2 juostas
kiekvienoje pusėje. Kelyje važiuojame beveik vieni, kažkur dingo visi žmonės.
Gal jų mažai šiame kelyje, nes kelias mokamas? Liksiu turbūt
nesužinojusi..
Kelionė neprailgo, važiavome kažkur apie 3 val. į vieną pusę, palyginus su pirmos dienos kelionėmis, kurios truko po 8 val., atvykome labai labai greitai. Buvome sustoję pailsėti, nes vairuotojas dar iš po vakar ilgos kelionės buvo pavargęs.
Važiavimo ypatumai |
Tadžmahalą 1631-1654 m. (23 metus) statė apie 2000 žmonių. Tai
vienas žinomiausių Indijos simbolių. Mauzoliejus, imperatoriaus Shah Jahan
pastatytas mirus jo mylimai antrajai žmonai Mumtaz Mahal, kuri gimdydama jam keturioliktą (14) vaiką mirė. Puikios proporcijos ir ideali simetrija - pradedant mauzoliejų
įrėminančiais minaretais, įspūdingais fasadais ir baigiant smulkiais gėlių
motyvais. Mauzoliejaus kupolas - sudarytas iš vidinio ir išorinio. Jo aukštis -
kaip 10 aukštų namo, sveria jis 30000 tonų ir baisiausia, kad jis neparemtas
jokiomis kolonomis. Keturi minaretai (jų aukštis siekia apie 41m.) pastatyti
šiek tiek pasvirę į išorę, kad jeigu griūtų - nekliudytų pačio mauzoliejaus.
Pasivaikščioję po parką aplinka Tadžmahalą, nusiaviame batus į patenkame į vidų. Sustojusios prie kapo,
dar paklausome vietinio gido. Imperatoriaus sarkofagas greta jo mylimosios
yra vienintelis nesimetriškas dalykas mauzoliejuje. 1983 m. Tadž Mahalas
įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Apibėgome teritoriją per 1,5 val.
Išeidami, suvokėme, kad dar nesusimokėjome. Pagalvojau, gal čia naujoviškai,
ateini, pažiūri, viską pamatai ką nori ir išeidamas turi susimokėti. Paklausę
vairuotojo, kodėl mes dar nemokėjome, jis tik pasakė, kad mums labai pasisekė
ir nusišypsojo. Nesupratome. Paėjus kiek toliau jis parodė į iškabintą skelbimą,
kuriame teigiama, kad visą šią savaitę, pradedant nuo šiandien, yra Kultūros
paveldo dienos (Indian Heritage Week) ir įėjimas į tokius objektus visoje Indijoje bus nemokamas. Bet
ir suplanuok tu man taip! Sutaupėme po 750 rupijų (apie 34 Lt).
Grįžti taip pat neketinome eiti
pėsti iki mašinos, todėl mūsų vairuotojas nusprendė padaryti dar didesnę
atrakciją mums - išrinko kupranugarį su karieta :)) nežinau, kaip dar kitaip ją
pavadinti.. Dar gavome pasiūlymą užlipti atsisėsti ant pačio kupranugario,
tačiau atsisakėme, nes buvome netinkamai apsirengę. Tiesą pasakius gaila, man tų kupranugarių.
Dėl laiko stokos Agros forto nusprendėme nelankyti. Tik pravažiavome šalia jo. Užteks mums ir Raudonojo forto Delyje. Dienos planas įvykdytas. Grįžtame atgal į sostinę. 15:30 jau buvome savo viešbutyje. Kadangi Aušra su Viktoru dar net nebuvo įvykdę savo dienos planų, nes mokymo centre nebuvo ką lankyti, mes išėjome prigulti. Atsikėlusios užkandome užpilamų makaronų, kuriuos buvome įsidėjusios iš Lietuvos (jie labai praverčia kelionėse, kai užeina bado akimirkos, ir galvojome, kad turėtume ką valgyti, jei vietinio maisto negalėsim valgyti).
Sulaukę visų, pasiskirstėme pagal poreikius į dvi grupeles, vieni išėjo apsiprekinti drabužių, kiti - tyrinėti miesto. Turbūt klausimų nekyla į kurią grupelę patekau aš :)) Džiaugiuosi, kad kartu su Gintare, dar važiavo ir brolis, Delyje naktį moterims nepatartina vaikščioti vienoms. Na, buvo nelabai naktis, bet kai 18 val. jau tamsu, geriau nerizikuoti. Su metro nuvykome į senąjį Delį, ten įsikūręs Raudonasis fortas. Žmonių gatvėse nėra labai daug, bet gyvenimas verda. Visi skuba, lekia. Vos spėji ir pati suktis.
Autorikšas senajame Delyje pakeičia rikšos |
Į fortą įėjimas taip pat būtų buvęs nemokamai (dėl kultūros paveldo dienų), bet kaip tik pataikėme ant šviesų šou, todėl sumokėję po 60 rupijų (2,70 Lt), praėję patikrą, patekome į forto teritoriją.
Šou buvo susijęs su forto istorija. Raudonasis fortas - XVII a. Mogolų tvirtovė. Po žmonos Mumtaz Mahal (Tadžmahalo istorijos tęsinys) mirties imperatoriaus Shah Jahan perkėlė sostinę iš Agros į naują miestą Šachdžachanabadą - būsimąjį Delį ir čia pastatė Raudonąjį fortą, kaip asmeninę imperatorišką rezidenciją. Statybos vyko 10 metų nuo 1638 iki 1648 m. Sienų plotis iki 360 metrų, aukštis įvairuoja nuo 18 iki 33 metrų.
Raudonasis fortas |
Pasikultūrine išėjome ieškoti kur pavalgyti. Ilgai galvoti nereikėjo, vakarienei pasirinkome - KFC :)) Net ir čia maistas aštrus! Gerai, gerai, čia tik į naudą, kad užmušti nereikalingas bacilas. Coca cola taip pat gelbėja situaciją. Nėra nieko, ko nepadėtų suvirškinti šis gėrimas. Ir viskas. Diena greitai baigėsi. Grįžome į viešbutį, susidėjome daiktus ir ryt labai labai anksti skrendame į Indijos pietus.
Per dieną nukeliavome - 445 km.
Iki greito,
Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą