Indija. 6 diena (2014-11-20) Allappuzha (Alleppey)

Namaste!

Rytas prasidėjo anksčiau nei bet kada. Mūsų lėktuvas išskrenda 05:55, todėl 4 val. ryte jau turėjome pajudėti iš viešbučio. Kas pamiegojo 3 val., kas visai nemiegojo. Susidėjome paskutinius daiktus į kuprines. Pasiėmėme vieną lagaminą „ant visų“ registruotam bagažui, o likusius lagaminus vėl palikome pasaugoti viešbutyje. Vairuotojas vėlavo mūsų paimti apie 20 min., bet viskas gerai, viską spėjome. :)

Atvežė mus iki Indira Gandhi oro uosto trečio terminalo ir išsiskiriame su vairuotoju. Ir kelionės dalis be mūsų pagalbininkų indų prasideda! Oro uoste standartiškai, atiduodame registruotą bagažą, pasiimame įlaipinimo bilietus. Ant kiekvieno (registruoto ir rankinio) bagažo reikia užsidėti po informacinį lapelį ant kurio vėliau  praėjus patikrą uždeda antspaudą. Ir ant bilieto uždeda antspaudą, kad ir tave patikrino. Susirandame savus vartus ir laukiame. Laukti reikėjo neilgai. Pastebėjimas apie oro uostą - visur išklota kiliminė danga. Ir nors žmonių pro ten praeina tūkstančiais, kilimai atrodo švarūs. Kvietimas į lėktuvą buvo kiek kitoks nei pas mus. Pagal eilės numerius. Patekome į pirmą srautą, todėl laukti reikėjo dar mažiau. Patikrina įlaipinimo bilietus, ar yra antspaudas ant rankinio bagažo ir esi pasiruošęs sėsti į lėktuvą. Skrendame į Koči miestą su AirIndia oro linijomis. Skrydžio trukmė - 3 val. 5 min. Skrydžio metu gavome vegetariškus pusryčius su pasirinktinai kavą ar arbatą. Stebėjom stiuardeses ir jų darbą. Tikrai nepalyginsi su mūsiškėmis. Atrodo, kad jos ten dirbtų patį nekenčiamiausią darbą, vaikšto susiraukusios, nepatenkintos. Čia gal dėl to, kad buvo tikrai labai ankstus rytas? :)) o ir lėktuvas ne pats įspūdingiausias (dar likusios peleninės šonuose, iš tų laikų, kai dar būdavo leistina lėktuvo viduje rūkyti), baisu buvo skristi ir tikrai daug laimės buvo, kai saugiai nusileidome.  Už bilietus sumokėjome po 319 Lt žmogui, o atstumas nuo Delio iki Kočio - 2100 km. (čia beveik kaip nuo Vilniaus iki Barselonos (Ispanija)), ir juos pirkome dar kai buvome Lietuvoje. Žinojome tikslią datą ir pagal ją žiūrėjome, kuris skrydis yra mums tinkamiausias.

Atskridome kiek po 9 val. ryto, išlipome iš lėktuvo ir iškart mus pasitiko karščio banga. Sulaukėme savo bagažo ir keliaujame ieškoti taksi vairuotojo, kurį buvome užsisakę iš anksto. Ilgai ieškoti nereikėjo, mus pasitiko besišypsantis vyrukas su brolio vardo iškaba, kuris po keleto minučių privažiavo su savo automobiliu. Šios dienos tikslas - nuvykti iki Alapūzos miestelio paplaukioti su namu-laivu. Kadangi daug laiko neturėjome, išskubėjome iki tikslo, neaplankę Kočio miesto. Iki Alapūzos - 60 km atstumas, patikrinę internete, šį atstumą turėtume įveikti per 1 val. Pagal planą viską turėtume spėti, nes laivas užsakytas 11:30. Tačiau, paklausus vairuotojo, kiek tiksliai mes užtruksime kelionėje, jis ramiai atsako, apie 3 val. :)) kamščiai, Kočio metro linijos tiesimas ir tas įprastas indiškas chaosas gatvėse daro savo... Ką daryti, ką daryti, kaip spėti laiku iki laivo. Pasakius vairuotojui apie mūsų problemą, sako: no problem, čia mano pažįstami, jie tikrai jūsų palauks. Šaunu! Kai planuosite nuvažiavimo laiką, padauginkite mažiausiai iš dviejų. Už taksi sumokėjome - 2700 rupijų (120 Lt, 6-iems už 60 km). Atvežė mus iki namų-laivų terminalo ir iš kart pasitiko mus kitas žmogus atsakingas už laivų nuomą. Ėjome ėjome basi per laivus, kol galiausiai pasiekėme savąjį. Supažindina mus su įgula, į kurią įeina - kapitonas, virėjas ir pagalbinis darbininkas, aprodo mūsų kambarius ir mes jau išplaukiam. Taigi, prasideda kitokios atostogos, kai ramiai, niekur neskubant tiesiog ilsimės.

Šiek tiek apie laivą: jis visas priklauso mums bent 20 val. Pirmame laivo aukšte kapitono pakyla, šalia stalas kur mes valgysime, 2 kambariai ir virtuvėlė, antrame aukšte - terasa. Žodžiu, rojus ant vandens. Laivas su visai patogumais: dušas, tualetas, kondicionierius ir net plačiaekranis televizorius su DVD grotuvu.  Terasoje mūsų jau laukia paruoštas kokosas. Įsitaisome patogiai ir mėgaujamės gėrimu su nuostabiais vaizdais.

Taip atrodo namas-laivas

Plaukiame kanalais su daugybe kitų laivų

Kapitonas

Esame informuoti, kad plauksime ne ilgiau kaip iki 17 val., nakčiai sustosime kaimelyje, nes žvejai išmeta tinklus žuvims gaudyti ir plaukti nebėra leidžiama. Ryte išplauksime apie 8 val. ir  9 val. mūsų kelionė baigsis ten kur ją ir pradėjome. Už laivą sumokėjome 12000 rupijų (540 Lt), įskaičiuota nakvynė, pietūs, pavakariai, vakarienė ir pusryčiai, ir plaukiojimas.

Po valandėlės plaukimo sustojome vietinėje parduotuvėje, laivo virtuvės šefas mums nupirko pietums ką tik pagautos žuvies. Plaukdami stebime ryžių laukus, kokoso plantacijas.

Tolumoje matosi ryžių laukai

Paruošus pietus sustojame pavalgyti. Čia turbūt sustojome, kad ne taip suptų.

Pietūs

Vėl stalas lūžta nuo maisto. Viskas skanu, viską reikia paragauti. Žuvis, daržovės, ryžiai, padažiukai. Mmm! Aišku, viskas pakankamai aštru. 

Pavalę išplaukėme toliau pro kaimelius, stebime gyvenimą ir relaksuojame. Kai kada pašviečia saulyte, pasideginame. Čia turbūt kiekvieną minutę gali padaryti po vis skirtingą nuotrauką. Gražu!

Prieš vakaro sustojimą dar pasiūlo išgerti kavos ar arbatos. Jų vietinė masala arbata ir apkepti bananai su kuminais, labai vykęs desertas prieš vakarienę. 

Sustojus laivui, išeiname pasivaikščioti po kaimelį. Visi vietiniai gyventojai mus pasitinka su šypsenomis, sveikinasi, kalbina, naudojasi proga, nes ne kasdien mato tokius užklydėlius. Ir dar baltus.

Gyventojai ruošiasi nakčiai. Iš salos parsitempia ožkelę namo

Vietinė maršrutinių laivų stotelė (kaip pas mus autobusų stotelė)

Ruošia tinklus žuviai

Gyvenimas verda. Visi ruošiasi vakarui. Tvarkosi, gena gyvulius namo. Gaudo vakarienę. Kaimelyje pastebime, gyvena įvairių kastų žmonės. Prie prabangių namų stovi vandenyje išmirkusios lūšnelės. Nors buvo labai įdomu tyrinėti naują aplinką, tačiau ilgai vaikščioti negalėjome, nes nežinojome kada tiksliai sutems. Kaip ir sakiau, saulė čia leidžiasi labai staigiai. O miestelis nežinomas ir mes be prožektorių. Grįžę į laivą, randame jį paruoštą vakarui. Nuleisti tinklai nuo uodų, kurių čia buvo tikrai daug. Susėdus prie vakarienės stalo, įsijungiame pažiūrėti indišką filmą. O man jie visi smagūs, nors ir žanras ne komedija.

Vakarienė

Uodų tikrai daug. Kaži kaip būtų jei visai nebūtų tų tinklelių per visą laivą. Išsipurškiame stipriausiomis priemonėmis, lyg ir padeda. Kambaryje sutikome ir vietinių gyventojų - salamandrų.

Salamandra

Pirmą kart pamačius, buvo šiek tiek baisoka. Po to pripranti. Kaip ir su voriukais (nuotraukoje slepiasi šešėlyje).

Ir viskas. Dieną užbaigėme su UNO kortomis. Ir visi išėjome miegoti. Ai, dar naktį tolumoje buvo prasidėjusi audra su žaibais, bet iki mūsų atėjo tik lietus.

Ryte turėjome planų atsikelti su saule, tačiau saulei taip ir nepasirodžius, nuėjau miegoti toliau. 

Kilę prieš 8 val. ryto, pavalgėme lengvus pusryčius: omletas, blyneliai su kokosu, ananasas. Ir plaukiame atgal į krantą.

Viskas. Baigėsi mūsų nuostabi kelionė po Alapūzos kanalus. 

Per šiandien: 2100 km oru, 85 km nuo oro uosto iki namų-valčių uosto, 25 km vandeniu, iš viso 2210 km.

Kitame įrašė mūsų kelionės iki Kovalam įspūdžiai :)

Iki,

Inga