Indija. 1 diena (2014-11-14) New Delhi

Namaste!

Taip, šie pasakojimai jau grįžus. Patogiai įsitaisome ir leidžiamės į kelionę dar sykį. Apibendrintai apie kelionę galiu pasakyti, kad šioje kelionėje kiekvieną dieną būdavo vis kažkoks naujas VAU!

Bet viskas nuo pradžių.

Skrydžio laikas numatytas 15:00. Visa komanda susitinkame 13:00 Vilniaus oro uoste. Skrendame šešių žmonių kompanija: Viktoras, Gintarė, Andrius, Martyna, Aušra ir aš – Inga.

Susiskirstėme paskutines lauktuves, susipakavome lagaminus su juosta (20Lt) ir pridavėme registruotą bagažą, gavome įlaipinimo bilietus abiems skrydžiams. Bagažą registravome tiesiai į Delį. Vietas buvome rezervavę 24 val. prieš skrydį (Turkish Airlines anksčiau neleidžia), gi maloniau sėdėti visiems vienoje krūvoje. Praėję patikrą buvome laisvi, nusipirkome Coca-Cola ir dar kai ko prie jos, ir belaukdami skrydžio įsidėjom nuotaikos.

Lėktuvas atskristi į Vilnių vėlavo apie 5 min., todėl ir išskridome šiek tiek vėliau. Sėdėjome dvejose eilėse po tris. Gavau vietą prie lango, bet vis tiek nieko nesimatė, nes jau temo ir buvo didelis rūkas. Tik pakilome išdalino maisto meniu (net meniu!). Galima buvo rinktis karštą patiekalą iš jautienos ir vištienos. Maistas super skanus! Aukščiausi mano įvertinimai ir dar pagalvoji kokiame aukštyje tai valgai! Ant padėklo buvo: lašišos užkandėlė su bulvėmis, vanduo, jautienos kepsneliai su kažkokia koše ir daržovėmis, lydytas sūrelis, karšta bandelė, sviestas ir galiausiai desertas – sūrio pyrago gabalėlis. Be to, galėjome pasirinkti ką norime atsigerti: viskis, džinas, degtinė, romas, vynai, dviejų rūšių alus, 4 rūšių sultys, lengvieji gėrimai (kola, airanas, mineralinis vanduo, gazuotas gėrimas), kava ir arbata. Turkish Airlines ekonominė klasė...

Visi sotūs ir laimingi net nepastebėjome kaip atskridome. Skrydžio trukmė – 2:25 min. Skrydžio metu rodė filmuką apie Maču Pikču. Ką gali žinoti, kur nuves kita kelionė? O ten gamta tikrai unikali ir verta aplankyti.

Nusileidome Stambulo oro uoste. Darbuotojai iš karto mus nukreipė tinkama linkme skrydžiams su persėdimais. Laukti reikėjo kiek daugiau nei 1 val. Bet ji kažkodėl prailgo. Laukimo salėje buvo beproto daug žmonių, salė mažai vėdinama (301-312 vartai), todėl išsiruošėme ieškoti gaivesnio kampelio. Paskelbus mūsų skrydį atsistojome greta laukiančiųjų skrydžiui į Delį. Europiečių vos vienas kitas (buvo nemažai ir lietuviškai kalbančių), todėl mūsų grupelė išsiskirstė. Patikrina mūsų pasus ir vizas ir mes susėdę į autobusą keliaujame į lėktuvą.

Lėktuve vėl standartiškai, susėdame, pakylame ir išdalina maisto meniu. Tik lėktuvas didesnis, po dvi vietas prie langų ir keturios vietos per vidurį. Pasirinkome variantą sėdėti po du žmones trimis eilėmis prie lango. Dar ant kėdės kiekvienas radome po pleduką, pagalvę ir ausines (ausinės buvo ir skrydžiui Vilnius-Stambulas). Turime kiekvienas po ekranėlį, kuriame galima žiūrėti filmus, klausytis muzikos ar net įsijungus lėktuvo kamerą stebėti kaip kylame ar leidžiamės (jei pasiseka, aišku, ekranėlis gali ir neveikti ;)). Pavalgyti šį kartą galėjome išsirinkti tarp vištienos ir vegetariško patiekalo. Tiesą pasakius, labai sunku ištverti iš eilės du skrydžius su Turkish Airlines, nes maisto duoda daug, o atsisakyti nesinori...
 

Skrydžio metu matėsi labai apšviesta Indijos ir Pakistano siena. Šita nuotrauka daryta iš kosmoso, sienos apšvietimas matosi iš kosmoso!

Skrydis truko 5 val 55 min. Laikas taip pat neprailgo. Skridome naktį, todėl buvo labai tinkamas laikas ir nusnausti. Atskridome į Delį labai anksti, vietos laiku buvo - 04:20 (Lietuvos, beveik trys valandos ryto). Susirinkome bagažus (visa laimė jie visi atvyko) ir patraukėme link išėjimo. Oro uoste mus pasitikti turėjo pasitikti brolio pažįstamas iš Indijos – Kartikas. Kadangi buvo labai ankstyvas rytas, spėjome, kad jis pramigo ir turėjome palaukti apie 1 val. Bet bent brolis laiką išnaudojo tinkamai – prasidėjo jo šlovės valandos, nes tik atskridus pradėjo fotografuotis su vietiniais vaikais. :)

Saulė jau buvo pradėjusi tekėti. Čia, Indijoje, saulė kyla ir leidžiasi labai greitai. Ir maždaug visada apie 6 val. Sulaukę Kartiko susėdome visi į du automobilius. Vienas autobusiukas, kita – lengvoji mašina. Lagaminai buvo užkrauti ant autobusiuko stogo ir niekaip neužtvirtinti. :) Nepamėtėm nei vieno. Važiuojant į viešbutį mašinoje buvo tyla, visi tyrinėjo naują aplinką. Atvykus į viešbutį atlikome formalumus, o kol juos baigs, mus palydėjo pavalgyti pusryčių į viešbučio restoraną, nors jie mums dar net nepriklausė. Pagal specialų užsakymą virtuvės šefas iškepė kiekvienam po omletą. Išgėrę kavos išėjome įsikurti į kambarius. Taip jau gavosi, kad viešbutis tuo metu turėjo tik du dviviečius kambarius , o kitas turėjo atlaisvėti tik po 10 val. todėl Aušra ir Viktoras nusprendė palaukti, kol atlaisvės kambarys. O mes su Gintare nusprendėme prigulti anksčiau. 12 val. susitarėme susitikti viešbučio hole.

Dienos tikslas - apžiūrėti šiek tiek miesto, apsiprasti prie miestelėnų ir laiko skirtumo, kuris yra 3,5 val. Sutartu laiku mūsų jau laukė mūsų vairuotojas. Pajudėjome link Indijos vartų, Prezidentūros, Parlamento rūmų ir aplink. Trumpam sustojome prie Indijos vartų.

Graži aplinka, daug vietinių žmonių ir prekiautojų. Žmonių norinčių nusifotografuoti su mumis taip pat netrūksta, bet brolis patarė, kad prie tokių žinomų vietų, vietiniai tiesiog pelnosi iš turistų (paprašo nusifotografuoti kartu ir paskui prašo pinigų), todėl geriau vengti to. Taip pat buvo ir moteriškė, kuri prisega (atseit) nemokamai Indijos vėliavėlę, ir po to prašo pinigų.

Kita stotelė - Birda Mandir induizmo šventykla, tai viena didžiausių Delio šventyklų pastatyta 1939 m. Birda Mandir šventyklos saugykloje turėjome palikti ne tik batus, bet ir visus rankinukus, įskaitant telefonus ir fotoaparatus. Į šventyklą įėjimas nemokamas.

Toliau pajudėjome prie Sikų šventyklos – Gurudwara Bangla Sahib. Atvykę į vietą paleidome vairuotoją ir nusprendėme grįžti į viešbutį savarankiškai.

Kiekvienas įeinantis į sikų šventyklą turi užsidengti galvą ir nusiauti batus. Prieš įeidami į maldų salę žmonės nusiprausia. Teko ir mums praeiti pro mažą baseinėlį, kad būtų bent kojos švarios. Viduje visi sėdasi ant grindų, išklotų kilimais. Nors moterys ir vyrai paprastai sėdi atskirai, maldos metu į moteris visada buvo žiūrima kaip į lygias.

Halsos bendrijos sikai išsiskiria penkiais atributais, kurie vadinami penkiomis k, nes taip prasideda jų pandžabiški pavadinimai:
1.keš, arba nekerpami plaukai. Tuo parodoma, kad kaip galima mažiau kišdamiesi į savo prigimtį žmonės paklūsta Dievo valiai. Kad su ilgais plaukais atrodytų tvarkingai, vyrai nešioja turbanus.
2.kanga, arba medinės šukos, kuriomis šukuojamasi, kad plaukai būtų švarūs ir nesusivėlę;
3.kara, arba plieninė apyrankė. Ratas simbolizuoja amžinybę, plienas – jėgą. Nešiojama ant dešinės rankos, kuria paprastai laikomas kardas. Apyrankė byloja, kad kovoti reikia tik už Dievą;
4.kačera, arba tam tikri ligi kelių ilgumo apatiniai rūbai. Jie simbolizuoja švarą ir kuklumą;
5.kirpan, arba trumpas kardas. Jis primena, kad reikia ginti tiesą ir išsiaiškinti, kas yra teisus. Šiandien vietoj kirpano nešiojamos simboliškos kirpaną primenančios sagės.

Populiariausias kelionėje

Aplankę didžiąją dalį dienos planų, pasijutome išalkę todėl pasukome Rajiv Chowk (Connought Place) link. Tai bene didžiausia metro stotis, pačioje centrinėje miesto dalyje. Pakeliui sustojome pažiūrėti į didžiausią Indijos vėliavą, kuri pastatyta Delio centriniame parke.

Metro stotyje savos taisyklės. Kadangi čia saugumas labai turi didelę reikšmę, tik įėjus į stotį, reikia praeiti patikrinimą, beveik tokį kaip oro uoste. Atiduodi daiktus patikrai, o pats (vyrai ir moterys turi atskiras eiles, ir kaip bebūtų keista, moterų eilės niekad nebūdavo) eini papildomam patikrinimui (moterys turėdavo eiti į būdelę su užuolaidomis,o vyrai patikrinami paprastai). Moteris visada tikrindavo moterys ir vyrus vyrai. Išimčių būti negali. Praėjus patikrą reikia nusipirkti kelionės žetonėlį. Pasakai iki kokios stoties nori nuvykti ir jie jį pažymi. Nuo Radjiv Chowk iki Green park (kuri yra netoli mūsų viešbučio) stoties kainuoja 15 rupijų t.y. apie 0,66 Lt. Informacijos tikrai pakankamai, nėra ko nesuprasti. Prie vartelių pažymi savo žetonėlį, o kelionei pasibaigus, žetonėlį įmeti į vartelius. Ir viskas. 

Be to, moterys turi savo atskirus vagonus. Tikrai apsimoka su jais važiuoti, nes žmonių skaičius ženkliai skiriasi.

Atvykę geltonąja linija iki Green park stotelės išlipome. Visi alkani nusprendėme šį vakarą nerizikuoti su indišku maistu, todėl užsukome į Pizza Hut. Norėjome užsisakyti rinkinuką su sriuba ir pica, bet virtuvės šefas turbūt patingėjo virti šešias skirtingas sriubas, todėl pasakė, kad kažko neturi, ir negali mums jų paruošti. Todėl teko pakeisti užsakymą, užsisakėme kelias skirtingas picas su gaiviaisiais gėrimais. Pirmam vakarui buvo pats tas. Į viešbutį grįžome jau sutemus. Susipakavome daiktus rytojaus kelionei į kalnus. Ir susirinkome visi vakariniam pasišnekučiavimui. Atėjo Kartikas, atnešė daug vaisių, pasikeitėme pinigus (visą dieną išbuvome be vietinės valiutos, buvome atsivežę Eurus). Mes jam įteikėme lauktuves iš Lietuvos. 

Žalieji apelsinai, kriaušės, persimonai, granatos ir papaja

Pirmą kartą valgiau nedžiovintą papają. Buvo labai skanu!

Tai tiek įvyko per šią ilgą dieną. Rytojaus įvykiai kitame įraše. O ryt į kalnus!

Nuo penktadienio pusiaudienio iki šeštadienio vakaro nukeliavom iš viso: 6558 km.

Iki kito karto,

Inga