Iš Paryžiau pakilome 22:10 vietos laiku. Pas mus, Lietuvoje, jau 23 val. O dar dienos 20 km žygis šiek tiek išvargino, todėl tik pakilus užmigome. Ir vėl mintis, kad tik nemiegočiau išsižiojus :D Nepavyko. :))
 |
| Skrydžio maršrutas |
Trindade stotelėje mūsų jau laukė Jovita su draugu João (lietuviškai - Jonu). Šypsenos didžiulės pamačius seniai matytus žmones. Vėlyvas vakaras, buvo jau netoli 1 val. nakties vietos laiku, visi po darbų pavargę, bet džiaugsmas leidžia šiek tiek pamiršti nuovargį.
Dėl nakvynės vietos buvome nusprendusios iš anksto. Pasiūlymų buvo įvairių: nuomotis hostelyje kambarį, kuriame gali būti iki 8 merginų arba nuomotis atskirą kambarį hostelyje arba imti butą. Butas pasirodė labiausias tinkamas variantas. O dar kai butas toje pačioje laiptinėje kur gyvena Jovita, tai iš vis pasaka.
Nuo metro stotelės iki buto ėjome ne daugiau 2 min. Vakaras šiltas pasirodė, bet gal čia įspūdžiai šildo? Pasidėjome daiktus ir iškeliavome pas kaimynus iš viršaus, paplepėti (ten gyvena Jovita su draugu). Nusinešėme atvežtų lauktuvių ir pavėluotą Jovitos gimtadienio dovaną. O lauktuvėms specialus prašymas buvo - lietuviški sūriai, įvairių rūšių: Džiugas, rūkytas, natūralus. Pasėdėjom, paplepėjom, papasakojom Paryžiaus įspūdžius, susidėliojom kitos dienos planus, paragavom picukių su vynu. Ir žiūrėk jau beveik 3 val. :)) O ryt dar visa diena prieš akis, todėl palinkėjom labos nakties ir išsiskirstėm iki ryt ryto. Mūsų nuomojamas butas gražus, švarus, nauji baldai, buvo ir virtuvėlė. Bet vienas minusas Portugalijos butuose, kad nėra radiatorių. Tai žiemos metu visi jungia šildytuvus. O kadangi žiemos sezonas čia tęsiasi iki Kovo 21 d. tai mes ir miegojom su įjungtais dviem šildytuvais :)) Tik atsigulus atrodė, kad negalėsiu užmigti nuo to burzgimo, bet po 1 min. aš jau buvau sapnų karalystėje :D
Rytas prasidėjo nuo 8 val. žadintuvo, bet aš jau buvau prabudusi anksčiau, pas mus juk 10 val. ryto. Nemiegu aš taip ilgai. Parašiau laiškus namiškiams ir išjudėjau praustis. O čia ir šiltas vanduo limituotas. Kadangi butas pritaikytas gyventi dviems žmonėms, šilto vandens taip pat paskaičiuota ant dviejų, todėl turėjome šiek tiek pataupyti, kad visoms užtektų. Užteko. Tik vieną rytą Miglė garsiai šaukė duše :)) nu šakės, pagalvojom su Gintare, nebeužteko :D bet pasirodo, ne į tą pusę atsisuko vandenį ir norėjo mus pagąsdinti :D šmaikštuolė.
Pusryčius pavalgėme pas Jovitą ir nusprendėme eiti į nemokamą ekskursiją su gidu pažinti Porto miestą. Kadangi čia 10 min. nesiskaito vėlavimu, tai ir mes neskubėjome. Atėjome lygiai 10:10. Susirinko gal 15 žmonių kompanija. Visi turėjome pasakyti savo vardą ir iš kurios šalies esame, taip sudarydami jaukumo jausmą grupėje. Tik aišku, visi vistiek vaikščiojo su savais. Susitikimo vieta - Laisvės aikštė esanti gatvėje Avenida dos Aliados. Kas organizuoja šią ekskursiją nėra aišku, tačiau principas toks pats, kaip ir NewEurope tours, darbas atlyginamas arbatpinigiais.
 |
| Avenida dos Aliados - tai pagrindinė Porto gatvė, kurioje įsikūrusi miesto Rotušė (Camara Municipal do Porto) |
Laisvės aikštė - pagrindinė Porto aikštė. Tai viena iš gražiausių visos šalies aikščių, kurią iš visų pusių supa istoriniai XIX-XX a. statiniai. Manona, kad laisvės aikštė buvo pastatyta XVIII a. ir iki šiol išlaiko savo populiarumą, o 1916 metais buvo pradėti atnaujinimo darbai. Šiuo metu čia galima pamatyti, ne tik istorinius statinius, bet ir bankus, viešbučius, restoranus ir daugybę įstaigų.
Toliau keliavome į Livraria Lello knygyną. Ar žinote kuo jis garsus? Lello knygynas Porte pasižymi ypatingai prašmatniu interjeru: gausiai dekoruotomis sienomis, lubomis, puoštomis sudėtingais medžio raižiniais, įspūdingais raižytais suktais laiptais, kurie veda į antrą knygyno aukštą. Ant lubų, vitražinio stiklinio stogo, matoma monograma - grakščiu šriftu parašytas užrašas "Decus in Labore". Tai yra knygyno moto, ir reiškia "pasišventimas darbui". Pagal gražiausių Pasaulio knygynų sąrašą šis knygynas yra 3 vietoje (The Guardian, 2008 m.). Yra tokia miesto legenda, kad būtent po apsilankymo šiame knygyne J.K. Rowling gimė įkvėpimas parašyti Harį Poterį. Gidas minėjo, kad knygyne ne visada yra leidžiama fotografuoti. Bet mums pasisekė.
Ir sustojome pasigrožėti miesto panorama vienoje iš apžvalgos aikštelių. O Jovita tuo tarpu derino mūsų rytojaus planus :)) Juk reikia išbandyti viską, ar ne?
Gidui paskelbus 5 min pertraukėlę apžiūrėti stoties, mes ją išnaudojome kiek kitaip. Nuėjome nusipirkti traukinio bilietų į Lisaboną. Kadangi kelionę susiplanavome sekmadienį labai anksti, šiek tiek po 6 val. ryto, norėjome būti tikros, kad turėsime vietas traukinyje (ir dar reikėjo Lisabonos buto administratoriui tiksliai parašyti kada mes atvykstame). Europoje labai myli jaunimą iki 26 metų, tiek Prancūzijoje, tiek Portugalijoje, visur taikomos didžiulės nuolaidos (kartais net būna nemokami įėjimai, kaip kad įėjimas Prancūzijoje į Luvrą). O kadangi mes vis dar buvome jauniklės (buvome! :(, nuolaidą gavome ir mes. Gintare, tavo paskutinės jaunos dienos irgi suskaičiuotos :)) Be nuolaidos pirmos klasės bilietas kainuoja - 43,80 Eur. Tai greitasis ir pats kiečiausias traukinys Portugalijoje. Beveik toks, kaip pas mus Vilnius - Klaipėda pirmas vagonas :)) Tai va, padavėm savo tapatybės korteles, pasakėm kur norim važiuoti, kada, kelintą valandą ir turim jau bilietus. Tik kaina mums labai patiko - 23 Eur. Iš kur tokia didelė nuolaida nelabai supratome, nes jų puslapyje teigiama, kad duoda tik 25% nuolaidą. Na, likom nesupratusios, bet laimingos. Atidavus bilietus, dar paaiškino visą sistemą. Kadangi tas traukinys važiuoja iš kitos stoties Porto mieste, jie kaip ir įsipareigoja mus nugabenti iki jos, nes bilietas pirktas Sao Bent stotyje. Todėl yra nurodytas ankstesnis išvykimo laikas. Gali įsėsti į bet kurį stovintį traukinį, kuris išvažiuoja iš Sao Bent stoties ir perlipti į Porto Campanha stotį arba pats savu transportu nuvykti iki Campanha stoties. Mes pasinaudojome jų siūloma paslauga nuvežti mus, nes tai papildomai nekainuoja. O ir traukinys buvo tik vienas tokį ankstų rytą, su kuriuo visi važiavo grįžę iš po vakarėlių. Bet apie tai sekmadienio įraše. Taigi, šiek tiek užtrukome su bilietų pirkimu, bet mūsų grupė kantriai laukė ir manė, kad galbūt mes net pabėgome nuo jų :))
Saulė šviečia, šildo, jau ir paltukų nebereikia. Pagaliau pavasaris!
Priėjome Don Luis tiltą, tai arkinis geležinkelio tiltas per Duero upę, kuris priklauso UNESCO pasaulio paveldo sąrašui ir priklauso istoriniam miesto centrui. Tiltas jungia Porto ir Vila Nova de Gajos miestus. Dviaukštis tiltas naudojamas pėsčiųjų, automobilių bei geležinkelio transporto susisiekimui. Tai inžinieriaus T. Seirigo darbas, kuris buvo garsiojo G. Eifelio mokinys. Arkos ilgis yra viena iš priežasčių, kodėl šis tiltas laikomas tokiu ypatingu - 1886 m., kuomet tiltas buvo galutinai baigtas, tai buvo ilgiausios arkos tiltas visame pasaulyje. Visas tilto ilgis siekia 385,25 metrus.
 |
| Ant tilto viršaus |
 |
| Don Luis tiltas iš šono |
Po 2 val. kelionės buvome gerokai išalkusios. Viena bandelė iš ryto neužkemša skrandžio ilgam. Tad patraukėme į skaniausią sumuštinių kavinukę Porto mieste - Sandeira. Kadangi buvo penktadienis ir pietų metas, turėjome palaukti eilutėje. Bet buvo verta. Tai šeimos verslo kavinukė, gal kokie 5 staliukai, bet labai jauki. Gali stebėti, kaip gaminami sumuštiniai. Užsisakėme dienos pietus į kuriuos įeina: sriuba, sumuštinis (pasiėmėm 4 skirtingus, kad išragautume kiek galima daugiau) ir naminis limonadas. Jei būsit Porte, būtinai užsukit, nepasigailėsit ;) Už visą dienos pietų rinkinuką sumokėjome po 5 Eur. Palyginus su Portugališkomis kainomis, tai labai pigiai gavosi.
 |
| Miesto panorama |
 |
| Pakeliui į vyno degustaciją kitame mieste - Vila Nova de Gaia, dešinėje - Porto miestas |
 |
| Taylor's vyninė laukia mūsų |
Taigi, visos sušilusios ir ištroškusios (nes vandens kažkodėl neturėjome) su išmaniąja pagalba pasiekėme savo tikslą - Taylor's vyninę.
Atėjome prie baro, moteris maloniai paaiškino, kad galima rinktis iš kelių skirtingų rūšių vyno. Pagal jūsų poreikius. Mes pasakėm, kad pagalvosim ir išsirinksim. Tada draugė Jovita, atsivertusi meniu pamatė kainas ir sako lietuviškai: 7 Eur??! už 40 ml vyno? Ir tada mums pasakojusi moteriškė prabilo lietuviškai :D Kaip sakant, toli nepabėgsi nuo saviškių.
Portveinas - tai apie 20% stiprumo vynas, sumaišytas su brendžio spiritu. Porto vynu vadinamas, mat kadaise buvo pradėtas gaminti Douru upės slėniuose, į rytus nuo Porto, Šiaurinėje Portugalijoje, o brandinti laivais gabenamas upe žemyn, į Porto priemiestyje Gajoje esančius rūsius. Rūsiai įrengti Porto ir Gają skiriančios Douru upės krantinėje ir šlaite.
Į rūsius mūsų nepasikvietė, tačiau pasiūlė rusvojo, raudonojo ir baltojo portveino. Visa degustacija (3 vyno rūšys po 40 ml) kainuoja 5 Eur. Pagalvojus, kad jis labai stiprus, nusprendėme pasiimti 2 rinkinukus ir juos padalinti. O jei nesuprasime skonio ir jo trūks, užsisakysime dar. Neprireikė. :)) Padalino mums gražiai po 20 ml. Ir pasiūlė degustaciją atlikti jų terasoje. Turbūt bet ką ten geriant viskas būtų skanu. Visas Porto miestas kaip ant delno! O dar taip saulė šildo! Nuostabu!
 |
| Vyno taurė laikoma už taurės kojelės, kad vynas nešiltų nuo rankų. |
Degustaciją reikia pradėti nuo baltojo vyno, pereiti prie rusvojo ir užbaigti raudonuoju.
Rusvasis portveinas nežymiai, tačiau vis dėl to reaguoja su oru pro statinės sienas. Taip sumažėja jauno vyno sodrumas, užleisdamas vietą subtiliam sunokusių vaisių aromatui ir skoniui: prieskonių, saldymedžio, graikiškų riešutų, geros ąžuolinės statinės. Sakoma, kas senas rusvasis porto yra universaliausias iš šios rūšies vynų. Dėl gilaus skonio jis tinkamas gerti valgio pabaigoje. Subrandintą rusvąjį galima patiekti atšaldytą, jis tinka gerti vasarą.
Raudonasis porto yra stiprus, turintis vaisių kvapą jaunas vynas, brandinamas statinėse ir sumaišytas iš vienų ar kelerių metų vyno derliaus.
Baltasis portveinas gaminamas taip pat kaip ir raudonasis, tik iš skirtingų baltųjų vynuogių rūšių. Kaip ir raudonasis, jis 3-4 m. bręsta statinėse. Baltasis porto vynas tradiciškai geriamas kaip aperityvas.
Kadangi aš nesu vyno ekspertė, man patiko visi. Bet nežinau ar pirkčiau parduotuvėje pati.
Ribeiros rajonas yra įsikūręs Porto miesto centre ant upės kranto. Juo ir pasivaikščiojome po degustacijos. Ši vieta žavi viduramžių dvasia. Siauros gatvelės ir seni spalvoti pastatai su mažais langais primena apie savo turtingą istoriją. 1996 m. šis rajonas buvo įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Pakeliui dar trumpam užšokome į Majestic kavinę pasižvalgyti. Girdėjome, kad ten labai gražu, bet, kad ant tiek. Viskas taip išsaugota. Tai yra įspūdinga Art Nouveau stiliaus kavinė, kurioje prisėdę galima pasijusti persikėlę į dvidešimtojo amžiaus pradžią. Įspūdingas dekoras, masyvūs baldai, šviestuvai ir gausybė veidrodžių tikrai paliko puikų įspūdį. Tik gaila nuotraukų nebus.
Ir viskas, grįžome namo, pasigaminome visi draugiškai valgyti, pavalgėme ir aptingome. :)) Ryte dar turėjome minčių išeiti kur nors vakare į miestą. Bet ai. kai miegojom tik 5 val. niekur eiti nebesinorėjo. Palikim tai rytojui.
Per dieną nuėjome maždaug apie 10 km. Bet kai lipi kalniukais aukštyn žemyn, pavargsti dvigubai. Su aukštakulniais čia turbūt vaikščioti be šansų :))
 |
| Dienos pasivaikščiojimai |
Jetus, koks ilgai įrašas! Bet ir ilga diena, daug visko ir matėm ir girdėjom. Šią dieną išleidom po 53 Eur.
Ryt bus metų atrakcija!
Iki,
Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą