Gruzija 2015: į Batumį, pirma diena Batumyje

Gomardžioba!

Liko dvi kelionės dienos... Tai kad laikas neitų veltui ir spėtume į traukinį, šį rytą kėlėmės anksti. Bilietus jau turėjom nusipirkę iš anksto. Traukinys link jūros išvyksta 8:15, todėl iš namų turėjome išeiti anksti. Anksti atsikėlėm, atsiskaitėm su šeimininke (po 30 larių už naktį), išgėrėm kavos ir arbatos ir susidėję daiktus pajudėjom link metro stotelės, nes sugalvojom išbandyti Tbilisio metro ir pavažiuoti kelias stoteles. Šeimininkė dar įdėjo mums pavalgyti įdomių vaisių: japoninės lokvos. Tai tokios geltonos kaip ir uogos, su didelėm sėklom viduje. Sakė, kad jų ne sezonas, ir kad nedideli dar užaugo. Skonis įdomus, saldus.

Atsisveikinę su Irina išjudėjom link metro. Oras buvo geras, ryte jau buvo šilta. Iki metro stotelės apie 700 m. Nupėdinom iki ten, papildžiau metro kortelę septyniais bilietais (kaina nepriklauso nuo atstumo, po 50 tetrių) ir visi po vieną sulindom į metro. Sulaukėm metro traukinio, į jį įsėdom. Metro tvarkingas, žmonių nemažai. Važiuoja greitai, garsas didelis. Pavažiavę tris stoteles išlipom.

Tbilisio metro

Į Makhindžiaurį

Laiko iki traukinio nebuvo labai daug likę, tai reikėjo šiek tiek paskubėt, kad nepavėluotume. Nebuvo aiškus kelias, iš kurio išvažiuoja traukinys. Užlipome į antrą aukštą ir paklausę pas darbuotoją sužinojom, kad reikės nusileisti į pirmą aukštą ir iš karto rasim traukinį. Taip ir buvo. Nusileidom, pamatėm keturių vagonų traukinį prie kurio būriavosi krūva žmonių. Mūsų buvo pirmas vagonas, tik nežinojom nuo kurios pusės vagonai skaičiuojasi, nes vagonų numeriai buvo labai neaiškiai užrašyti. Ir dar nežinojom traukinio krypties. Nuėjom iki paskutinio vagono, ir tik tada pamatėm vietą, ant kurios užrašytas vagono numeris. Grįžom į traukinio priekį, į pirmą vagoną, įlipant patikrino mūsų bilietus, susiradom savo vietas ir atsisėdom.

Mes traukinyje

O viduje šalta. Kondicionierius veikia kaip reikiant. Nepalyginsi su oro temperatūra lauke. Įsitaisėme į savo kėdes ir traukinys pradėjo važiuoti. Visą kelią iki Makhindžiaurio sėdėjome atbuli, nes pusė vagono sėdynių atsuktos į vieną pusę, o pusė  - į kitą. Traukinys naujas, sėdynės pakankamai patogios, tik mažokai pasilenkia, miegoti nebuvo labai patogu. Nors ir buvo parašyta, kad traukinyje yra „Wi-Fi“, bet jo mums nepavyko pagauti, gal tik pirmai klasei duoda. ;) Užtat pro langą buvo į ką pažiūrėti: kalnai, pilys ant kalvų, gyvenvietės, slėniai, tuneliukai, kai jau artėjome prie Makhindžiauri, pasimatė ir jūra.

Vaizdas pro langą

Pavažiavę porą valandų šiek tiek praalkome. Pusryčių nevalgėm, tai po truputį pradėjom ruošti savo užkandžių stalą. Išalkom ne šiaip sau, aplink pradėjo sklisti maisto kvapas - vietiniai gruzinai, kaip ir lietuviai traukiniuose, nevengia valgyti sumuštinių su dešra viešai. ;) Ir tada pakvimpa visas vagonas... Dešros turėjom ir mes, nes iš vakaro parduotuvėje buvom apsipirkę. Tik sugalvojom apsipirkti vėlai, laimei Gruzijoj parduotuvės dirba be konkretaus grafiko iki vėlumos (gal net ir visą parą). Kad penkių valandų kelionėj nepradėtume valgyti viens kito, pasiėmėm dešros, sūrio, agurkų, duonos, traškučių (liaudyje vadinamų barankyčių), iš Lietuvos dar turėjom riešutukų. Sudėję viską ant stalo užkandom. Dar turėjom likusių Nukri lauktuvių, todėl labai pasitarnavo Tėvo gertuvė. ;) Prie maisto labai tiko.

Ekranai su informacija traukinyje

Traukinys stojo iš viso 10 kartų, ir 10 kartą sustojus mes išlipome - Makhindžiauri, tai paskutinė traukinio stotelė. Traukinio viduje yra ekranai, kurie rodo, kur šiuo metu traukinys yra, koks jo greitis, kiek liko iki artimiausios stoties, ir dar visokią informaciją. Pateikta pakankamai išsamiai ir vaizdžiai. Lietuvos traukiniuose tokios informacijos nėra. Tiesa, ten buvo ir švieslentės (tokios, kaip Lietuvos traukiniuose), tik tos švieslentės rodė visiškai nereikšmingą informaciją (tokią kaip "test station 5").

Tolumoje matosi Batumis

Apsigyvenimas Batumyje

Tik atvykę į Makhindžiauri stotį, kartu su daugeliu gruzinų, kurie irgi atvažiavo į Batumį ilsėtis, išlipome. Prie mūsų prisistatė taksistai, ir pasiūlė nuvežią iki ten, kur mums reikia už 15 larių taksas (kiek daugokai, nes vietinio takso "stafkė" yra 5 lariai, kaip supratom nepriklausomai nuo atstumo mieste). Bevažiuodami traukiniu Lenkui patikėjom užduotį surasti, kur gyvensim. Jis turėjo vieną pažįstamo butą, kuris tinka dviem žmonėms apsigyventi, ir mums penkiems turėjo surasti dar vieną patalpą. Be to turėjom kontaktą iš Gia, kuris buvo davęs hostelio, kuriame mes buvom prieš metus, savininko numerį. Lenkas lyg ir surado dar vieną butą, reikėjo tik jį apžiūrėti. Abu butai buvo prie garsiojo Batumio Mc Donald's restorano. Sėdome į du taksus ir nuvažiavome iki restorano.

Nuvažiavome devynis kilometrus ir atsidūrėm prie Batumio McDonald's. O tokio McDonald's niekur nebuvom matę - futuristinė išvaizda, vien tik stiklas, aplink baseinėliai. Atrodo labai įspūdingai. Per stiklines sienas matėsi, kad viduje net auginami augalai. Vėliau, kai ieškojom bankomanto (o jis McDonald's viduje), teko įeiti ir į vidų. Viduje irgi labai smagiai atrodo. Įėjęs užsisakai maisto, o paskui eini į šonus šiek tiek palipi ir turi savo staliuką. ;) Kas dar įdomiau, tai iš kitos pastato pusės yra degalinė! Jos iš priekio nesimato visiškai.

McDonald's

Apžiūrėję restoraną ieškojom Batumio Mamuko, nes toks buvo žmogaus, kuris prižiūrėjo Lenko pažįstamo butą, vardas. Ne už ilgo jį sutikome, ir jis nusivedė Marių ir Sandrą apžiūrėti kambario. Taip pat jis buvo suradęs mums kambarį, už kurį sakė mokėt reiks 120 larių. Kol jie apžiūrinėjo kambarį, prie mūsų prisiplakė taksistas, kuris mus atvežė iki McDonald's restorano. Pasirodo jis surado netoliese buvusį žmogelį, kuris nuomoja kambarį ir kol Mamuka rodė kambarį jis mums jį siūlė. Sakė kaina 120 larių už naktį. Mums kaip ir tiko, bet nusprendėm palaukti Mamuko. Grįžus Mamukui vairuotojas jam kažką pasakė, ir tada Mamuka pasakė, kad tas kambarys, kurį mums nužiūrėjo, kainuoja 200 larių už naktį. Tas kur už 120 larių, atseit, labai mažas ir mes ten visi netilpsim. Žodžiu, pasidarė taip, kad mes buvom priversti nueiti apžiūrėti buto, kurį "surado" taksi vairuotojas.

Beeidami į butą, apžiūrėjom pastatą. Tai nauja statyba, bet pastatas atrodo, kaip dar nepabaigtas statyti ir nepriduotas. Buto šeimininkas patikino, kad namas šitas tikrai priduotas, o ten kur gyvena Lenkas, ir kur mes turėjom gyventi, namo priduoti niekaip negali. Be to, sakė kad ten vanduo dingsta karštas, ir kad šitame name jis nedinginėja. Įlipome į liftą, pakilome į 18 aukštą ir apžiūrėjome butą. Du atskiri miegamieji, svetainė, virtuvė, dušas, tualetas, skalbimo mašina - žodžiu, viskas ko reikia gyvenimui. Šeimininkas labai akcentavo, kad bute yra LED lempos - įsijungi kokią nori spalvą: raudoną, mėlyną, violetinę! Lempos mums įspūdžio nepaliko, bet visa kita kaip ir tiko.

Butas, salionas

Butas, LED apšvietimas

Grįžę papasakojom visiems kitiems koks ten butas, kad vaizdas į patį miestą, o ne jūrą. Tada Mamuka pasakė, kad aną butą (kurio raktų dar nebuvo ir nebuvo kaip apžiūrėti) šeimininkas sutiko nuomoti už 150 larių, bet mes pasitarėm per daug nesiblaškyti ir sutikom nuomotis už 120 larių iš to šeimininko, kurį "surado" taksistas. Pasiėmėm daiktus, pakilom liftu (kilo šeimininkas, taksistas ir mes penki) ir įsikūrėm. Šeimininkas paprašė dalį pinigų sumokėti iš anksto (nes akivaizdžiai turėjo duoklę atiduoti taksistui), surinkom kiek turėjom ir pažadėjom likusią dalį atiduoti vakare. Šeimininkas davė mums raktus, lifto kortelę, užrašė savo telefono numerį, interneto prisijungimo kodą ir palydėję jį iki lifto atsisveikinom iki vakaro. Jokių duomenų jis apie mus neturėjo. :)

Batumis

Apsigyvenę skubėjom išeiti iš namų ir nulėkti išsimaudyti jūroje. Persirengėm į maudymosi rūbus, pasiėmėm rankšluosčius, susitikom su Lenku ir Sandra ir nuėję 100 m pasiėkėm paplūdimį. Ir tikrai, namas, kuriame gyvenome apie 100 m iki Jūros, kaip bobutės Palangoj reklamuoja. :D Čia net be reklamos.

Saulės nebuvo daug, todėl ilgai būti prie jūros neplanavome. Nuėję prie paplūdimio ant akmenų susidėjom daiktus, pasitiesėm rankšluosčius ir bandėm įsitaisyti. Batumio paplūdimiai (kaip ir daugelis Gruzijoje) yra labai labai akmenuoti, todėl jei paplūdimį įsivaizduojate kaip Lietuvoje, kad yra smėliukas ir galima lengvai ant jo įsitaisyti, tai Batumyje to tikrai nerasite - vien akmenys.

Batumio paplūdimys

Šiek tiek pagulėjus ir pasikaitinus per debesis neryškiai šviečiančia saule atėjo laikas išsimaudyti. Lįsti nebuvo labai drąsu, nes išlipus iš vandens galvojome, kad bus šalta. Oro temperatūra buvo apie +25°C, vandens kiek buvo nežinojom, nes niekur neradom, kad būtų parašyta. Nebent internete reikėjo žiūrėti. Bet manom, kad buvo apie +18°C, panašiai kaip Lietuvoje vidurvasarį būna. Visi iš karto nelindome, bet po truputį maudynes Juodojoje jūroje išbandėme. Įsispyrėm į tapkes, kad akmenimis nepersipjautume padų, ir lindome į vandenį. Gilėja gana greitai, todėl pratintis ilgai nereikėjo. Murkt, ir viskas. ;) Pasipliuškenom truputį vandeny ir grįžom į krantą. Išsimaudymas Juodojoje jūroje užskaitytas!

Maudomės!

Mes Paplūdimy

Adžarulis

Po pagulėjimo ant akmenų ir maudynių jūroje atėjo laikas išbandyti firminius Adžarijos regiono (kuriame yra Batumis) chačiapūrius - adžarulius. Kaip jie atrodo mes buvom matę, nes juos gi reklamuoja Vilniuje! Prieš metus kai buvom Batumyje mes buvom nuėję į labai gerą adžarulių restoraną, labai gerai pavalgėm, todėl ir šį kartą nusprendėm nueiti ten.

Nuo savo paplūdimio ėjome alėja - šalia Juodosios jūros tarp didžiulių aukštų namų ir paplūdimio yra padaryta labai gera alėja su atskirom juostom pėstiesiems ir dviratininkams. Pėsčiųjų ir dviratininkų zonas skiria pasodintos palmės. Kelią ir kur pasukti žinojau aš, nes tame rajone mes gyvenom prieš metus, todėl daug kas buvo pažįstama. Pasukome nepriėję Hiltono viešbučio, prieš metus jis dar nebuvo atidarytas, o dabar jau dirbo. Po to ėjome pro delfinariumą, už kurio šiek tiek dar paėjėję pasukome į dešinę ir dar biški paėję priėjom Retro restoraną, kuriame kepa nerealius adžarulius.

Batumio alėja

Užėję atsisėdome prie staliuko, atnešė mums meniu. Perspėjau, kad vidutinio adžarulio vienas žmogus niekaip nesuvalgys ir kad imtų dviems arba po mažą. Prieš metus mes užsakėm gerokai per daug. Kas dar buvo neragavę adžarulio, tai pasiėmė vidutinį per pusę, o mes kadangi su Olita bandėm jį jau Vilnuje ir abiems mums patiko, tai pasiėmėm didelį. Kai jį užsakinėjau, padavėja paklausė, ar jį imam dviems žmonėms, aš patikinau, kad tikrai taip. ;) Būna žmonės labai alkani ir pasiima didelį, bet nesuvalgo. ;)

Kas tas adžarulis? Geriausia aišku apibūdina nuotrauka. Tai yra traškios tešlos gaminys, kurio viduje yra sūrio ir prieš baigiant kepti įmuša kiaušinį ir įdeda sviesto. Dieviškas skonis. Man labai patiko. O dar kai kepa tikroje, ne elektrinėje krosnyje, tai skonis pagerėja dar labiau. ;)

Adžarulis

Vakarinis Batumis

Užsiklijavę skrandžius chačiapūriu grįžome namo. Parašėme šeimininkui SMS žinutę ir jis atėjo pasiimti likusios sumos dalies. Pagulėjom ištiesę kojas ir ne už ilgo šeimininkas pasirodė. O atėjo jis ne vienas, kartu su juo buvo ir 5 litrai vietinio Batumio alaus! Jis labai atsiprašė, kad negalėjo mums nuleisti kainos (nes mes prašėm), nes turėjo dalį pinigų atiduoti taksi vairuotojui - taip ir pasakė. ;) Mes tai jau ir buvom supratę, bet kaip atsiprašymą, atnešė alaus! Mums tiko. ;) Padavėm mes pinigus, maždaug susitarėm, kad išvažiuoti turėsim sekmadienį paryčiais ir jis išėjo. 

Ne už ilgo, kaip buvom susitarę, pas mus atvarė Lenkas su Sandra ir truputį pavakarojom bute - reikėjo išgerti dovanotą alų. ;) Kad lengviau gertųsi, pažaidėm kortų žaidimą. O alus buvo tikrai labai geras! Jei kada būsit Batumyje, būtinai paragaukit vietinio Batumio alaus! Beragaujant alų ir bežaidžiant kortomis praėjo pora valandų ir sugalvojom išeiti pasivaikščioti po vakarinį Batumį. 

Išėjom iš namų, vėl 100 metrų ir mes jau prie jūros, prie alėjos! Iš karto akį patraukė žaliai iš apačios apšviestos palmės. Net nuotrauką pasidarėm. Daug visokių skulptūrų paplūdimyje vakare tampa apšviestos, todėl labai gražiai atrodo. Beeidami alėja matėm nemažai jų. Tolumoje mums matėsi daug pastatų (irgi iš Batumio reklamos Vilniuje), kurie vakare taip pat yra labai gražiai apšviesti. Šį kartą iki pat alėjos užsukimo nusprendėme neiti, tai pasukome prie Batumio centrinio fontano, kuris, kaip ir fontanas Tbilisyje, šoka! Tik čia muzika negroja, galėjom niūniuoti sau ir įsivaizduoti, kad šoka jis pagal muziką. ;) 

Žaliai apšviestos palmės

Viena iš skulptūrų Batumyje (Evelina ne skulptūra :D)

Fontanas ir apšviesti pastatai fone

Po fontano nusprendėm grįžinėti namo ir užsukti kur nors pavalgyti. Buvo jau pirma valanda nakties, bet žmonių mieste buvo nemažai ir daug vietų dar buvo atidarytų, todėl šiek tiek paėję užėjome į Grill Town restoraną netoli Sheraton viešbučio, kuriame be problemų užsisakėme ir pavalgėme maisto. ;) Buvo skanu! 

Pavalgę grįžome namo ir nuėjome miegoti. Rytoj - dar viena diena Batumyje!

V!