Milanas - 3 diena

Čiao!

Šiandien kėlėmės gana anksti, nes turėjome 11 valandą jau būti prie sutartos susitikimo vietos ir pasivaikščioti nemokamojoje ekskursijoje. Buvom iš vakaro sugalvoję, kad šįryt kepsimės kiaušinienę. Atsikėlę nieko nelaukėme ir ją išsikepę suvalgėme. Po to skubėjome iki Milano katedros, kad spėtume į turą. Sėdom ant dviračių ir numynėm į centrą. Atstumas - apie 4 km.

Kai jau artėjom prie Katedros, buvo jau prasidėjusi 11 valanda. Kadangi dažniausiai viskas pietų šalyse neprasideda laiku, tai nepergyvenome, kad vėluojame. Nepavyko priparkuoti dviračių pirmoje stotelėje (likimo ironija - kai reikėjo dviračių, toje stotelėje jų nebuvo, bet kai norėjom prisiparkuoti  - ji buvo pilna dviračių). Susitikimo vieta buvo prie Novocentro muziejaus, ir gidas laikė geltoną (!) skėtį! Tai atsiminti kaip jį rasti nebuvo sunku. O be to, buvo daug žmonių vienoje vietoje. Tai nesunkiai radom.

Nemokama ekskursija po Milaną

Susirinkom visai netoli Milano katedros, ir kaip bebūtų keista gidas mūsų ekskursiją pradėjo ne nuo jos. Vėliau supratom priežastį - pro Milano katedrą ekskursijos metu dar ne kartą praėjom.

Gidas mums prisistatė ir nieko daug nepasakojęs ir nelaukęs nusivedė į kitą vietą. Pirma sustojimo vieta buvo prie Milano katedros, bet sustojęs prie jos gidas pradėjo pasakoti ne apie ją. Pasakojimą pradėjo apie Viskončių giminę, ir jos didelę įtaką Milanui. Viskončių giminės, tos, kuri valdė Milane (nes buvo dar viena, kuri valdė kitoje Italijos dalyje), herbas buvo gyvatė (žaltys, angis) ryjanti žmogų (vaiką, maurą). Legenda teigia, kad ši figūra paimta iš saracėno, kurį nukovė Otonė Viskontis (Ottone Visconti) Kryžiaus žygyje, herbo. Šis simbolis buvo naudojamas ne tik Milano hercogystės herbui bet ir kitose srityse. Pvz. Milano vienas iš futbolo klubų Inter Milan savo logotipe taip pat turėjo šį simbolį, o dabar šį simbolį naudoja ir automobilių gamintojas Alfa Romeo, kuri iš karto parodo iš kur yra kilusi. Galiausiai gidas liepė mums apsisukti ir parodė kitoje katedros pusėje esančią sieną, kurioje buvo apipasakotas herbas!

Viskončių giminės herbas

Milano Inter klubo retro logotipas

Alfa Romeo logotipas

Toliau tęsėme ekskursiją ir ėjome paskui gidą. Jis mus vedė į kitą vietą San Nazaro in Brolo baziliką. Buvome sustoję prie vieno jos šono, kur gidas papasakojo, kad bažnyčia buvo pastatyta IV amžiuje. 1075 metais bažnyčia buvo sudegusi, bet buvo labai greit atstatyta. Tai seniausia bažnyčia, kurios išdėstymas yra lotyniškojo kryžiaus formos. Gidas tęsė pasakojimą, bet buvo sunku prie jo stovėti. Buvo jis pasilipęs ant tvoros, bet pasakojo taip įsijautęs, kad iš burnos skraidė seilės. :))) ir vis reikėdavo pasitraukti, kad neapspjautų. ;) Aišku, tai nėra blogai, bet prie pat jo būti nesinorėjo. Bet pasakojo įdomiai ir daug, tik gaila visko neatsimenam. ;)

San Nazaro in Brolo bažnyčia

Papasakojęs apie San Nazaro in Brolo bažnyčią jis mus nusivedė visai netoli, už kampo, kur prie tos bažnyčios buvo įrengta koplyčia, Trivulzio koplyčia. Nors ši koplyčia pritvirtinta prie pat bažnyčios pastato, bet ji atsirado gerokai vėliau, tik XVI amžiuje. Dėl to gidas ją norėjo parodyti atskirai. Įėjus į vidų nepamatėme jokio altoriaus, tai buvo tiesiog kaip bažnyčios priestatas, patalpa, tik ji buvo labai labai aukšta. O aukštis ne šiaip sau atsirado. Gidas pasakojo, kad buvo kažkoks pasipūtęs valdovas, kuris labai norėjo valdžios ir siekė tai parodyti, dėl to pastatė tokį aukštą priestatą. Ši patalpa taip pat yra kaip ir mauzoliejus, nes joje yra palaidotas Gian Giacomo Trivulzio su dviem savo žmonomis. Įdomu tai, kad išorėje yra iškaba, kurioje pavaizduoti tų dviejų žmonų herbai - vienas iš jų, yra Colleoni (dabar tai kaip keiksmažodis) giminės ir tai yra trys sėklidės. Vieni su gyvate, kiti su sėklidėmis... Ir ką jie sau galvojo.. :D

Colleoni šeimos herbas

Toliau judėjome iki Milano valstybinio universiteto. Čia užsukome į patį pagrindinį universiteto kiemą. Gidas čia papasakojo, kad anksčiau šiose patalpose buvo visai ne mokslo įstaiga, o ligoninė. Ir tai buvo viena iš švariausių to meto ligoninių, į kurią susirgus patekti norėjo daugelis. Kai pastatas buvo ligoninė, kiemelyje kurį laiką laidojo mirusius ligonius. Tad kiemelis  buvo kapavietė. Nuo seno tikima, kad ant kapo lipti negalima, kad lydės nesėkme. Todėl nei vienas studentas nelipa ant pievelės, nes nori išlaikyti visus egzaminus, o baigus universitetą tai jau nebebaisu. Todėl ant pievelės vaikšto tik absolventai. Ir taip, tik baigę studijas studentai drįsta užlipti ant šios pievelės.

Milano universiteto vidinis kiemas

Išėję iš universiteto kiemo judėjome toliau. Ir priėjome jau mums matytą vietą - gi Kaulų bažnyčią! Plačiau apie ją nerašysiu, nes mes joje buvom vakar ir apie tai parašiau. Kai pamačiau, kad gidas veda ten, tai nuėjau aš į parduotuvę nupirkti vandens, nes palyginus su vakar, šią dieną buvo žymiai karščiau ir jau turėtas vanduo pasibaigė. Kai grįžau, dar jie nebuvo išsiskirstę. Gidas dar papasakojo, kad buvo toks karalius, kuris pamatęs ir pas save norėjo turėti tokią koplyčią, ko mes vakar būdami nesužinojome. :)

Išėję iš šitos bažnyčios ėjome į kitą gatvės pusę, prie kurios sustojome. Kaip gidas įvardino (mes juo ir patikėjome) - parodė mums vietą, iš kurios geriausiai matosi Milano katedros stogas ir iš ten jis atrodo gražiausiai. Jis net pasiūlė mums pasilenkti, apsukti galvą ir pamatyti iš smėlio supiltus stogo ornamentus. Ir tuo metu, kai mes visi žiūrėjome į Milano katedros bokštą, gidas mums pasakojo vieną įdomų dalyką. Ant aukščiausios stogo vietos yra įrengta Madonnina. Tai Mergelės Marijos statula, kuri yra 100 metrų aukštyje (pastatyta 1762 metais) ir tai yra aukščiausia vieta Milane. Ilgą laiką buvo draudžiama statyti pastatus, kurie būtų aukštesni už Madonniną. Tik 1950 metais buvo išduotas leidimas statyti Pirelli pastatą, kuris yra 127 m. aukščio su viena sąlyga - kad jo viršuje bus įdėta Madonninos replika. Dar kartą aukščio barjeras buvo peržengtas 2010 metais, kai buvo pastatytas 161 metro aukščio Lombardijos pastatas. Madonnina ir tada turėjo būti aukščiausioje Milano vietoje ir jos replika taip pat buvo įrengta ant pastato stogo. Visai įdomi tradicija. ;)

Milano katedros stogas

Toliau žygiavome link pačios katedros. Tik gidas mus nusivedė ne ten, iš kur puikiai matosi pati katedra, bet prie priekinės jos dalies, kuri yra gerai matoma iš Katedros aikštės. O nusivedė ten dėl to, kad mes pamatytumėme katedros duris ir balkoną. Duryse yra viena figūra, kurios koja visa švyti - tai tikėjimo, kad patrynus tą koją atsitiks stebuklas ir nebebus negalavimų susijusių su kojomis. Kažkokių didelių patarimų, kaip patekti į katedrą nedavė, bet pasakė, kad jei norim iškeisti Milano katedros stogo lankymą, galim pabandyti užsikelti liftu į šalia esančios Vittorio Emanuele II galerijos restoraną ir iš ten pasižiūrėti į Alpes. Bet reikia būti ten budriems, kad nepasodintų prie stalo, nes jei atsisėsit išgerti kad ir vandens sumokėsit gerokai daugiau nei pasikelti ant Milano katedros stogo. ;) Tiesa, gidas pasakė, kad bilietus į Katedrą galima nusipirkti keliose vietose. Dvi yra prie pat Katedros, o dar viena - už jos, ir kuri beveik visada būna laisva, be eilių. :)

Vieni iš įėjimo į Katedrą vartai

Milano katedros fasadas

Pasigrožėję katedra toliau ėjome į Vittorio Emanuele II galerijos vidų. Ir ne šiaip sau. Tai didžiulis prekybos centras. Na, ji vadinasi galerija ne be priežasties - visos ten esančios parduotuvės yra labai rimtų prekinių ženklų. Versace, Prada, Louis Vuitton, Gucci, Armani, Borsalino, Luisa Spagnoli, Bric’s, Tod’s, Swarovski, Mercedes-Benz Spot, Stefanel ir pan... Visos parduotuvių iškabos turi išskirtinį stilių - jų pavadinimai ir logotipai yra pateikti paauksuoti juodame fone. Tokie yra šios galerijos reikalavimai taikomi nuo labai labai seniai... Gidas taip pat papasakojo ir apie brangiausią ir seniausią restoraną Savini, kuris galerijoje yra nuo pat jos įkūrimo. ;) Lankantis galerijoje pradėjo jaustis nuovargis, ir gidas, ne pirmą kartą vesdamas ekskursiją tai žinojo, ir po galerijos aplankymo padarė užkandimo pertraukėlę. Neatsitiktinai vietą pasirinko prie McDonald's restorano - ten gi nemokami tualetai... ;)

Vittorio Emanuele II galerija

Maisto pasiėmę turėjom patys - morkų, batonėlių, sausainių. Tai atsisėdom ant šaligatvio, suvalgėm ką turėjom (nes tikrai jau norėjom) ir po 15 minučių pertraukos kuri truko pusvalandį mes visi vėl susirinkome į vieną vietą.

Tada mus visus nuvedė iki Piazza della Scala, nuo kurios matėsi Teatro alla Scala, garsusis Skalos operos ir baleto teatras. Į vidų nėjome, bet pasiklausėme labai įdomių istorijų apie teatro praeitį. Anksčiau šis teatras buvo vienintelė legali lošimo vieta Milane. Bet žmonės galėdavo lošti tik tada, kai vykdavo spektaklis. Todėl ten spektaklio metu būdavo labai daug triukšmo. Teatras kelis kartus yra degęs, o po paskutinio gaisro jame buvo atkurta įspūdinga akustika. Šiame teatre pasirodo garsiausi operų ir baletų meistrai, vyksta svarbiausios operos ir baleto pasaulio premjeros. Teatre telpa apie 3000 žmonių (palyginimui, Nacionaliniame Dramos teatre Vilniuje telpa apie 650 žmonių), yra labai daug balkonų. Įėjimas į teatro muziejų - 7€, jei nevyks jokių pasirodymų ar repeticijų, galėsit pamatyti ir pačią teatro salę. :) Šią pramogą mes praleidom. ;)

Teatro Alla Scalla

Dar liko aplankyti du objektus. Vienas iš jų - Santa Maria presso San Satiro bažnyčia. Į vidų šitos bažnyčios mes nėjom, kad nesukeltume triukšmo (matyt gidas jau gavo pastabą apie tai), bet liepė patiems ten sugrįžti ir pasižiūrėti. O apie tai, į ką pasižiūrėti papasakojo jis. Pasirodo, tos bažnyčios viduje yra išpaišytas skliautas. Kodėl? Todėl, kad nebuvo vietos tikram skliautui padaryti ir dailininkas jį nupaišė taip, kad įėjus į bažnyčią jis atrodo kaip tikras. Mes vėliau kai ten nuėjom, negalėjom patikėti savo akim. Tik priėję arčiau ir pamatę kaip viskas atrodo iš šono, supratom, kad tai optinė iliuzija. Kaip pasakojo gidas, tai tokie piešiniai yra dar ir Romoje, ir dar keliose vietose. Vienoje iš jų lubos yra išpaišytos taip, kad atrodo, kad ten yra kupolas! Va čia tai menas!

San Satiro bažnyčios interjeras

Tas pats interjeras, iš šono 

Pakeliui iki paskutinio objekto gidas mums parodė ir rekomendavo užeiti į saldumynų parduotuvę Panarello Pasticceria ir paragauti firminio saldumyno. Paskutinis objektas buvo šiuolaikinio meno ir jį mes vakar jau buvom aplankę. Tai - vidurinysis pirštas. Gidas ten mus nusivedė ir papasakojo jo atsiradimo istoriją. Šitą meno kūrinį sukūrė šiuolaikinis menininkas, bet miesto valdžia nenorėjo leisti jo niekur dėti. Statula - delnas, kurio keturi pirštai nupjauti, o likęs tik vienas. Jis pastatytas tokioje vietoje, kur vienoje pusėje yra vienas iš Milano bankų, o kitoje - svarbiausias Italijos fondų biržos pastatas. Toks vaizdas, kad birža rodo vidurinyjį pirštą bankui. Statulos pavadinimas "L.O.V.E.", kuris išsišifruoja kaip laisvė, neapykanta, kerštas ir amžinybė (itališkai).

L.O.V.E. Milane

Po pasakojimo, gidas padėkojo, kad dalyvavom jo ekskursijoje. Padėjo dėžutę, į kurią žmonės galėjo įmesti tipsų. Nors ekskursija nemokama, bet jei patiko, galima palikti pinigų. ;) Toks būdas tiesiog. Gidas tikrai gerai padirbėjo, ir mes palikome šiek tiek pinigų. Be to, gidas visiems dar davė po žemėlapį ir jame pažymėjo (kas norėjo) vietą, kur galima gauti labai labai skanių namų gamybos ledų. Padėkojom gidui, palikom šiek tiek "ant arbatos" ir išsiskirstėm. ;) Ekskursija labai pavykusi!

Milano katedra

Pasibaigus ekskursijai nuskubėjome į gido rekomenduotą saldumynų parduotuvėlę (ledai šiek tiek buvo ne pakeliui, tai palikom vėlesniam laikui). Tik bėda ta, kad užėję nežinojome ką pirkti. Tik pasižiūrėjom į kainas (kai kurių buvo po 50€ už kilogramą), pavarvinom seilę ir nežinodami ką pirkti išėjom. Galvojom, kad šita saldumynų parduotuvė tik vienos rūšies saldumynus parduoda. :D Naivuoliai.. :D

Saldumynų parduotuvės vitrina

Po to užėjom pasižiūrėti į Santa Maria presso San Santiro bažnyčios sieną, kuri atrodo kaip skliautas ir tada išėję iš jos sugalvojom, kad verta pabandyti aplankyti Milano katedrą. Nors kaina buvo nemaža, bet nusprendėm ten nueiti. Svarbiausia - Milano katedros stogas. Nuėjome iki ten ir pamatėme nemažai žmonių. Dvejojom, ar laukti, ar ne, bet pasiklausėm eilę prižiūrinčios darbuotojos ir ji pasakė, kad laukti reikėtų ne ilgiau nei 30 min. Olita užėmė eilę, o aš nuėjau į kasą pirkti bilietų. Nupirkau Duomo Pass B bilietus, į kurį įeina stogo lankymas ir patekimas iki jo laiptais, Duomo muziejaus lankymas, archeologinės vietos lankymas ir San Gottardo bažnyčia. Šitas dalykas galioja 3 dienas, bet tik vienam kartui į vieną objektą. Kaina - po 11€. Duomo Pass A, kuris skiriasi tuo, kad pasikėlimas iki stogo vyksta liftu, kainuoja 15€.

Kol suvaikščiojau, Olita jau gerokai pajudėjo. Dar palaukėm 10 minučių ir maždaug po 15 minučių nuo atsistojimo pradžios jau buvom beveik priartėję prie pat įėjimo į Milano katedros vidų. Tiksliau tai su visais stovėjom eilėje prie Katedros, bet nežinojom kad ją įveikę pateksim tik į Katedros vidų. Galvojom, kad ten viduj bus kažkur laiptai iki stogo. Na, bet sulaukėm eilės galo. Ir prie įėjimo mus patikrino taip, kaip netikrina gal net oro uoste. Greičiausiai dėl to, kad po savaitės Milane turėjo vykti UEFA Čempionų lygos finalas buvo sugriežtintos saugumo pajėgos, tai tikrino ne tik visą kūną su metalo detektoriumi, bet ir iššniukštinėjo kuprinę - vandenį liepė atsigerti, ieškojo aštrių ir įtartinų daiktų. Po nuodugnaus patikrinimo nuskenavo mūsų bilietus ir patekom į Katedros vidų.

Ir va, mes jau Katedros viduje. Viduje katedra atrodo tamsi - nepalyginsi su tuo, kaip ji atrodo iš išorės - šviesi, lengva! Bet tokia spalva ir apšvietimas jai suteikia mistiškumo. Praėjome katedros viduriu iki pagrindinio altoriaus. Jis įspūdingo dydžio. Nuėjome į dešinę pusę nuo altoriaus ir pamatėme, kad galima nusileisti į apačią. Galvojome, kad ten rasime archeologinę vietą, bet ten radome kažką panašaus į sarkofagą, kuriame greičiausiai palaidotas kažkoks šventasis. Dar matėme vieną labai gražiai apšviestą patalpą, kuri buvo po pagrindiniu altoriumi. Ten viduryje taip pat kažkoks sarkofagas. Grįžome į pačią katedrą. Labai gražiai atrodo katedros vitražai. Labai didžiuliai, spalvų įvairovė taip pat labai didelė. Viduje yra kelios statulos. Reikėjo gido, nes nesužinojome kam. ;) Viduje eidami link išėjimo pamatėme visiškai kitą erdvę katedros! Ji atskirta nuo tos, kuri skirta stebėti susimokėjus. Ji gerokai mažesnė, bet leidžia pamatyti katedrą iš vidaus. Ten leidžia įeiti ir melstis. Tai jei labai knietės pamatyti Milano katedrą iš vidaus, eikite per kairiąją pusę.

Milano katedros vidus

Požemiai, kažkas tikriausiai palaidotas

Katedros virtražai

Katedros skliautai

Prie pat išėjimo iš Katedros vos nepraleidom mums priklausančio aplankyti objekto - į mūsų bilieto kainą dar įėjo ir Milano katedros požemių lankymas. Priėjom prie vartelių, nuskenavom bilietą, užsidegė žalia šviesa ir pro juos galėjome praeiti. Nulipome laiptais į apačią. Ir ten pamatėme vaizdą panašų į Valdovų rūmų požemių Vilniuje. Atkastos buvusios Milano katedros priestatų liekanos, ir paruoštos eksponuoti. Matėm ir monetų kolekciją - visai kaip Valdovų rūmuose. Gal ne veltui turim šiek tiek ryšių ir su Italija. ;) Ilgai ten nebuvom ir pro kitą pusę išėjom.

Milano katedros požemiai

Monetos Milano katedros požemiuose

Į Katedros vidų ėjom dėl to, kad mums pasirodė, kad tik iš vidaus Katedros stogas yra pasiekiamas. Bet pasirodo labai suklydom. ;) Galėjom nusipirkti tik užlipimo bilietą, pasižiūrėti į Katedros vidų iš kairiojo šono ir būtume išleidę po 2 eurus mažiau. :))) Nu bet tiek to. Pamatėm viską Katedros viduje ir dar pamatėm archeologinę vietą - požemius! Aplankę požemius, ir neradę kur laiptai iki stogo, iš Katedros išėjome į lauką.

Ir tada atsistojome kairėje pastato pusėje į eilę, kur buvo parašyta, kad tai eilė patekti ant Milano katedros stogo pėsčiomis. Eilė nebuvo labai ilga, ir labai ilgai mums nereikėjo laukti. Bet prieš pasileidžiant į kelionę laiptais iki stogo dar kartelį buvom nuodugniai patikrinti. Ir tada nuskenavom savo bilietą ir pradėjom kopti. Lipom lipom. Ratu. Į viršų. Sutikom kelis žmones lipančius žemyn. Buvo kelios angos laiptinėje, per kurias gavom šiek tiek gryno oro. Ir ne už ilgo jau išėjom ant Katedros stogo. Oho pagalvojom, kaip greit užlipom! Bet pasirodo, kad tai dar nebuvo pats viršus.

Milano katedros stogas - bet ne pats viršus, baisiai švietė saulė

Nuo stogo atsivėrė labai gražūs vaizdai. Labai gražus ir pats stogas, stogo bokšteliai labai kruopščiai padaryti ir kiekvienas bokštelis turi po savo skulptūrėlę. Pasidarėm nuotraukų ir tada pamatėm, kad žmonės iš kažkur ateina - valio! tai dar ne pabaiga! Ėjom ten, iš kur žmonės ateidinėjo ir priėję patį kraštą pamatėm dar laiptų. Užlipom jais ir supratom, kad jau esame ant pačio Milano katedros stogo - atsivėrė nuostabus vaizdas: Alpių snieguotos viršūnės, Milano aukšti pastatai, saulė. Nori būti ir būti ten, žiūrėti į tolį ir tiesiog relaksuoti - vaizdas tikrai užburiantis. Ir tikrai.. supratom, kad ši investicija buvo ne veltui. Pats verčiausias aplankyti objektas.

Vaizdas nuo vienos Katedros bokšto pusės - tolumoje Alpės

Vaizdas iš kitos pusės - per vidurį, pats baisiausias Milano pastatas (bent jau taip vadina)

Ant Milano katedros stogo

Ant stogo krašto dar vyko remonto darbai - sako, kad Katedra dar nėra pabaigta iki galo ir kad jos statybos vyksta ilgiau nei Barselonos Šventosios šeimos bažnyčios. Bet kiek tai tiesa, neaišku. Tik dabar ten matosi vykdomi remonto darbai, gal kai kas mano, kad tai vis dar statybos. Bet tebūnie - Katedra iš išorės vis tiek įspūdinga, o ir vaizdas nuo stogo kerintis. Ant stogo taip pat pamatėm iš arčiau anksčiau aprašytą Madonniną! Labai didingai ir gražiai ji ten atrodo. Apžiūrėjom stogą iš visų pusių - vienoje, Alpės ir Milano dangoraižiai, kitoje - Milano centras, senamiestis ir toliau esantys rajonai. O iš vienos pusės, tiesa, nelabai aiškiai, bet per nedidelius tarpus, matėme Katedros aikštę ir ten vykstančius UEFA Čempionų lygos finalo renginiui (kuris turėjo vykti po savaitės) skirtus pasiruošimo darbus. Jau scena buvo pastatyta, bet iki galo dar neįrengta. Bet muzikinės grupės jau repetavo ir ruošėsi. ;)

Madonnina

Katedros aikštė

Aikštė ruošiasi UEFA Čempionų lygos finalui

Apėję visą stogo aikštelę nusileidome į žemesnį lygį ir nuėjome į kitą pusę, kuri lengviau pasiekiama tiems, kurie pakilo iki stogo liftu. Ten nieko labai įspūdingo nepamatėm, bet pamatėm įtaisytą kraną, kuriuo statybininkai / remontininkai užsikelia medžiagas. Jis iš išorės labai neišsiskiria, bet matosi, kai praeini pro šalį. Apėję grįžom iki savo laiptinės ir leidomės po truputį į apačią. Nuvažiavus į Milaną neaplankyti Milano katedros stogo būtų nuodėmė - tai privaloma padaryti.

Vaizdas iš kitos pusės, dar ant stogo

Nulipę nuo stogo su savo kombinuotu bilietu dar turėjom galimybę aplankyti Katedros muziejų ir nedidelę bažnytėlę. Kadangi buvom jau pakankamai pavargę ir į muziejų eiti nebenorėjom, tai nusprendėm aplankyti tik bažnytėlę. Užėjom, viduj nepamatėm nieko įspūdingo, tik kelis senus paveikslus, supratom, kad tai labai svarbūs paveikslai, bet be gido nežinojom dėl ko. :) Tiek to, gal kur kada nors Lietuvoj ar Pasauly išgirsim ką nors svarbaus apie šią bažnyčią ir žinosim, kad joje buvome. ;) Pabuvom ten kelias minutes ir išėjom. Milano katedros lankymas baigtas!

Bažnyčios vidus

Panašu į svarbią freską

Ledai 

Gidas mums buvo rekomendavęs aplankyti vieną iš daugelio ledainių Milane. Sakė, kad ten tikrai labai geri rankų darbo naminiai ledai. Ir ledai turi savo muzikos žanrų pavadinimus, nes pati ledainė vadinasi LA Gellateria della Musica - muzikos ledainė. Kadangi nuo Katedros tai buvo nelabai toli, tai iki ten ir nuėjome.

Atėję atsistojome į eilę ir kartu su kitais laukėme. Tada nusipirkome trijų rutuliukų bilietą už 2,90€ ir dar palaukę gavome pasirinkti iš ten esančių kokių 30 rūšių ledų. Viena iš rūšių - pistacijų ledai. O kai jų paprašėm, jie mūsų paklausė, kokių norėtume - sūrių ar saldžių. Toks klausimas mus nustebino, ir mano draugė pabandymui pasiėmė sūrių. Tai į vaflinį indelį idėjo tris šauktus varvančių ledų, kuriuos ledmenas dar patvarkė ir užbaigė uždėdamas vafliuką. Išėję į lauką juos iš karto praėjom valgyti, nes jie mums pradėjo tekėti. Visi buvo labai skanūs. ;)

Kam ledų?!

Navigli rajonas

Pasėdėję tramvajaus stotelėje surijom ledus ir bevalgydami galvojom, ką nuveikti toliau. Diena dar nebuvo pasibaigusi, todėl nusprendėm, kad nueisim iki Navigli rajono, kuris garsėja savo "Happy Hour". Milane (o gal ir kitur Italijoje), laiminga valanda ("Happy Hour") yra tai, kad užsisakius gėrimą, tu gauni prie jo labai daug visokiausių užkandžių, dažnai tai švediškas užkandžių stalas. Lietuvoje, nors labai retai, bet jei būna, tai per laimingą valandą dažnai būna du kokteiliai už vieno kainą, ar panašiai. Italai rūpinasi, kad tu ne tik išgertum, bet ir pavalgytum. Dažnai būna fiksuota kaina, nesvarbu kokį gėrimą užsakysi. Ir tai labai populiaru Milane, ypač Navigli rajone. Turėjome bent jau pamatyti, kaip tai atrodo.

Todėl suvalgę ledus iš karto judėjom link Navigli rajono. Pakeliui matėm labai įdomias panašias į Romos laikų kolonas, senovinius pastatus. Gatve, kuria ėjome judėjo tik tramvajus. Automobilių pravažiuodavo tik vienas kitas. Gatvė tikrai nebuvo patogi važiuoti dviračiu, dėl to nusprendėme eiti. Aplink vyko daug visokiausio veiksmo, bet mes tik praėjom pro šalį ir nieko nedarėm. ;) Pakeliui užsukom į Mc'Donalds. Taip taip... WC... Išėję iš jo tęsėme kelionę..

Romos laikų kolonos

Ir vėl kolonos

Ir pagaliau priėjome prie vandens telkinuko, kuris mums simbolizavo, kad pasiekėm Navigli. Kur eiti nežinojme, bet žinojome, kad Navigli restoranėliai yra įsikūrę aplink kanalą. Kai priėjom du kanalus, pasirinkome kairįjį, nes jis mums pasirodė tikrasis. Ėjom, ėjom. Pamatėm kelis besiruošiančius pradėti dirbti restoranėlius. Kai kur jau sėdėjo po vieną kitą žmogų. Restoranų nebuvo daug, dėl to mums keistai pasirodė. Pagalvojom, kad nieko ypatingo tas Navigli nėra. Priėjom kanalo pabaigą, iki jo pabaigos gal suskaičiavom kokius 5 restoranėlius. Pabaigoje pasiėmėm dviračius ir grįžom iki tos vietos, kur matėm dar vieną kanalą. Šiaip "Happy our" prasideda apie 18 val. O tam kairiajame kaip ir nematėm judesio, tad svarstėm gal dar per anksti...

Navigli rajono pradžia

Netikras kanalas - jame labai daug laivų, kurie atrodo apleisti

Matėm ir mini užtvanką, per kurią turėtų perplaukti laivai

Ir prie kito kanalo supratom, kas yra tikrasis Navigli. Ne ten buvom pasukę... Kai tik žengėm link antro kanalo (tikrojo), mus pasitiko labai daug restoranų padavėjų, kurie mus vis įkalbinėjo aplankyti jų restoraną laimingosios valandos metu. Mes čia valgyti neketinome, nes buvom sutarę, kad eisim į restoraną valgyti picos netoli namų. Bet čia pamatėm restoranus vieną prie kito, siūlančius vis geresnius ir įvairesnius pasiūlymus. Vieni vilioja kaina, kiti pasirinkimu, treti gėrimų įvairove. Kaip kas netingi, taip tie ir vilioja. Ir ten jau buvo labai daug žmonių. Restoranai įsikūrę abiejose kanalo pusėse, ne tik vienoje. Todėl nuėję  šiek tiek ir pamatę beretėjančius restoranus perėjom tiltu į kitą pusę, kurioje pamatėm irgi labai daug laimingų valandų restoranėlių. Kainos - apie 10€, gauni gėrimą ir užkandžių, tai gali būti konkretūs restoranų siūlomi užkandžiai arba švediškas užkandžių stalas.

Tikrasis Navigli rajonėlis

Navigli iš kitos pusės

Laimės valanda - už 10 € gėrimas ir neriboti užkandžiai

Apėję Naviglį sustojome prie tilto. Galvojom, ką veikti toliau ir stebėjom, kaip padavėjams sekasi vilioti žmones pas save į restoraną. Daug sugalvoti nepavyko, variantų ką dar būtų galima aplankyti nebuvo daug, nes daugelis jau buvo uždaryti tuo metu. Galvojimą stabdė ir maisto trūkumas skrandyje, o tuo labiau, kad matėm labai daug žmonių užkandžiaujančių. ;)

Kanalas ir Navigli restoranėliai

Sugalvojome grįžti į savo rajoną ir ten nueiti pavalgyti itališkos picos. Navigli užkandžių stebuklų neišbandėme. Bus kitam kartui. Pasiėmėm dviračius ir vykome į savo rajoną. 

Vakarienė restorane

Per mažiau nei pusvalandį grįžome į savo rajoną, prisiparkavome dviračius ir išėjome į pagrindinę gatvę ieškoti picos. Praėjome kelis restoranus, bet niekas neužkabino. Bet viename matėme didžiulę krosnį, kurioje kepa picas. Praėję dar kelis restoranus, nusprendėm, kad grįšim iki to, kur kepa picas krosnyje.

Užėjom. Negalvojom, kad ten yra restoranas. Pirma mūsų mintis buvo, kad picas ten gamina išsinešimui ir kad mes picą nusipirksim ir namie suvalgysim, nes namai buvo tikrai netoli. Viduje iš meniu ant sienos išsirinkome picas, alaus, ir tada pamatėm, kad paėjus toliau yra vietos kur atsisėsti. Tada kažkaip ženklais parodėm aptarnaujančiam žmogui, kad norėtumėm valgyti viduje, tai jis parodė mums, kad galim.

Atsisėdom. Po kiek laiko priėjo padavėjas, atnešė meniu, bet vyrukas, kuris priėmė mus prie įėjimo pasakė, kad jie jau užsisakė. Greičiausiai, nes viskas itališkai, tai nelabai ir supratom. Tada padavėjas atnešė mums alaus. Iš butelio, nes tokį buvom užsisakę. Ir dvi stiklines. Ir dar padėjo mūsų užsakymo lapą, prie kurio buvo surašyti visi mūsų užsakyti dalykai. Jei ko nors norėsi dar - tiesiog dar ranka įrašys ir atneš.  Alų patys įsipylėm. Paragavom. Itališkas vandenėlis. ;) Nors ne alų reikai Italijoj gerti, o vyną. Bet.. Alaus norėjosi. Truputį pasėdėjom, išgėrėm kelis gurkšnius. Po kiek laiko atkeliavo mūsų picos. Kadangi susikalbėti nebuvo taip paprasta, tai pasirodo užsakėm aštuntadalį didelės storapadės picos. Atrodė labai nedaug. Bet patikėkit, tikrai užteko. Kadangi užsisakėm skirtingas picas - viena su kumpiu, kita - tik su sūriu, tai jomis pasidalinom. ;) Ir žinot... Labai labai skaniai suvalgėm. Tikrai. Ištirpo burnoje. Krosnyje kepta itališka pica su daug daug sūrio. Mmmm. Skanumėlis. Nieko nefotografavom, nes skonio per nuotraukas tikrai neperduosi. ;)

Kai suvalgėm, nuėjom prie išėjimo atsiskaityti. Padavėm lapelį, ir mums suskaičiavo kiek turėtumėm sumokėti. Suma pasirodė kiek didoka, nes stende kainos buvo kitos (matyt galioja tik išsinešimui), bet neturėjom kur dėtis. ;) Ir ne kasdien. ;) Bet pavalgėm sočiai visai. Užkimšo ta storapadė..

Pavalgę grįžom namo (gerai, kad buvo netoli) ir ne už ilgo ėjom miegoti - buvo labai ilga diena. ;)
V!