Stokholmas

Hallå,

Turiu prisipažinti, šis rytas buvo pats sunkiausias mūsų kelionėje. Sunkiausias, nes mažai miegojome. Sunkiausias, nes naktį labai labai supo. Sunkiausias, nes vakar naktį buvo labai linksma. Sunkiausias, nes kai prabundi, nematai koks oras už lango, nes lango tu neturi. Sunkiausias, nes neturi gryno oro. Bet nieko, išgyvenome. Atsikėlėme, nusiprausėme, apsirengėme ir tikėjomės, kad lauke nelyja. Kilome apie 8 val. ryte, kad spėtume ir pavalgyti. Laivas į Stokholmą atplaukia apie 11 val. Susiruošusios, pakilome į 10 denį papusryčiauti. Prie įėjimo parodome savo vardinę kortelę, ją nuskenavus įleidžia į patalpą. Apėjome ratuką susipažinimui, ką galėsime valgyti. Išsirinkusios maistą, sunkiai radome vietos atsisėsti. Geriausios vietos jau buvo išrinktos, nes mes atėjome kiek vėliau. Tačiau draugiški lietuviai pasiūlė prisėsti šalia. Taip ir padarėme. Pasirodo lietuvių grupelių šiame laive tikrai nemažai. Kas su kelionių agentūromis, kas pavieniui. Bet pažįstama tartis buvo girdima dažnai.

Pusryčiai laive tikrai neblogi. Galima rinktis iš gausybės variantų. Kiaušinienės, mėsytės, sūriai, salotos, sausi pusryčiai, jogurtai. Išsirinks kiekvienas. Ir žinoma didžiausias dėmesys buvo skiriamas lašišai. Nuostabaus skonio žuvis neliko nepastebėta ir mūsų. Valgyk kiek nori. Dažniausiai tas pasakymas, nekelia didelio džiaugsmo skrandžiui. Nes ir valgai tada be soties. O kai jau prisivalgai, tiek, kad sunku pajudėti. Prisimeni, kad desertas liko neparagautas. Na, bet deserto skrandukas, turbūt pas kiekvieną yra atskiras. Tad ėjome paragauti ir jo. Sausainiai, keksiukai. Ko tik širdis geidžia.

Sočios ir laimingos užkilome į viršutinį denį pasimėgauti ramybe. Ir laukėme kada atplauksime.  Kaip ir išplaukimas iš Rygos, taip ir įplaukimas į Stokholmą užtrunka. Kanalai ilgi. Atrodo, kad jau tuoj tuoj pasieksime krantą, tačiau kelionė užtrunka. Kadangi visus reikiamus daiktus jau buvome pasiėmusios su savimi, galėjome pasimėgauti grynu oru. Atėjus reikiamai valandai, nusileidome  į 5 denį, pro kurį turėjome išeiti iš laivo. Žmonės jau laukė prie išėjimo. Atsistojome į eilę ir mes. Laivui sustojus, vyksta pritvirtinimo darbai. Tik tuomet yra atidaromos durys ir išleidžiami keliautojai. Vieniems tai jau paskutinė stotelė, kitiems, tuo tarpu ir mums, tai tik pradžia. Su laivu trumpam atsisveikiname, grįšime čia tuoj, po maždaug 6 val. Išėjus iš terminalo mūsų jau laukė gidė – Dalia. Susirenka visa komanda ir keliaujame prie jau atvažiavusio autobuso. Kadangi diena yra visa suplanuota, už viską yra sumokėta, tereikia sėdėti ir mėgautis vaizdais pro langą. Stokholmas mus pasitiko saule. Gidė minėjo, tai retas reiškinys, todėl mes esame vieni iš laimingųjų. Valio! Kiekvienas miestas įgauta savito šarmo, kai saulė pašviečia. Vaizdai pro langą džiugina, toks jausmas, kad grįžau į jau lankytas vietas – Kopenhaga, Amsterdamas. Šie miestai turi daug ką bendro. Namų struktūra, upės, sportiški, laimingi žmonės. Ech. Toks jausmas, kaip namuose.

Stokholmas – Švedijos sostinė, pastatyta ant 14 salų. Ne veltui miestas vadinamas Šiaurės Venecija. Miestas įkurtas XIII amžiuje saloje, ties kuria Melareno ežeras susijungia su Baltijos jūra. Čia buvo pastatyta pirmoji tvirtovė, vadinta Trijų Karūnų pilimi ir Didžioji katedra, o vandenyje aplink salą buvo pastatyta daugybė polių, nuo kurių miestas ir gavo savo pavadinimą (išvertus iš švedų kalbos Stockholm – polių sala). Dabar ši sala – Gamla Stan – Stokholmo senamiestis, o miestas išsiplėtęs į daugybę salų aplink. Bet pradėjome mes ne nuo senamiesčio.

Išlipome šalia vieno iš žymiausio Švedijos pastato – miesto Rotušės. Kadangi į šią teritoriją bet kas patekti negali, gavome lipdukus, kuriuos turėjome užsiklijuoti, kaip atpažinimo ženklą, kad einame su jų vietiniu gidu. Mūsų grupę didžioji dauguma sudarė vyresni žmonės, tad buvo užsakyta gidė, kuri kalbėjo rusiškai. Tačiau mūsų gidė Dalia, pasisiūlė išversti tiems, kas nesupranta rusiškai. Pradžioje bandžiau klausytis rusiškai, tačiau, kai pasakoja tau sava kalba, yra kur kas paprasčiau, todėl prisijungiau prie tos komandos, kuri nesupranta rusiškai. Trumpai apie rotušę, tai savivaldybės pastatas esantis rytiniame Kungsholmen salos pakraštyje. Kasmet rotušės Mėlynojoje salėje vyksta prestižinis Nobelio premijos banketas. Šioje salėje yra ir didžiausi Švedijoje vargonai, kurios sudaro apie 10 tūkst. vamzdžių.

Mėlynoji salė

Rotušės Auksinėje salėje galima išvysti didžiulę šalies istorijos monumentus vaizduojančią mozaiką, kurią sudaro per 18 mln. auksinių detalių, o jų svoris siekia apie 10 kg.

Auksinė salė

Pastatas turi apie 106 m. aukščio „Didįjį bokštą“ į kurį veda 365 pakopų laiptai, o bokšto viršų puošia trys paauksuotos karūnos.    
Prie išėjimo iš Rotušės yra galimybė pažvelgti  į indus iš kurių valgoma per banketą. 

Ypatingieji indai

Išėjusios iš rotušės pastato prie autobuso neskubame, nes vidinis kiemelis toks gražus, kad jame reikia praleisti šiek tiek laiko. Tačiau laiko daug neturime, tad visi keliaujame link autobuso. Važiuojame link kito ne mažiau svarbaus objekto – miesto katedros. Privažiuoti prie jos autobusu nėra paprasta, todėl privažiavus kiek galima arčiau, esame paleidžiami eiti pėsčiomis. Labai gerai, nes prasivaikščioti reikia. Juo labiau, kad oras tą daryti leidžia.

Prie miesto Rotušės

Didžiojoje katedroje daugybę amžių karūnuojami Švedijos karaliai ir vyksta karališkosios šeimos vestuvių ceremonijos. Joje pamatėme 1489 m. sukurtą medinę Šv. Jurgio ir Drakono skulptūrą, bei paveikslą, kuriame nutapytas XV a. Stokholmas (tai pirmasis miesto atvaizdas). 

Stokholmo katedros viduje

Išėjus iš katedros užsukome trumpam žvilgtelėti į Karališkųjų rūmų apsaugos paradą, kuris vyko visai čia pat, Karališkų rūmų kieme. Žmonių buvo tiek daug, kad sunku buvo ką įžvelgti. Ilgai neužsibuvome. Tačiau buvome informuoti, kad turint daugiau laiko yra galimybė nemokamai stebėti šį paradą net 40 min. Tik reikia iš anksto pasitikslinti dienas, kuriomis vyksta šis paradas. Girdėjome, kad Karaliaus dieną (Balandžio 30 d.) paradas yra kur kas įspūdingesnis – jame dalyvauja ir arkliai ir dar daugiau kareivių. Tačiau įspūdį paliko ir šis nedidukas šou.

Parado dalis

Turbūt kiekvienas miestas turi tą būtiną aplankyti objektą mieste. Vakar buvome Rygoje prie Brėmeno muzikantų, šį kart užsukome visai netoli prie Karališkųjų rūmų įsitaisiusį žmogeliuką. Tikslaus jo pavadinimo nepasakysiu, tačiau jį paglosčius yra tikimybė grįžti vėl į Stokholmą. Paglostėme ir mes. Visgi gražus miestas ir per mažai mes jo pamatėme šią dieną. Tiksliau tas kelias valandas.

 

Siaurais keliukais vingiuojant priėjome labiausiai žavingą Stokholmo aikštę. Tai aikštė pačioje senamiesčio širdyje. Nuo ankstyvųjų viduramžių ji buvo pagrindinė susitikimų vieta, vykdavo turgūs, kurių metu aikštė tapdavo šurmuliuojančia bei pilna veiklos. Šiandien aikštę supa gražūs XVII ir XVIII amžiuje statyti pastatai. Vakarinė aikštės pusė yra neabejotinai gražiausia, primenantį vaizdą , kuris dominavo XVII amžiaus Švedijos imperijos klestėjimo laikotarpiu. Šiaurinėje aikštės pusėje senuosiuose Biržos rūmuose yra įsikūręs Nobelio muziejus. Būtent šiame pastate yra renkami laureatai. 

Praėjus labiausiai fotografuojamą Stokholmo gatvę, atsiduriame šalia paskutinio mūsų lankomo objekto senamiestyje – siauriausios miesto gatvės. Kadangi žmonių srautas nemažas, o gatvelė tikrai siaura, tenka šiek tiek palaukti.  Nusileidus ja (o ji pakankamai ilga), turime trumpą pertraukėlę. T.y. laiko sau. Gidė išvardina net pasiūlymus, kad tik nereikėtų galvoti: šalia yra maisto prekių parduotuvė, galite užsukti nusipirkti kavos (turbūt žinote, kad švedai pasaulyje pirmauja pagal išgertos kavos kiekį, todėl kava turėtų būti tikrai gera), galite nusipirkti ledų šalia esančioje kavinukėje, arba tiesiog kur nors netoli pasivaikščioti. Laiko turime apie 20 min. Užsukome į parduotuvę nusipirkti lauktuvių. Tačiau nieko tokio kitokio nepamačius, nieko nenupirkau. O be to atliekamų kronų per daug neturėjome, tad lauktuvių pirkimus palikome laive. Kadangi niekur toli eiti nebesinorėjo, pasilikome toje aikštėje, kurioje išsiskyrėme. Suvalgius savo turimus užkandukus, išbandėme aikštėje siūlomus paragauti sulčių gėrimus su alijošiumi. Laiko buvo daug, veikti nelabai buvo ko, tad stovėjome ir ragavome visus iš eilės. Išsirinkome geriausius. Bet nepirkome :)

Susirinkome visi sutartu laiku ir žygiavome link autobuso. Šį kart važiavome į paskutinįjį mūsų šios dienos tikslą – Vasos muziejų.Iš išorės pastatas niekuo neišsiskiria, tačiau įėjus į vidų, pasidaro aišku, kodėl tai vienas iš populiariausių muziejų Švedijoje. Gidė Dalia mums trumpai papasakoja šio muziejaus istoriją ir leidžia patiems viską ištyrinėti.Šis muziejus atidarytas 1990 m. Djurgardeno saloje esantis Vasa muziejus buvo pastatytas specialiai virš rekonstruoto XVII a. laivo, kuris buvo iškeltas iš jūros dugno. Raižiniais išpuoštas karališkasis laivas Vasa nuskendo savo pirmosios kelionės metu nenuplaukęs nė kelių kilometrų 1628m., mat laivo vidus buvo grūste prigrūstas ginkluotės. Galingiausiame to meto karo laive buvo net 64 patrankos. 69 metrų ilgio, 12 m pločio, 14 metrų aukščio be burių Stokholmo legenda yra didžiausias ir geriausiai išsilaikęs tokio tipo laivas pasaulyje – 95% eksponuojamo laivo dalių yra originalios. Tad jei kada nors turėsite galimybę pamatyti šią didybę, net nedvejokite. Tikrai verta. 

Vasos laivas

Ir viskas, trumpa, bet vertinga pažintis su Švedijos sostine baigėsi. Sėdome į autobusą ir išvykome link savosios Isabelės. Šį kart laivas išplaukia 17:00. Vėluoti negalime. Tačiau vairuotojai turintys ne mažą patirtį pristato mus laiku. Vėl viskas kaip ir Rygoje. Atvykstame prie laivo, išlipame, patys nueiname į terminalą, pasižymime bilietus ir jau esame laive. Kadangi šiandien valgėme tik pusryčius, iš kart patraukėme į kavinukę. Laive yra du pasirinkimai pavalgyti. Na tiksliau trys. Trečias, jei tu turi pats įsidėjęs maisto. Na, bet mes kadangi norėjome kažko šilto, turėjome dvi galimybes. Eiti ten, kur susimokėjus gali valgyti kiek nori, arba mokėti už maisto svorį. 100 g apie 3 Eur. Pasirinkome pastarąjį. Nes pirmasis variantas kainuotų apie 30 Eur. Užkilome į 7 denį, kadangi laivas dar nebuvo išplaukęs ir žmonės dar tik lipo į laivą, galėjome ramiai pavalgyti. Išsirinkome dienos sriubos (4,80 Eur) ir kepsniukus su daržovėmis. Sakyčiau buvo valgoma. Bet kartoti turbūt nekartočiau. Pasisotinus užkilome į viršutinį denį atsisveikinti su Stokholmu. Graži ir turininga diena. Įsipatoginusios pradėjome snūduriuoti (juk miegojome ne daugiau nei 4 val.), tačiau labai norėjome pažiūrėti kaip išplaukiame į jūrą.

Vaizdai plaukiant

Įsijungus maps.me navigaciją paaiškėjo, kad galo nėra, ir turbūt užmigtume ten belaukiant, tad nusprendėme eiti pamiegoti į savo lovas. Šią nakt juk ir vėl krepšinis. O jo praleisti nevalia. Miegoti vėl neleido linksmybių radijas. Tačiau atsikėlusios jautėmės kur kas geriau. Jei ne tas didžiulis siūbavimas, būtų buvę dar geriau. Šią nakt Baltija šėlo. Sunku buvo vaikščioti po žemutinius denius. Užkilome į viršų pažiūrėti į audrą. Galingos bangos gąsdino. Tačiau dingti neturėjome kur. Lygiai 1 val. nakties prasidėjo krepšinio varžybos Lietuva  - Ispanija. Palaikymo komanda didžiulė. Visi nekviesti susirinkome 7 denyje prie televizorių. Pradžia buvo kiek nesklandi, nes buvo įjungtas ne tas kanalas, bet po kelių minučių viskas išsisprendė. Ir visi kartu galėjome sirgti už savus. Tik deja, pralaimėjome. Ir nemažu skirtumu – 50 taškų (109-59).

Visi liūdni, bet dėkingi savo komandai, išsiskirstėme miegoti. Ir vėl vėlyva naktis. Ryt laukia paskutinė mūsų kelionės diena.

Iki,

Inga