Milanas - ką nuveikti Bergame?

Čiao!

Va ir paskutinis įrašas! Kam tik pasakėm, kad važiuojam į Milaną, visi rekomendavo aplankyti Bergamą. Bergamo it is! Kadangi kelionės planą jau buvom susidėlioję dar būdami Lietuvoje, tai šios dienos įvykiai turėjo atrodyti taip: anksti ryte atsikeliam, įsėdam į traukinį ir važiuojam iki Bergamo miestelio, ten pasivaikštom po senamiestį, tada sėdam į miesto autobusą ir nuvykstam iki oro uosto. Šitokia mūsų kelionė išeina brangiau, nes traukinys ir miesto autobusas kainuoja 5,50 € + 2,30 €, o tiesioginis autobusas iš Milano iki oro uosto - 5€. Bet kadangi labai norėjom pamatyti, tai tokį planą pasirinkom.

Kadangi vakar anksti nuėjome miegot, tai šį paskutinį mūsų kelionės rytą atsikėlėm anksti ir gerai pamiegoję. Paskutinis dušas, po truputį dėliojomės daiktus ir pasidarėm pusryčius - kiaušinienė su skrebučiais. Viską suvalgėm, apsižiūrėjom ar tikrai nieko nepalikom. Ant stalo palikom 2€ monetą, ant kurios parašyta "AČIŪ", kaip padėkos ženklą, susirinkom daiktus, užrakinom namus ir išėjom. Raktą buvom sutarę, kad įmesim į tam tikro numerio pašto dėžutę. Taip ir padarėm. Pamojavom savo mielam butui, susiradom prie išėjimo pašto dėžutę, įmetėm raktus ir išėjom.

Išėjom link metro, nes laiko nebuvo daug, o šitos transporto priemonės Milane dar nebuvom išbandę. Iki Brento metro stotelės nuo namų visai netoli - apie 600 m. Nuėjom iki metro, nusileidom į požemį (jis nėra labai gilus). Ten susiradome bilietų pardavimo automatus ir nusipirkome du bilietus po 1,50€. Tada susiradome tinkamą kryptį, kadangi neturėjom laiko klysti, ir įsėdę į metro traukinį išvykome iš Brenta stoties. Metro traukinys sudarytas iš atskirų vagonų, nėra sujungtas į vieną (kaip pvz. Delyje). Nėra ir labai naujas, ir labai tvarkingas, bet funkciją įvykdė ir po maždaug 10-12 minučių pasiekėm centrinę Milano traukinių stotį (metro stotis - Centrale).

Išlipom iš metro traukinio, sekėm nuorodomis ir išlindom visai prie pat Centrinės Milano traukinių stoties. Ir tada buvo "wow!". Iš karto pasijautė stoties didybė. Tikrai jaučiasi, kad tai didelio miesto pagrindinė stotis. Kiek pastebėjau, tai pietuose centrinės stotys yra galutinės ir toliau traukiniai tiesiai nebevažiuoja, ties ten baigiasi bėgiai. Taip yra ir su šita stotimi, čia bėgiai baigiasi ir čia bėgiai prasideda. ;) Visai kitaip yra Lietuvoje. Kad ir Vilniuje, galima iš Kauno nuvažiuoti į Naująją Vilnią tiesiai per Vilnių, o jei tai būtų Milane, tai traukinys turėtų užsukti į Milaną, tada pasikeistų vagonų išdėstymo tvarka, nes traukinys turėtų važiuoti atgal. Gal ir gerai, tada nereikia žinoti, ar traukinys nuo čia pradeda kelią, ar tik užsuka išlaipinti ir įlaipinti keleivius. ;)

Centrinė Milano traukinių stotis

Kaip jau rašiau, traukinio Milanas-Bergamo bilietus pirkome dar būdami Lietuvoje. Pirkimo procesas nebuvo sudėtingas - nuėjom į Italijos geležinkelių svetainę (www.trenitalia.it), ten pasirinkome anglų kalbą, nurodėme datą, pradžios ir pabaigos miestą. Tada gavome sąrašą važiuojančių traukinių (važiuoja pakankamai dažnai, maždaug kas pusvalandį), išsirinkome mums labiausiai tinkantį, nurodėme, kad perkame du bilietus, įrašėme keleivių vardus ir pavardes, nurodėme, kad mokėsime kreditine kortele, ir viskas! El. paštu gavome du bilietus. Buvo parašyta, kad juos turime atsispausdinti, taip ir padarėme. O kai jau atvykome į stotį, supratome kodėl.

Stotyje švieslentėse susiradome savo traukinio numerį ir prie traukinio numerio buvo nurodyti vartai, pro kuriuos reikėjo eiti į vidų. Ir buvo ne kaip oro uoste vartai, o tiesiog kaip durys sienoje, pro kurias reikia įeiti. Tebūnie. Susiradome savo D vartus, ir pro juos įėjome. Tada patikrino mūsų bilietus, parodėme asmens dokumentus, viskas sutapo. Ir mus dar įleido į stotį. Jei mama norėtų išlydėti savo sūnų važiuojantį iš Milano į Romą mokytis, tai vargu ar tai galėtų padaryti. Reiktų atsisveikinti dar prieš vartus. ;)

Kai bilietus patikrino, dar turėjom apie 15 minučių pasiblaškyti po stotį ir sulaukti kol atvažiuos mūsų traukinys. Matėme labai gražių traukinių, kurie tikriausiai yra skirti ilgoms kelionėms. Taip svajojom, kad tokiu traukiniu važiuotume. Ir ne už ilgo, po kelių minučių į nurodytą kelią, iš kurio turi išvažiuoti mūsų traukinys, atvyksta senas sukriošęs traukinukas. Nu jooo, pagalvojom. Ekonominis bilietas, ne ekspresas, antra klasė, atstumas nedidelis, tai nereikėjo norėti labai gero traukinio. Bet šitas iš išorės atrodė tikrai labai prastai.

Naujasis Italijos traukinys

Senasis traukinys - juo ir važiavome

Kad pirmesni pasiektumėme Bergamo, ėjome iki traukinio priekio ir tada įlipome į vagoną. Kadangi bilietas ekonominis, tai vietų nurodyta nebuvo. O viduje visai neblogai - oda trauktos, patogios, mėlynos sėdynės su porankiais. Atsisėdom ir laukėm kol traukinys pradės važiuoti. Traukinys nebuvo pilnas, buvo vos tik keli keleiviai.

Senuko traukinio vidus.

Netrukus mūsų senukas pajudėjo. Ir pradėjom važiuoti šiaurinės Italijos geležinkelio bėgiais. Sėdėjom patogiai, žmonių nebuvo, tai galėjom ir pamiegoti. Po kiek laiko nuo pradėjimo važiuoti prie mūsų priėjo kontrolierius, pasižiūrėjo į bilietus, nieko nesakė, ir nuėjo toliau. Matyt viskas buvo tvarkoje (kitaip ir negalėjo būti ;)). Kelionė truko apie 45 minutes ir per tą laiką dar spėjom šiek tiek numigti. ;) Važiuojant pro langus matėme laukus, šiltnamius...

Bergamo

Išlipę iš traukinio sekdami nuorodomis nesunkiai radome išėjimą į miestą. Mūsų pagrindinis tikslas buvo aplankyti Bergamo senamiestį. Ir tam tikslui turėjome apie tris valandas. Nieko nelaukę netoli stoties susiradome stendą, kuriame buvo miesto žemėlapis ir jame pažiūrėjome kryptį, kuria turime judėti. Visų pirma mums reikėjo pasiekti Bergamo funikulierių, kuris mus išleistų pačiame senamiestyje. O funikulierius (vienas iš dviejų, esančių Bergame) buvo einant tiesiai pagrindine gatve ir pabaigoje šiek tiek nusukti dešinėn.

Bergamo traukinių stotis

Atstumas iki funikulieriaus nuo stoties tikrai nedidelis todėl nieko nelaukę pradėjome eiti pėsčiomis. Praėjome skverelį, kuriame buvo paminklas Alpėms. Tiek prie traukinių stoties, tiek ir prie šito skvero, tiek ir kitur mieste yra nemažai fontanų. Kai taip karšta ten būna, tai fontanai šiek tiek atgaivina orą. Toliau žengėm šaligatviu ir priėjom didelę bažnyčią, kuri turi Santa Maria Immacolata delle Grazie pavadinimą. Į vidų nėjom, nes skubėjom iki funikulieriaus, bet iš išorės atrodo didelė ir įsimaišiusi visiškai tarp kitų pastatų. Praėjom nemažai senovinių pastatų. Vienas iš jų - bokštas Torre dei Caduti prie Banca Popolaire di Bergamo, kuriame yra laikrodis.

Paminklas Alpėms

Santa Maria Immacolata delle Grazie

Torre dei Cadutti

Žygiavome toliau. Praėję San Marco viešbutį vis labiau artėjome prie funikulieriaus. Priėjome žiedą, judėjome dešinėn ir po maždaug 100 metrų jį radome! Radome ne tik funikulierių, bet ir nemažą žmonių būrį, kurie laukė gražiai sustoję į eilę. O eilė buvo įsilaipinti į funikulierių. ;) Pirmas dalykas, kurį reikėjo padaryti pasiekus "Funicolore Citta Alta" (nes Bergame yra du) tai nusipirkti bilietus. Funikulierius priklauso miesto transporto sistemai ir yra pirmoje zonoje, todėl du bilietai kainavo 2,60€. Jo galiojimo laikas, 75 minutės. Nusipirkę stojome į eilę.

Žmonės laukia prie funikulieriaus

Atvažiavo pirmas vagonėlis. Žmonės po vieną ėjo prie vartelių, pasižymėjo bilietuką (nuo šito pasižymėjimo pradeda galiot) ir tada ten esantis skaičių ekranas pradėjo rodyti pasižymėjusių žmonių kiekį. Pamatėm, kad į vieną vagonėlį telpa 50 žmonių, nes kai buvo pasiektas šitas skaičius, varteliai daugiau nebepraleido. Į pirmą vagonėlį mes nespėjome, bet ne už ilgo atvažiavo kitas. Pasirodo jie veikia nepriklausomai vienas nuo kito (kitur vagonėliai traukia vienas kitą ir tik kai vagonėlių konduktoriai susitaria, kad jau gali važiuoti, tada tik važiuoja).

Labai greit atvažiavo ir antras vagonėlis, į kurį mes lengvai tilpom. Nereikėjo persiskirti - vienas būtų nr. 50, kitas - 51 ir nepraeina. ;) Ir pradėjom kilti. Į labai labai statų kalną. Ir užkilom labai greit. ;) Tai kaip ir atrakcija tiems, kas nėra važiavę tokiu reikalu. O be to važiuojant Bergame galima pamatyti tikrai gražius atsiveriančius vaizdus kai funikulierius kyla. Gaila, kad taip trumpai.

Funikulieriaus bėgiai

Beveik pačiame viršuje

Bergamo senamiestis

Tik išlipę ir išėję iš funikulieriaus stoties iš karto atsidūrėm Bergamo senamiestyje. Tai ant kalno esanti gyvenvietė. Iš karto mus pasitiko senoviniai pastatai ir siauros gatvės. Apžiūrėjome miesto žemėlapį. Kadangi turėjome rekomendaciją būtinai pasikelti į kurį nors iš Bergamo bokštų, tai skubėjome iki centrinės aikštės, kurioje ir tikėjomės tai padaryti.

Toli eiti nereikėjo ir Vecchia aikštė greitai pasimatė. Tik nesupratome kas ten vyksta! Stovėjo greitosios pagalbos automobilis, nemažai kur aptverta tvora, yra ir televizijų furgonėliai, iškabinėta visokių vėliavų, vaikšto pareigūnai. Taip ir nesupratom, kas ten buvo.. Praėjome pro juos ir priėjome prie Bergamo senamiesčio bokšto. O ten prie įėjimo užrašas "šiandien dirbsime popiet". Supratom, kad tai gali būti susiję su tuo, kas vyksta Bergamo senamiestyje ir kad bokštas dėl saugumo greičiausiai yra uždarytas. Šiaip pasikelti į jį kainuotų 3€. :)

Centrinė Bergamo senamiesčio aikštė ir bokštas

Prie pat to bokšto yra įsikūrę irgi kiti lankomi Bergamo senamiesčio objektai. Vienas iš jų - Basilica di Santa Maria Maggiore yra Nr. 2 TripAdvisor sąraše (pirmas - pats senamiestis). Nieko nelaukę nuskubėjome ten. Užėjome ir ten pamatėme labai daug žmonių, bet dauguma - ekskursijose, o ne meldėsi. Viduje labai gražūs gobelenai, ir labai gražūs spalvingi skliautai. Apėjome aplink bažnyčią, pamatėme altorius. Dar šiek tiek pabuvome ir išėjome. Bažnyčia buvo gera vieta atsigaivinti - ten šiek tiek vėsiau nei lauke (o lauke tikrai karšta).

Basilica di Santa Maria Maggiore

Bazilikos viduje

Bazilikos skliautas

Išėję į laukę pastebėjome, kad žmonės dar išeidinėja iš kitos patalpos. Ogi pasirodo, jie išeina iš Bergamo katedros (#5 TripAdvisor). Aišku, ji ne tokia milžiniška kaip Milano katedra ir visiškai kitokia nei Basilica di Santa Maria Maggiore. Viduje ji balta, su paauksuotomis detalėmis. Visai smagu buvo pamatyti. Be to, dar užėjome į atskirą navą, kuri yra visiškai kitokia nei visos bažnyčios interjeras.

Bergamo katedros viduje

Bergamo katedros išorė

Išėję iš katedros ėjome vėl iki miesto aikštės, prie kurios pamatėme užrašą: Universita degli studio di Bergamo. Kaip mums sakė, kad Bergame yra vienas seniausių universitetų (nežinau ar tai tiesa). Į vidų nėjome. Po to nusprendėme pasiekti kitą miesto senamiesčio dalį, nes ten buvo dar vienas funikulierius. Bet juo keltis neketinome, tik pamatyti norėjome. Tik kai jau norėjome eiti pagrindine (centrine) gatve pamatėme ten ji yra uždaryta. Ir vėl tikriausiai dėl to tos greitosios ir visi kiti dalykai vyko. :) Ir tada pamatėme atžygiuojančią didžiulę bandą žmonių. Aišku buvo viena - nepraeisim.

Bergamo universitetas

Centrinėje Bergamo aikštėje daug žmonių

Teko pasirinkti kitą maršrutą. Lipome akmenuotu takeliu žemyn. Po to pasukome į kairę ir dar ėjome. Priėjome akligatvį ir kažkokią Seminariją. Tada grįžome šiek tiek atgal ir vėl pasukome. Reikėjo lipti į viršų. Paėjome  šiek tiek ir pamatėme gatvės pavadinimą, kuriuo einam: Via Del Vagine. :) Manau vertimo nereikia (o tai ir reiškia). Priežasties kodėl gatvė taip vadinasi, nežinom. :) 

Gatvės pavadinimas

Paėję gatve pamatėme, kad šiek tiek nuskus pasirodys graži panorama. Nieko nelaukę ten nuskubėjome ir, aišku, pasidarėme kelias nuotraukas. Tada grįžome, apžiūrėjome kelis senovinius pastatus ir ėjome toliau. Priėjome Archeologijos muziejų. Tada po jo bokštu praėjome, sutikome kelis pareigūnus (jie irgi panašu, kad rūpinosi saugumu) ir praėję pro dar vieną tunelį atsidūrėme kitoje Bergamo senamiesčio pusėje. Mažas tas senamiestis, bet įdomus tuo, kad yra ant kalvos.

Archeologijos muziejaus bokštas

Kitoje Bergamo senamiesčio pusėje yra parkas

Po truputį jau ruošėmės eiti atgal, bet nusprendėme pasirinkti kitą kelią, o ne tą, kuriuo atėjome. Centrine gatve eiti nenorėjome, nes tikėjomės, kad ir vėl ji bus uždaryta, todėl vėl pasukome į dešinę ir ėjome visai kita gatve. Kai jau gatvė buvo besibaigianti atsivėrė labai gražus pačio miesto vaizdas iš viršaus. Masino ten nueiti, bet visų pirma nuėjome iki labai gražiai sutvarkyto Seminarijos kiemo. Nu tikrai labai labai gražu ten. Į vidų nėjom, nes bijojom būti išvaryti, tai tik apsižiūrėjome ir ėjome atgal, iki panoramos vaizdo. Panorama iš tiesų įspūdinga. Jaučiasi, kad Bergamo senamiestis yra  įsikūręs aukštai.

Netikėtai atrasta panorama

Viena iš Seminarijų Bergame

Panorama

Pasigrožėję vaizdu žygiavome toliau. Ėjome tarp pakankamai aukštų pastatų akmenuota gatve. Po to pamatėme, kad nemažai žmonių išsuka iš tokio praėjimo. Pagalvojom, kad ir mums ten reikia nueiti. Nuėjome, ir pamatėme kad per vartelius žmonės žiūri į Templetto Santa Croce ir tą pačią bažnyčią, į kurią mes ėjome pirmiausiai iš kitos pusės. :) Gražu, tik kai ten buvom, nesurišau, kad ten ta pati bažnyčia. Tik rašydamas šį tekstą ir žiūrėdamas į žemėlapį tai pastebėjau. Galvojom, kad paėjus pėsčiųjų taku dar prieisim kažką gražaus, bet gražus buvo tik pats takas. ;) Juo ir grįžome į apačią.

Bažnyčia iš kitos pusės

Tada ėjome toliau, ir priėjome Bergamo katedrą - irgi iš kitos pusės. Ten yra buvo visokiausių vartelių, bet mus praeiti netrukdė. Taip pat matėm kelis automobilius - supratom, kad ten labai svarbus asmuo važiuoja viename iš jų, nes buvo labai daug apsaugos. Gal dėl to ir užtverta.. Dar priėjome prie vieno Bergamo universiteto pastato. Ir šiek tiek paklaidžioję grįžome iki mūsų jau pažįstamos vietos - funikulieriaus.

Bergamo universiteto pastatas

Dar viena panorama

Buvom nusižiūrėję, kada važiuoja mūsų autobusas į oro uostą, ir bandėm į jį pataikyti. Laiko dar šiek tiek turėjom, todėl atsisėdome prie funikulieriaus pastato ir išsitraukę sumuštinių, kuriuos buvome pasidarę dar Milane, pavalgėme. Po to dar suspėjome nubėgti iki kioskelio ir nusipirkti atviručių, pašto ženklų, juos užrašyti ir išsiųsti.

Atvirutės

Po to skubėjome į funikulierių, nes nežinojome, kada tiksliai jis važiuos. Nusipirkome trijų zonų bilietą po 2,30€ (iš viso 4,60€) ir kai atėjome prie funikulieriaus, vienas jau buvo pasiruošęs išvažiuoti. Mes laiko dar turėjome, todėl į jį nesėdome. Stebėjome, kas vyksta viduje. O viduje žmonės, belaukdami funikulieriaus, atsisėda prie pianino ir groja. Mieste matėme kelis viešose vietose esančius pianinus, ir prie jų gali bet kas atsisėsti ir groti. :) Visai smagu klausytis pianino garsų.

Pianinas groti bet kam

Truputį palaukus atvažiavo mūsų funikulierius. Pasižymėjome  bilietą ir į jį įsėdome. Funikulierius dar pastovėjo, palaukėme kitų keleivių ir pajudėjo. Kelionė iki apačios truko labai trumpai. Išlipome. Mūsų autobusas iki oro uosto turėjo važiuoti iš ten pat - nereikėjo niekur eiti. Buvom pasižiūrėję, kad pakankamai turėtume laiko oro uoste, jei kas nors atsitiktų. Gerai, kad taip padarėme, nes autobusas vėlavo atvažiuoti. Ir vėlavo pakankamai daug - apie 20-30 minučių, tiksliai nepamenam, nes kai lauki laikas gerokai prailgsta. Jau galvojom ir kitokius variantus, bet mums pasisekė, ir autobusas vis dėlto atvažiavo. Mes buvom ne vieni tokie, kurie laukė, tai žinojome, kad autobusas turi pasirodyti. Pasirodė, įsėdome, ir važiavome iki oro uosto.

Kelionė iki oro uosto ilgai netruko. Išleido mus prie pat išvykimo salės. Viduje išgėrėme savo turėtą vandenį gertuvėje, nuėjome į tualetą ir jau buvom pasiruošę praeiti saugomo patikrą. Jokių nesklandumų nebuvo ir pakankamai greitai patekome į saugią vidinę oro uosto zoną. Ten spėjome dar užeiti į kelias parduotuves, pamatyti kainas ir apsisukus išeiti. Bet mus nustebino vienas dalykas - oro uoste kavos puodelį galima nusipirkti už 1,30€! Įsivaizduokit tokią kainą! Nerealu!

Pro Bergamo oro uosto langą matosi Orio Centre prekybos centras

Oro uosto laukimo salė šiek tiek panaši į Kutaisi oro uostą. Ten pro didelius vitrininius langus matosi kalnai. Labai gražiai atrodo. Padarę visus reikalus, turėjome dar šiek tiek laiko atsipūsti. Dar pasivaikščiojom po parduotuves, galvojom kažkuo susigundysim, bet taip nieko ir nenusipirkom. O kai sugalvojom nupirkti lauktuvių (tam tikrų konkrečių), jų tiesiog ten nebuvo. :)

Po kiek laiko nusileido lėktuvas iš Vilniaus ir jau žmonės pradėjo būriuotis eilėje prie įlaipinimo vartų. Mes dar ramiai sėdėjome, nes turėjome savo konkrečią sėdėjimo vietą, todėl prasmės laukti eilėje nebuvo. Bet jai sumažėjus eilėn stojome ir mes. Palaukėm, patikrino mūsų bilietą, ir ėjome jau link lėktuvo. Sėkmingai radome savo sėdėjimo vietą ir ne už ilgo - pakilome! Valio!

Kelios dienos Milane ir Bergamo aplankymas buvo tikrai smagus. ;) Ir Bergamas, kaip miestas paliko tikrai labai gerą įspūdį.

Nesėdėkit vietoje!
Viktoras