Sveiki,
Paskutinis atostogų rytas dažniausiai būna liūdniausias.
Nori tu to ar nenori, vis tiek turi pradėti galvoti apie grįžimą į realybę.
Šį rytą taip pat kėlėmės apie 8 val. tačiau pusryčiai buvo
numatyti valanda vėliau nei kad buvo vakar – nuo 8 val. taigi daug nevėlavusios
susiruošusios pakilome į viršų. Ir net gi gavome staliuką prie lango! Tobula.
Sėdim, mėgaujamės kiekvienu kąsniu ir nuostabiais vaizdais pro langą.
Besėdėdamos sulaukėme įplaukimo iš jūros į kanalą. Matėme kelis drąsuolius
stovinčius ant pačio molo krašto. Adrenalinas garantuotas. Tik kaži ar grįš
sausi. Gerai, kad vasara, nebaisu sušlapti.
Pavalgiusios dar pakilome į viršutinį denį pakviepuoti grynu
oru, tačiau pradėjus lynoti turėjome grįžti į laivo vidų. Nusileidusios žemyn,
pasiėmėme visus savo daiktus, atsisveikinome su savo 2080 kajute ir pakilusios
į 5 denį nuėjome laukti prie išėjimo. Žmonių jau buvo nemažai. Kvėpuoti nėra kuo,
bet neilgai trukus durys atsidarė. Kaip ir žadėjo, atplaukėme į Rygą šiek tiek
prieš 11 val. Išlipus iš laivo sulaukėme visos komandos ir iškeliavome link
autobuso. Paskutinį kartą pamojavome Isabellei, ir nuvažiavome.
Mūsų šios dienos tikslas – Rundalės pilis. Kelionė iki jos
tikrai neprailgo, nes tik įsėdus į autobusą užmigome. Šioje pilyje man teko
lankytis, tačiau tai buvo prieš keletą metų ir atnaujinti žinias buvo visai
naudinga. Savo tikslą pasiekėme apie 13 val. Kol nupirko mūsų gidė bilietus (9
Eur), kol sulaukėme vietinės gidės, atėjo 14 val. užsidėjome vienkartinius
apavus ant savo batų (kad tik nesubraižytume iš senovės likusių grindų) ir
patraukėme pažinti pilį. Kaip ir Stokholmo rotušėje, čia vietinė gidė taip pat
pasakojo rusų kalba. Tačiau mūsų gidė viską vertė ir dar papasakodavo daugiau.
Tad likome patenkintos. Rundalės rūmų ansamblis, dar kitaip vadinamas Baltijos
Versaliu, dėl savo didingumo ir puošnumo. Barokinius rūmus suprojektavo tas
pats italų kilmės architektas B. Rastrelli, kurio kūriniu – Ermitažo rūmais
Sankt Peterburge – didžiuojasi Rusija. Pilyje yra 138 kambariai: puošnios
Baltoji ir Auksinė salės, valgomasis, hercogo E. J. Birono apartamentai,
hercogienės miegamasis, modernus tų laikų hercogienės tualetas, virtuvė su
atvirais židiniais, didžiuliais žalvariniais puodais, iešmais, ant kurių
kepdavo veršiukus. Dėl laiko stokos, ne visus kambarius apžiūrėjome, tačiau
kiek pamatėme paliko neišdildomą įspūdį. Su grupe išsiskyrėme prie parko. Buvo
paskirtas laisvas laikas ir vieta kur turime susitikti.
Mes patraukėme
pažinti parko teritoriją. Lauke esantis parkas taip pat sužavėjo didybe.
Labirintai, rožynai. Žolė ir viskas aplinkui taip gražiai sutvarkyta ir
prižiūrėta, o plotai sunkiai suvokiami. Viduryje parko esančioje kavinėje
atsisėdome pailsėti. Kadangi saulė šildė, o mes buvome ištroškusios, užsisakėme
alaus. Pakėlėme taures už puikias atostogas ir nužygiavome link autobuso. Per
dieną nieko daug nenuveikėme, bet nuvažiavome nemažai kilometrų. Pirmoji mus
paliko Miglė, ji savo kelionę baigė dar Panevėžyje, mat jai taip buvo patogiau.
O mes su Gintare į Vilnių važiavome su apytuščiu autobusu. Tik apie 21 val.
buvome Vilniuje. Vėl prie Forum Palace aikštelės išlipome ir atsisveikinusios
patraukėme skirtingais keliais. Kadangi oras buvo labai geras, pasirinkau namo ėjimą
pėsčiomis.
Šiandien sekmadienis, bet rytoj čia šventė – Žolinės, todėl
labai sėkmingai galėsime išnaudoti laisvą dieną poilsiui.
Manau kelionė pavyko puikiai. Džiaugiuosi, kad nesutrikome
paskutinę minutę ir pasinaudojome puikia galimybe pažinti Švedijos sostinę.
Taip ir nesėdim vietoje.
Neužilgo laukia kita kelionė. Vėl gi į Rygą. Bet apie ją
mano brolis – Viktoras.
Iki kitų susirašymų,
Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą