Šiaurės Venecija

Sveiki,

Darbo dienai pasibaigus, prasidėjo atostogos!

Daiktų sąrašą ką įsidėti jau buvome pasidariusios per pietus, todėl beliko grįžti namo ir viską įvykdyti. Dar pakeliui užsukau į Lidl - nusipirkti kelionei užkandžių , į vaistinę – vaistų nuo supimo. Pastarąjį rekomendavo mama, nes jai jau teko išbandyti šią kelionę. Ir tikrai rekomenduoju vaistų nuo supimo turėti (aš pirkau imbiero pagrindu pagamintus vaistus, labai veiksmingi).

Kaip jau rašiau prieš tai, daiktai į festivalį jau buvo sudėti, kadangi vakar grįžusi nieko nebedariau, šiandien teko viską išpakuoti ir persipakuoti į kitą kelionę. Gerai, kelionė trumpa, tik 3 dienos. Daug daiktų imti nereikia. Svarbiausia – kronas jau turime. Kelios suknelės, higienos reikmenys ir patogi apranga pačiai kelionei. Viskas ko reikia. Pasiruošusi kelionei!

Autobusas iš Forum Palace aikštelės pajuda 5 val. ryto. Jau pajuda 5 val. ryto! Taigi atsikėliau šiek tiek po 3. Kai pagalvoju, vos prieš kelias dienas, tik tada baigėsi krepšinis.. Supratau, kad miego bus mažai šį savaitgalį. Na, bet Karklėj jo taip pat nebūdavo per daug. Kadangi tokiu laiku viešasis transportas nevažiuoja, nusprendžiau eiti pėsčiomis. Tai užtruko apie 30 min. Autobusas su visais keleiviais jau laukė sutartoje vietoje. Įlipus į autobusą paaiškėjo, kad dvi merginos turės sėdėti pačiame autobuso gale, o viena turės sėdėti viduryje. Burtai lėmė - Gintarė turėjo sėdėti viena. Tačiau autobusui pajudėjus, supratome, kad didžioji dauguma keleivių įlips tik Kaune, todėl visos trys sėdėdamos gale galėjome stebėti krepšinio transliaciją iš Rio. Šią nakt, gal tiksliau šį ryt Lietuva žaidė su Argentina. Bandėme tvardyti savo emocijas žiūrėdamos, bet turbūt žmonės buvę priekyje mūsų miegoti nebegalėjo. Sunku ir būtų miegoti, kai varžybos buvo tokios gražios. Privažiavus Kauną, mes laimėjome 8 taškais (81-73).

Įsišvietusi saulė prablaškė visus miegus. Važiuojame į Panevėžį. Autobusas pilnėja. Sustojame kavos ir tualeto pertraukėlei kavinėje 19 kilometras. Gidė prieš tai informavo, apie dienos planus ir galimybę gauti karšto vandens autobuse. Tačiau niekas prieš tai neinformavo, kad reikia patiems pasiimti kavos ar arbatos. Kitos kelionės agentūros su kuriomis teko keliauti, pasirūpindavo viskuo. Na, bet čia tik mažas akmenukas. Geriau, keliauti be agentūrų, bet kai turi tokia situaciją, kaip mūsų, neturi kito kelio :)

 Trumpas sustojimas Latvijoje, Bauskės miestelyje įlipa dar du žmonės ir keliaujame toliau į mūsų šios dienos tikslą – Rygą.

Rygoje, kaip ir daugelyje šalių šį savaitgalį švenčiama Žolinė, todėl eismas labai didžiulis. Kai kurios centro gatvės yra uždarytos. Užtrunkame, kol privažiuojame laivų terminalą. Vaizdai pro langą jau matyti ne vieną kartą. Tačiau pasakojamos istorijos leidžia pažvelgti į pastatus kitomis akimis.

Laivų terminale visi draugiškai nueiname į tualetus, o gidė tuo tarpu nuperka bilietus į laivą. Susirinkus atgal į autobusą, gauname tolimesnius nurodymus. Pasiimame tik būtiniausius daiktus ir keliaujame pažinti Rygos senamiestį.

Rygos senamiestis nuo laivų terminalo nutolęs gal per 1,5 km. Tai jį pasiekėme per 20 min ir apie 13 val. prie Rygos pilies prasidėjo ekskursija.

Rygos senamiesčio architektūra šiek tiek skiriasi nuo Vilniaus. Akivaizdu, kad prie šio miesto veido kūrimo prisidėjo skirtingos tautos. Nuo pat šio miesto įkūrimo 1201 m. didelę įtaką jame turėjo vokiečiai. Istorijos eigoje Ryga priklausė ir Abiejų Tautų Respublikai, švedams, buvo įėjusi ir į Rusijos imperijos sudėtį. Tad kiekvienas iš šių periodų miestą keitė ir formavo, dėl to miestas tapo tikrai išskirtinis, - pradėjo savo istoriją gidė.

Kalbant apie šalia esančią pilį, ji buvo pradėta statyti dar 1330 m. Dėl dažnų karų ji kelis kartus buvo apgriauta ir vėl atstatyta. Nuo 1330 iki 1562 m. Rygos pilyje buvo įsikūrusi Livonijos ordino magistro rezidencija. Iširus Livonijos ordinui pilyje buvo įkurdintos lenkų, rusų ir švedų institucijos. 1922m. Rygos pilyje buvo įkurta Latvijos Prezidento rezidencija. Sovietų okupacijos metais pilį naudojo pionieriai, o pati pilis buvo vadinama Pionierių pilimi. 1991 m. Latvijai atgavus nepriklausomybę pilyje vėl buvo įkurta Prezidento rezidencija, kurią iki šiol saugo pareigūnai. Kaip ir prie mūsų Prezidentūros, čia taip pat tam tikru laiku galima stebėti sargybos pasikeitimo ceremoniją.

Neilgai trukus, partraukėme toliau tyrinėti senamiestį. Gatvelės siauros, ir didžioji dauguma grįstos akmenimis. Kaip ir pas mus Pilies gatvėje. Bėda vaikščioti su aukštakulniais. :)

Priėjus Tris brolius, mus pasitiko gatvės muzikantai. Išgirdę pažįstamą tartį jie nusprendė mus pradžiuginti ir pradėjo groti Lietuvos himną. Didžiąją dalį mūsų grupės moterų taip sužavėjo jų pastangos, tad jos negailėdamos atsidėkojo monetomis. Pasiekę ko norėjo, jie nustojo groti ir mūsų gidė Dalia galėjo tęsti pasakojimą.  Laikoma, kad tai seniausias Rygos gyvenamųjų namų kvartalas. Baltasis brolis – pats vyriausias, pastatytas penkioliktame amžiuje. Prie jo yra ir kiemo lopinėlis, ir suolelis poilsiui, nes tais laikais savininkas galėjo tai leisti. Tačiau gyvenama buvo tik pirmame aukšte, o visi kiti skirti amatininkų dirbtuvėms ir sandėliams.  Geltonasis brolis – maždaug 250 m. jaunesnis. Jame gyvenama buvo jau dviejuose aukštuose. Žaliasis – dar maždaug pusamžiu jaunesnis už geltonąjį ir jau visas skirtas gyvenamajam plotui. Manoma, kad latviai šiems namams pavadinimą pasiskolino iš estų, kurie Taline turi Tris seseris. Dabar broliuose veikia Architektūros muziejus ir Paminklų apsaugos centras.

Rygos senamiestyje gausu bažnyčių. Pasakojama, kad statydami savo bažnyčią anglikonai ne tik statybines medžiagas vežė iš Anglijos, bet net ir smėlį, kurį supylė po bažnyčia. Tokiu būdu buvo norima parodyti, kad bažnyčia visais atžvilgiais yra Didžiosios Britanijos karūnos nuosavybė. Visai netoli Trijų Brolių yra įsikūrusi Šv. Jokūbo bažnyčia, pro kurią praėjus gidė trumpam stabteli ir džiaugsmingai praneša – esate laimingi. Mat sklando legenda, kad būtent šioje bažnyčioje yra varpas, kuris skamba tik tada, kai pro šalį eina neištikima moteris.  

Džiaugsmingai einame toliau, kita stotelė – Švedijos vartai. Jie pastatyti septynioliktojo amžiaus pabaigoje ir iki šių dienų išliko tokie, kokie buvo pastatyti. Legendų Rygoje sklando daug, tad ir ši istorinė vieta neliko pamiršta. Švedų kariuomenei būnant Rygoje latvių merginoms buvo draudžiama bendrauti su kareiviais. Tačiau du nauji žmonės įsimylėjo vienas kitą. Aišku, apie jų jausmus sužinojo aplinkiniai ir mylimieji buvo išskirti. Jie buvo įmūryti į vartų skirtingas puses. Teigiama, kad ir dabar einant per šiuos vartus galima išgirsti merginą sakant: „bet aš vis tiek tave myliu“.

Kadangi Švedijos vartai buvo pagrindinai miestelio vartai, šalia jų Aludarių gatvėje buvo įsikūręs budelis – miestelio sargas. Budelis buvo paveldima profesija, todėl niekas nenorėjo tekėti už jų.

Beje, visos Rygos senamiesčio gatvelės buvo pavadintos, tų laikų amato pavadinimu. Tarkim Aludarių gatvėje, visi gamino ir degustavo alų.

Praėjus pro Švedų vartus išlindome prie Jokūbo kareivinių. Kaip ir sako pavadinimas, pastatas nuo pat pastatymo buvo naudojamas armijos reikalams. Dabar čia įsikūrusios kavinės, restoranai, biurai, o viršutiniame aukšte – butai. Dar įdomus faktas tas, kad patys Rygos miesto gyventojai vengia gyventi miesto centre, dėl per didelio turistų skaičiaus po langais, todėl didžioji dauguma butų yra apgyvendinti atvykėlių. Pas mus dar kažkodėl visi stengiasi gyventi centre, o vėliau skundžiasi, kad per daug renginių, triukšmas :) mokykitės iš broliukų latvių.

Rygos senamiestis nėra didelis, todėl kiek paėjėjus, priėjome kitą lankytiną objektą – Parako bokštą, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Latvijos karo muziejus. Parako bokštas yra išlikusi Rygos gynybinių įtvirtinimų dalis. Bokštas pastatytas XIV a. Jo pavadinimas atsirado XVII a., kai jame buvo pradėtas laikyti parakas.

Diena šilta, nors visą savaitgalį pranašavo lietų, debesys lyg ir pradėjo kauptis, bet taip ir nepratrūko. Džiugu, nes skėčius buvome palikusios autobuse. Lauko kavinės traukia prisėsti, atsipūsti, tačiau dar liko pusė  ekskursijos.

Dar vienas į akis krentantis pastatas Rygoje – Katės namas. Jis pastatytas 1910m. Dar viena legenda. Ji pasakoja, kad tuo metu gyveno labai turtingas latvių pirklys, kuris nepriklausė jokiai pirklių gildijai, nes vokiečiai į savąsias latvio priimti nenorėjo. Taigi jis centre priešais vienos gildijos namus nusipirko žemės gabalą ir pasistatė namus, kurie savo aukščiu pralenkė gildijos pastatą – šis tuo metu buvo laikomas aukščiausiu Rygoje. Negana to, pirklys ant namo stogo užsodino kates, kurios savo uodegas buvo atsukusios į gildijos namus. Vokiečiai pasijuto įžeisti ir padavė latvių pirklį į teismą, bet šis pareiškė, kad negali įsakyti savo gyvūnams, kaip jie turėtų sėdėti. Galiausiai užsispyręs latvis buvo priimtas į vokiečių gildiją, o katės į jų pastatą atsuko ne uodegas, bet snukučius. Tad konfliktas buvo išspręstas diplomatiškai.

Einant pakeliui į Šv. Petro bažnyčią gidė trumpam sustoja ir sako, pažvelkite pro namų plyšį, kadangi žmonių srautas tikrai didžiulis, šalia jo neisime. Kadangi, prie jo esu buvusi ne kartą, nusivilti neteko. O pro plyšį pamatėme aukštai iškilusį Laisvės paminklą. Tai nepriklausomybės simbolis. Jis pastatytas dar 1931-1935 m. Laisvės statula – motina Latvija- laiko tris žvaigždes, kurios simbolizuoja Kurzeme, Vidzeme ir Latgale. Keisčiausia, kad per sovietinę okupaciją paminklas ir toliau liko stovėti. Pasakojama, kad paminklo nugriauti neleido Vera Muhina. Teigiama, kas ji sugebėjo įtikinti sovietinius vadus, jog paminklas simbolizuoja Rusiją, laikančią tris Baltijos valstybes. 2001 m. paminklas buvo rekonstruotas ir dabar šalia jo visada stovi garbės sargyba.

Pagaliau prieiname ir Šv. Petro bažnyčią, jos pastebėti yra neįmanoma, kadangi jos gotikinis bokštas yra aukščiausiai iškilęs virš visų bažnyčių. Šv. Petro bažnyčia pradėta statyti XIII a. pradžioje. Įdomu, kad iš pradžių ši bažnyčia buvo prekybininkų maldos namai ir susirinkimų vieta. Šiuo metu yra galimybė pakilti į 72m. bokšte esančią apžvalgos aikštelę. Kaina – 9 Eur. Tačiau gidė to daryti nerekomendavo, nes yra vietų kur kelia dar aukščiau už mažesnę kainą. O be to ir laisvo laiko nebuvo, tad šia galimybe nepasinaudojome.

Visai netoli bažnyčios yra skulptūra, kurią turbūt visi turi aplankyti. Tai Brėmeno muzikantai. Nereikia keliauti į Brėmeno miestą Vokietijoje, kad pasigrožėtumėte keturių drąsių gyvūnėlių skulptūromis. Jos visos į dangų žvelgia būtent čia – asilas, šuo, katė ir gaidys. Teigiama, kad palietus bent vieną iš šių personažų, išsipildo noras. Asilo snukutis, esantis žemiausiai, nuglostytas labiausiai. Sugalvojome po norą ir mes. Manau, jau išsipildė :) Pabandykit ir jūs.

Bevaikštant po senamiestį akis užkliūna ir už puošnių rūmų, kurie įvardijami „Juodagalvių riterių namais“. Trumpam sustojame. Gotikinio stiliaus namas buvo pastatytas XIV a. Juodagalvių riterių brolijai priklausė nevedę užsienio pirkliai, kurie pasižymėjo smagiu būdu. Jų pavadinimas kilo nuo to, jog brolijos įkūrėjas buvo juodaodis. Jo atvaizdas iki šiol ir puošia rūmų sieną.

Ir pagaliau paskutinė stotelė – miesto katedra. Istorija pradedama vėl nuo legendos. Kai vaikščiosite miesto senamiesčiu nepamirškite pakelti akis aukščiau, virš miesto pastatų. Rygoje yra keturios bažnyčios (Domo katedra, Šv. Petro, Šv. Jono ir Šv. Jokūbo) ant kurių bokštų viršūnių yra iškeltas ne kryžius, bet gaidys. Jis buvo laikomas budrumo ir apsaugos nuo blogųjų jėgų simboliu. Be kita ko, gaidys turėjo ir praktinę paskirtį, t.y. tarnavo kaip vėtrungė. Kažkada ant Domo katedros užkelto gaidžio viena pusė buvo auksinė, kita – juoda. Jei į miestą atsisukdavo juodoji, tai reikšdavo, kad miestiečiams nereikia skubėti prie Dauguvos upės į darbą, nes oras nepalankus ir dėl to laivai neatplauks.

Prie Domo katedros

Taip ir baigėsi mūsų pusantros valandos ekskursija po mažąjį Rygos senamiestį. Dar pusantros valandos turėjome laisvo laiko. Tad nesvarsčius patraukėme ieškoti kur prisėsti pavalgyti. Ieškoti daug nereikėjo, nes pačioje Domo katedros aikštėje yra įsikūrusi tinklinė Charlie kavinė. Kadangi maistas žinomas, išlaidauti daug nesinorėjo, o ir skrandis reikalavo aukų, užsukome. Prisėdus dar labiau apsidžiaugėme, nes spėjome užsisakyti dienos pietų (šiandien juk penktadienis!).  Jie, kaip žinoma, yra dar pigesni. Sriuba ir karštas patiekalas – 3,99 Eur. Valio! Sriuba kelionės metu visada yra mano nr. 1. Skrandis džiaugiasi kartu su manimi. Visą laisvą laiką praleidome kavinėje, o po to žinodamos kur yra autobusas, nužingsniavome link jo. Susitikome visi autobuse 16:15. Vėluojančių nebuvo, visi žino, jei neateisi laiku, laivas išplauks be tavęs. Susirinkę visus daiktus, kuriuos buvome palikę autobuse, gavome bilietus į kruizą Riga-Stokholm-Riga. Gavome instrukcijas. Patys turime patekti į laivą, įsikurti kajutėse ir 17 val. susitinkame 7 denyje, dėl papildomos informacijos. Laivų terminalas nėra didelis. Pirmame aukšte - bilietų kasos, antrame aukšte – įėjimo varteliai. Nuskenuojame gautą bilietą ir tadaaa. Mes jau prie perėjimo į laivą. Beje gavome ne tik bilietą į laivą, bet ir 50% nuolaidų kortelę pirmam bokalui alaus ar sidro. Nepasinaudojom.

Praėjus tuneliuką, mus pasitinka aptarnaujantis personalas ir laivas Isabelle. Pasisveikina ir linki gražios kelionės. Laivo stiuardesai. Gražu :) tik be uniformų.

Įėjus į laivą atsiduriame penktame denyje. Mes gyvensime antrame, pačiame smagiausiame, kur plaukiant girdisi banginių garsai. Ai ne, gal ne banginių :D gal labiau mašinistų, kurie triūsia, kad laivas plauktų toliau. Na, bet leiskit pafantazuoti. Blogiau nuo to niekam nebus. Jei pamenat filmą Titanikas (kas galėtų pamiršti), tai antrame denyje gyveno visi fainiausi. Džiaugėmės ir mes tuo. Kadangi tai pirma tokia mūsų kelionė, bus ką atrasti.

Į kitus denius galima nusileisti liftu (jų yra net keli) arba laiptais. Pasirinkome liftą. Nusileidus, susirandame reikiamą numerį ir sekame lenteles. Jei seki informaciją, painu nebūna. Radus kambariuką, jį atsirakiname kortele. Viena kortelė, vienam žmogui. Visos kortelės vardinės.

Kambariukas miniatiūrinis, bet jame viskas ko reikia. Keturios atsilekiančios lovos (mes trys gavome keturvietį kambariuką, valio valio valio!), staliukas,  veidrodis ir atskira patalpa su tualetu ir dušu.

Mes su Migle, nežinodamos į kur veliamės, pasirinkome lovas antrame aukšte. Juk čia laivas, kuris plaukia per Baltijos jūrą, yra didelė tikimybė, kad sups. Bet ne, reikia išbandyti, juk ne dažnai miegi antrame aukšte. :)

Pasidėjome daiktus ir išėjome pasikeisti dar Švediškų kronų, nes pasirodo, kai gidė pradėjo vardinti lankytinus objektus ir kainas, per mažai pasikeitėme. Nieko. Kaina buvo palanki keitimui. Susirinkome visi septintame denyje. Atidavėme gidei pinigus už lankytinus objektus Švedijoje. Ir išsiskirstėme kas kur. Žinoma, reikėjo atsisveikinti su Ryga, todėl pakilusios į  11 denį įsikūrėme patogiai. Laivas pajudėjo 17:30.

Viršutiniame denyje išplaukiant iš Rygos

Išplaukimas iš Rygos kanalų į atvirą jūrą užtrunka. Tad šiek tiek pasigrožėjusios gamta, nusprendėme eiti numigti. Juk kilome šiandien 3 nakties! Pietų miegą (6 val. vakaro!) trukdė radijėlė, kuri nuolat pranešdavo apie vakaro linksmybes. Išjungti jos nepavyko. Tad kas 15 min. vis prabusdavome. Ir galiausiai nusprendėme pakilti iš lovų. Nusiprausėme, užkandome savo turimų užkandukų ir išėjome tyrinėti laivą. Laivas didžiulis. Prieš kelionę net neįsivaizdavau, kad čia vyksta visas gyvenimas. Parduotuvės, keityklos, barai, restoranai, šokių aikštelė, vyksta loterijos, karaokė. Liūdna nebūna. Nebuvo ir mums, nes išėjome pasišokti. Bešokant sulaukėme vidurnakčio, o tai reiškia 13 d. O Rugpjūčio 13 d. pas mus visada šventė - Miglės gimtadienis. Išėjusios į lauką leisti gimtadienio balionų su svajonėmis, sutikome broliukus latvius, su kuriais lietuviškai sudainavome Miglei „Su gimimo diena“ dainelę. Buvo smagu. Pasikalbėjus su dainorėliais išsiaiškinome, kad esame denio kaimynai. Ir sutapk tu man taip. Jaunimas taip pat keliavo laivu pirmą kartą.

Laikas prabėgo nepastebėtai, todėl suvokusios, kad rytoj laukia ilga diena Stokholme, nusprendėme eiti numigti bent kiek.

Ilga ir turininga diena praėjo linksmai,

Ryt jau būsim Švedijoje.

Iki greito,

Inga