Ilgojo savaitgalio išvyka. Austrija

Sveiki,

rytas ankstyvas, nėra net laiko pasidžiaugti patogia viešbučio lova. 6 val. suskamba žadintuvai. Kaip per atostogas miegojome tikrai pakankamai - 6 val. Nusiprausėme ir iškeliaujame papusryčiauti į viešbučio restoranėlį. Kaip ir dažniausiai viešbutis siūlo Švediškus pusryčius. Bet kadangi pradėjome juos valgyti 7 val. ryte, nebuvo toks gausus stalas, kaip kad kitą rytą, bet visko užteko. Nuotraukos padaryti nebespėjau. Maistas įvairus: kumpiai, sūriai - sumuštiniams, virti kiaušiniai, sausi pusryčiai. Nemažai pyragų, vaisių. Žinoma, sultys, kava, arbata taip pat buvo. Na, viskas ko reikia. Žinojome, kad pietums sočiai valgysime, todėl per pusryčius persivalgyti nesinorėjo.
Papusryčiavus užlipome į kambarį, susikrovėme reikalingiausius daiktus vienai dienai ir iškeliavome. Autobusas jau laukė prie įėjimo į viešbutį. Pajudėjome: 07:45

Mano kambariukas

Tėvų kambariukas

Šios dienos tikslas - Austrija. Ir nuotaika iš kart pakyla, kai vaizdai už lango pasikeičia. Čia tau ne Lenkija. Važiuojam visur gražu, spalvotieji laukai, tvenkiniai. Saulėgrąžos! Dar tokių didžiulių laukų saulėgrąžų nebuvau mačiusi. Ir kaip tik jos buvo atsisukusios į mus, kai važiavome pro šalį.

Gražuu!

Čekijos - Austrijos pasienyje vėl sustojame nusipirkti dėžutės mokamiems keliams ir keliaujame toliau. Prasideda vynuogynai. Būtų smagu čia sustoti, sakome gidei, tačiau, tai nėra įtraukta į mūsų planą ir stosime tik kai grįšime atgal Duty free parduotuvėje. O juk parduotuvėje vyno skonis tikrai nebe toks, kaip iš ūkininko. Ką padarysi, keliaujame su kelionių agentūra, reikia derintis prie jų. Taip nebūtų jei keliautume savarankiškai :)

Mūsų pirmasis dienos tikslas pasiektas. 11 val. buvome prie Melko vienuolyno. Mūsų gidė išbėgo pirkti bilietų, o mes turėjome laisvo laiko. 30 min. Ši diena buvo pati karščiausia mūsų kelionėje, ir dar taip pasisekė, kad didžiąją dienos dalį praleidome lauke. Termometro stulpelis buvo pasiekęs +38 °C. Melko vienuolyno teritorija didžiulė. Tik įėjus į teritoriją apžiūrėjome žemėlapį. Bet pačios teritorijos neapžiūrėjome daug, nes tai turbūt užtruktų visą dieną.

Benediktinų vienuoliai Melko vienuolyne meldžiasi jau 900 metų. XI amžiuje Bambergų dinastijos karalius Leopoldas II dovanojo vienuoliams rūmus, o šie juos pavertė įtvirtintu vienuolynu ir visos Austrijos kultūros bei mokslo židiniu. Iki šiol čia gyvena 29 vienuoliai. Ir čia veikia prestižinė mokykla, kurioje mokosi apie 700 mokinių.

Vienuolyno pradžia

Neilgai trukus susitikome gidę Moniką, ji išdalino bilietus (bilieto kaina - 11Eur) ir laukėme vietinio gido, kuris apvedžios ir papasakos išsamiau. Susitikimo vieta - vienuolyno kieme stovintis fontanas, kurį puošia vaikelio su žuvies uodegos skulptūra, iš karūnos viršugalvio trykšta vanduo.
Gidas viską pasakojo anglų kalba, o mūsų gidė visą tai vertė į lietuvių kalbą. Praėjome tikrai nemažą teritorijos dalį. Kiekviename kambaryje vis kas nors išlikę: viename - knyga, kurioje rašoma apie tris pagrindines vienuolių frazes: Melskis, dirbk ir skaityk. Kita kambaryje - išlikęs parketas, trečiame - auksinė taurė. Viskas pateikta įdomiai, tačiau didžiausio mūsų dėmesio sulaukė ekskursijos pabaigoje. Įėjome į salę ir iš kart visų akys nukrypo į viršų. Toks jausmas, kad atsidūrėme Romoje Siksto koplyčioje, tik čia vis dar galima fotografuoti.

Pažvelgus į nuotrauką, galima susidaryti nuomonę, kad lubos yra išgaubtos. Tačiau, tai optinė apgaulė, kurią praktikavo ne vienas žymus dailininkas tuo laikotarpiu. Gidas mus visus sukvietė į vieną vietą ir leido patiems įsitikinti, kad lubos vis gi plokščios. Šviesos nubrėžta linija leidžia tai suprasti. Nepamatysi pats, sunku bus patikėti. Dar vienas žavus elementas tame piešinyje, vienas iš angelų, visada žvelgia į tave, kad ir iš kokios pusės į jį pažiūrėtumei. Čia kaip Mona Liza. Ji visada tave stebi.
Apžvelgus šią pastato dalį, išėjome į vidinį kiemelį. O tada vėl atsiminėme kaip lauke karšta. Vaizdas nuostabus. Iš viršaus matosi Melko miestelis ir Dunojaus upė.

Melko miestelis 

Ir galiausiai prieiname prie gražiausios pastato dalies - į UNESCO saugomų objektų sąrašą įtrauktos bibliotekos. Kadangi knygos šioje bibliotekoje yra labai senos (XVI-XVIII a.), fotografuoti nebuvo galima. Bet laimei, kad ten buvo kondicionierius. Kaip gidė sakė, čia ne dėl mūsų, o dėl knygų. Vienuoliai iki šiol naudojasi šia biblioteka. Bibliotekos fonduose daugiau kaip 100 tūkst. knygų. Ji yra suskirstyta į keletą patalpų, tačiau mes buvome tik vienoje, kaip gidas sakė, čia yra įspūdingiausia dalis, o į kitas nėra ko žiūrėti. Įdomu būtų pavartyti tokias knygas. Tačiau ir tam neturėjome laiko. Gal ir turistams nebuvo galima. Šiais metais, kažkaip sekasi atrasti gražias ir įdomias bibliotekas.
Toliau keliavome sraigtiniais laiptais žemyn, link bažnyčios. Viduje apstulbina blizgesys - viskas žėri auksu. Altoriai ir kolonos, puoštos paauksuotomis skulptūromis bei ornamentais, angelai ir šventieji, debesys ir žvaigždės sklando ore.

Ekskursija užtruko 1 val. Bet praėjo nepastebimai. Turbūt mintyse vis dar bibliotekos vaizdai. Apie 30 min turėjome laisvo laiko. Bet kažko dar įspūdingo pamatyti nebespėjome. Visi susirinkę pėsčiomis patraukėme link kito mūsų šios dienos tikslo - laivų terminalo. Plauksime laivu iki Kremso miestelio. Laivų terminalas yra įsikūręs kalno papėdėje, todėl teko paėjėti pro Melko miestelį. Pasiklysti turbūt čia neįmanoma. Viena erdvi pagrindinė gatvė ir viršuje stūksantis vienuolynas.

Melko vienuolynas

Keliaujame vis ieškodami didesnio pavėsio. Juk minėjau, kad buvo +38. Čia ne juokas. Išplaukiame iš prieplaukos Nr,: 11. Gidė išeina pirkti bilietų, o mes visi kantriai laukiame. Bent jau aš turėjau tokių minčių, kad plauks tik mūsų kompanija. O čia pasirodo ne :) Didžiulis laivas su trim aukštais. Gavome bilietus. Visi po 2. Vienas plaukimui, kitas šničeliui. Šią pramogą buvome užsisakę iš anksto. Ir kaip visoje šitoje kelionėje lydėjęs karštis, taip ir čia mūsų jis nepaliko. Bilietus spausdinusi sistema užlinko ir 6 bilietai buvo neatspausdinti. Gerai, kad yra telefonai. Darbuotojai susisiekė ir visi buvo įleisti. Kadangi mes įlipome vieni iš paskutiniųjų, užlipę į patį viršų pamatėme, kad nebėra likusių vietų prie lango atsisėsti. Pradėję šiek tiek pykti, nulipome žemiau. Ir tada pamatėme, kad šios likusios vietos ir buvo rezervuotos mums. Tik gidė to nežinojo :)

Surinkome visą kolektyvą. Ir prasidėjo mūsų kelionė. Išplaukėme lygiai 13:50, kaip ir buvo planuota. Tik pajudėjus, pradėjome žiūrinėti meniu. Šaltas alus buvo tinkamiausias pasirinkimas tokią dieną. Tik daugeliui kainos pasirodė beprotiškai didelės. O man šiais metais teko gerti ir brangesnį Portugalijoje. Tad stebėtis nebuvo ko. O čia dar laivas ir tokie vaizdai už lango. Alus Kaiser 0,5 l kainavo - 4.40 Eur. Ai, beje, Austrijoje buvo labai patogu keliauti, nes valiuta taip pat eurai. Priėjus padavėjai, atidavėme savo šnicelio kuponus ir užsisakėme alaus. Laivo viduje karšta, nors tie, kurie buvo viršuje, lauke, sakė, kad ten taip pat karšta. Patikėjome. Kuriam laikui. Kadangi maistą buvome užsisakę iš anksto, ilgai laukti nereikėjo.

Šničelis patiektas su šaltomis bulvių salotomis

Bevalgydami galėjome stebėti krantuose įsitaisiusias pilis (jų buvo tikrai nemažai). Gidė nieko nepasakojo apie jas. Bet girdėjome šiek tiek informacijos per garsiakalbius.

Plaukėme tokiu maršrutu: Melk - Krems (paveiksliukuose galite matyti visas buvusias pilis)

Po pietų nusprendėme vis gi išbandyti užlipti į laivo viršų. Ir žinot ką? Ten buvo tiesiog nuostabu. Aišku, saulė kepino. Tačiau tas vėjas ir grynas oras - nuostabu! Ech, ir kodėl mes to nesugalvojome anksčiau.. Bet geriau kažkiek pabūti, negu nepabūti visai. Va tada ir pasijuto šiek tiek atostogų. Kai apie nieką nereikia galvoti. Tiesiog būti ir grožėtis ką matai.

Visas plaukimas su dviem sustojimas (po 5 min.) užtruko 1,5 val. Nuplaukėme 36 km. Bet užteko. Aplinka tikrai graži. Išlipus iš laivo patraukėme autobuso link. Vairuotojai buvo paruošę autobusą, kad tik neprikaistų užtraukė visas užuolaidas. Šaunuoliai! Nuotykių ir pamatytų vaizdų daug, tačiau diena dar tuo nesibaigė. Paskutinis mūsų šios dienos tikslas - Austrijos sostinė - Viena. Ir dar vienas niuansas Austrijoje. Grupės gidas gali būti tik šios šalies patvirtintas gidas, bet kas vesti negali. Yra logikos tame. Nes ne visi tiksliai žino šalies istoriją ir gali pripasakoti niekų, kuriuos vėliau išgirdę žmonės gali skleisti toliau. Mūsų gidė bandė pajuokauti, kad ir vėl galime nesuprasti vietinės gidės. Tačiau vėliau nuramino ir pasakė, kad ji iš Lietuvos, atvykusi čia dirbti prieš 10 metų. Sustojus prie susitartos vietos, susitikome su gide Diana. Ekskursija po Vieną truko apie 2 val. Kas norėjo ėjo su grupe, kas norėjo ėjo atskirai. Tik visi turėjo susimokėti po 4 Eur už ekskursiją. Daug kur buvome, nemažai pamatėme. Tačiau didžiausią įspūdį vis gi paliko Šv. Stepono katedra, įsikūrusi Šv. Stepono aikštėje.

XII-XV a. statyta katedra ilgus šimtmečius buvo laikoma aukščiausiu statiniu Europoje - smailėjantis Pietinis bažnyčios bokštas į aukštį išstypęs net 136 metrus. Didingas ir katedros vidus, kuriame galima aptikti ne vieno architektūrinio laikotarpio bruožų. Viską susumavus, pagrindinėje bažnyčios dalyje yra net 18 altorių. Pats žymiausias - Didysis, Wiener Neustadter altorius.

Su Šv. Stepono katedra yra susijusios ir pačių žymiausių austrų kompozitorių gyvenimo istorijos. 1782 m. čia amžiną meilę prisiekė. W.A. Mozartas, o po keliasdešimties metų, eidamas po Šv, Stepono katedrą, Ludwigas van Beethovenas suvokė esąs visiškai kurčias. Pasakojama, kad jis pastebėjo katedros varpų skambesio išbaidytus paukščius, tačiau paties varpų gaudesio jau nebegirdėjo.
Mieste, vėl gi, nemažai paminklų, maro aukoms pagerbti. Tūkstančio rožių parkas taip pat nebuvo nepastebėtas. Garsieji Vienos operos rūmai. Tačiau, jie mums buvo parodyti iš pačios prasčiausios pusės, kaip sakė tėvai. Jiems jau teko čia lankytis, todėl turėjo su kuo palyginti.
Ekskursijai pasibaigus, susitarėme, kada susitinkame prie autobuso ir visi išsiskirstėme. Nuėjome nusipirkti ledų. Kai prie ledainės buriuojasi daugybė žmonių, galima suprasti, kad ledai tikrai geri. Surizikavome palaukti eilėje ir mes. Tik didžiam mūsų džiaugsmui, atėjus rinktis ledų, mūsų iš kart paklausė ko norėsime užsisakyti. Taip jau gavosi, kad užsisakėme be eilės! tik vėliau pamatėme, kad visi susigrūdę į vieną eilę, o darbuotojų yra kur kas daugiau. Reikia mokėti žiūrėti :)) O ledų rūšių beprotiškai daug. Turi žinoti ko nori. Vienas kaušelis - 1 Eur. Išsirinkau mėtų ir sausainių skonio. Buvo tikrai labai labai skanu. Tik turėjome greitai suvalgyti. Nes diena buvo beprotiškai karšta ir viskas pradėjo tuoj pat varvėti.

Prie pat ledainės yra įsikūręs meškiukų muziejus, apie kurį mūsų gidė net neužsiminė, nors praėjome pro šalį jo. Nežinia, ar jis dirba šiuo metu, ar jau yra uždarytas, tačiau pro vitrinas galima pamatyti daugybę senovinių meškiukų. Kuo jis senesnis, tuo brangesnis. Matėme kelis išlikusius net nuo 1900 m.

Meškiukų muziejus

Daug laiko neturėjome, todėl patraukėme autobuso link. Viskas. Šį kartą trumpa pažintis su Austrijos sostine baigėsi. Keliaujame atgal į Čekiją. Temperatūra net vakare išliko 37 °C. Puse 8 vakare! :)) Kosmosas.
Kaip ir buvo žadėta, sustojome Austrijos - Čekijos pasienyje Duty free parduotuvėje. Kadangi tai buvo vienintelė parduotuvė visoje kelionėje, visi šiek tiek užtruko ir prisirinko pilnus krepšius prekių. Šį kart lauktuvių pirkimas buvo tikras išbandymas - suvenyrų visai nebuvo, šokolado ar saldainių su Mocartu nepirksi, nes viskas buvo ištižę nuo karščio. Teko ieškoti, kas negenda ir turi dar išlikusią savo prekinę vertę. Pačiulptukai buvo geriausia išeitis. Jie nei genda, nei daug vietos neužima. Pririnkau visokių rūšių, įsitikinau, kad pagaminta Čekijoje ir vuolia. Visiems labai patiko :) Na, bet jau taip sakė. Dar buvau sustojusi prie vyno, vis gi Brno garsėja savo vynais. Reikia ir man kokį prigriebti. Daug neskaitydama, paėmiau vieną vyšnių skonio. Kaip po to paaiškėjo, kad tai buvo tik brangios sultys, vyno butelyje :)) Nieko, paragausim. Išleidome visas likusias kronas. Tiksliau dar 250 kronų pasilikome, tik nežinia kodėl. Grįžus teko keistis atgal į eurus. Tik va monetos liko. Jei kam reikės, duokit žinoti!
Į viešbutį Brno grįžome kai buvo jau tamsu. Laikrodis rodė 22 val. Gal net kiek daugiau. Grįžome į savo kambarius, pasidėjome daiktus ir išėjome pramankštinti kojas prieš miegą. Nors turbūt ir taip būtume nulūžę, nes dienos įspūdžių tikrai netrūko. Šį kart iškeliavome tryse. Ir pasukome visai kitu keliu, ne per parką. Vis gi įdomu atrasti miestą kuo daugiau, kai turi tiek mažai laiko. O naktį nei vieno žmogaus. Tik prie barų keletas.

Tuščias naktinis miestas

Ėjome ėjome, ir priėjome tuos pačius vakarykščius fontanus, tik iš kitos pusės. Šį kart prisėdome. Norėjome pailsinti kojas, nes padarėme visai nemažą ratą. Žmonių daug. Visi relaksuoja. Kaži kiek ilgai dirba fontanai. Gal būt palieka per visą naktį? O gal tik iki 12 val.? Sunku pasakyti. Pabaigos nesulaukėme. Išėjome namo. Grįžę visi kritome, kaip lapeliai. Ir su žadintuvu atsikėlėme 6 val.

Šį rytą turėjome tik vieną tikslą - grįžti atgal į Lietuvą. Papusryčiavome, susirinkome visus savo daiktus, išsiregistravome iš viešbučio ir lygiai 8 val turėjome pajudėti iš vietos. Tačiau buvo keli jaunuoliai, kurie pramigo. Turėjome laukti jų. Neilgai trukus - pajudėjome. Ir vėl viskas kaip buvo pradžioje, tik šį kart iš kitos pusės. Sustojimai, kas 3-4 val. Sustojimas pavalgyti. Vėl ten pat, netoli Varšuvos. Šį kart užsisakėme šonkauliukų (porcija po 15 PLN). Buvo visai skanu, tik bulvės buvo užpiltos kažkokiu riebaliuku, tai buvo kiek per riebu. Bet vis geriau, nei šalta Guliašovos sriuba. Pasistiprinę judėjome toliau. Kuo arčiau Lietuvos, tuo temperatūra vis krito. Pravažiuodami matėme nuverstus medžius. Mums pasisekė, mes prasilenkėme su audra. Tik sustoję vienoje iš degalinių jau galėjome pabraidyti po balas.

Bevažiuodami sulaukėme pasiūlymo pažiūrėti kokį filmą. Ilgai rinktis nereikėjo. Saulei nusileidus apie 23 val. pradėjome žiūrėti. Filmo pavadinimo nepamenu. Bet buvo smagus ir laikas greitai praėjo.
Prasidėjo pirmosios stotelės Lietuvoje. Kalvarijos, Kaunas, Panevėžys. Šiaulius pasiekėme apie 3 val. nakties. Džiaugiuosi, kad sekančią dieną turėjau pasiėmusi atostogų dieną. Nebuvo taip sunku. Tačiau didžioji dauguma darbuotojų jau 8 val. turėjo būti darbe. Miego nedaug, tačiau visi ištvėrė.

Na ką, kelionė baigėsi. Galiu pasakyti, tik tiek, kad savaitgalis buvo praleistas puikiai. Ačiū visiems buvusiems kartu!

Per ilgąjį savaitgalį nuvažiavome apie 3000 km. Išleidau apie 200 Eur.

Iki kitų kartų,
nesėdinti vietoje,
Inga!

Skaityti plačiau

Ilgojo savaitgalio išvyka. Brno

Sveiki!

taigi, taigi, kadangi ilgojo savaitgalio kelionė turėjo prasidėti 1 val. nakties, eiti miegoti prieš kelionę nelabai apsimokėjo. Kol nusiprausi, kol užmiegi, bet vis gi atėjus 22 val. sugalvojome bent trumpam numigti. 2 val. miego vis geriau negu nieko. Čia gavosi beveik kaip pietų arba grožio miegelis :)) 

Atsikėlėme, susipakavome likusius daiktus, maistą ir iškeliavome į susitartą vietą - prie pietinio rajono naujosios bažnyčios (Švč. mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia). Visi punktualiai susirinkę laukėme savojo autobuso. Naktis šilta, dar pagalvojom, kad būtų gerai tokia temperatūra ir dieną (buvo kiek virš 20°C). Gatvės tuščios. Visi puikiai nusiteikę. Lygiai lygiai 1 val. autobusas atvažiuoja. Važiuojame prabangiuoju Setra autobusu. Kadangi mes buvome pirmieji keleiviai, turėjome galimybę išsirinkti patinkančias vietas. Tėvai ir aš atsisėdome autobuso priekyje, kad galėtume stebėti kelionę ir per priekinį stiklą. Dar viena stotelė Šiauliuose, susirenkame likusius keliautojus ir toliau važiuojame į Panevėžį. Važiuodami nesuprantame, ar dar nesutemo ar jau pradėjo švisti. Kelionė iki Panevėžio nepailgsta. Sustojame prie įmonės parduotuvės, susirenkame jau spėjusius sušalti keliautojus ir važiuojame toliau į Kauną. Trumpa stotelė šalia Kauno, įsėda dar porą keliautojų ir mūsų kelionės gidė Monika. Trumpai supažindina su planu ir visi iškeliaujame pamiegoti. Man labai pasisekė, nes važiavau viena ir nereikėjo dalintis sėdyne esančia šalia manęs. Todėl patogiai įsitaisiau ir užmigau. Sekantis sustojimas - Kalvarijos. Ne, ne, į Vilnių mes neatvykome :)) tai paskutinė stotelė Lietuvoje, pasienis su Lenkija. Kai pakeliauji ilgesnį atstumą autobusu, supranti, kaip gera išlipti iš autobuso ir pasivaikščioti. O sustojimai buvo gana dažni. Maždaug kas 3-4 val. Nors buvo du vairuotojai, pagal taisyklės, jie vis tiek turi sustoti ir pailsėti. Naudojamės kiekviena proga ir mes. Kiek buvo iš viso sustojimų, nepasakysiu. Bet gidė vis sakydavo, va liko tik 3 sustojimai ir mes jau būsime Brno. Nuramina tam kartui :))  

Papusryčiauti sustojame kažkur Lenkijoje. Kelionių agentūra pasirūpino, kad turėtume karštos kavos ar arbatos. 

Važiuojame toliau - miegoti kaip ir nebesinori, bet vaizdai už lango nedžiugina. Laukai ir tiek. Taip tuščia, nyku. Bet kito maršruto nepasirinksi. Visi keliai veda per Lenkiją :)) Kai skrendi, to nepastebi. 

Sustojimas po sustojimo, temperatūra lauke vis kyla ir kyla. Gerai, kad autobuse kondicionierius. Sunku butų be jo ištverti +35 °C. Bet įmanoma. 

Atėjus pietų metui, sustojome populiarioje kavinėje netoli Varšuvos. Kadangi išvažiavome iš Lietuvos tikrai anksti, nebuvo tiek daug stovinčių autobusų. Bet išlipus žmonių srautas pasijautė. Dar prieš tai autobuse gidė patarė, ką galima užsisakyti pavalgyti. Atsiskaitymas zlotais arba kortele. Pralaukę nemažą eilę, užsisakėme Guliašovos. Kadangi tėvai pro šią vietą važiuoja jau nebe pirmą kartą, patarė užsisakyti šią sriubą (gidė ją taip pat rekomendavo). Užsisakėme, sumokėjome po 10 PLN , gavome numeriuką, pasistatėme jį ant stalo ir laukėme kol atneš. Žmonių tiek viduje, tiek lauke, beprotiškai daug. Padavėjos laksto tiek su pilnais, tiek su tuščiais padėklais. Ir beje, aptarnaujantis personalas šneka tik lenkiškai. Kai kurios dar bando susikalbėti laužyta rusų kalba. Bet daug pastangų neįdeda. Nestebina. Laukti reikėjo neilgai. Bet kai atnešė sriubą nusivylėme. Ji buvo pašildyta mikrobangų krosnelėje. Nes sriubos šiltumas pasiskirstęs nevienodai, apačioje šilta, viršuje dar nepašilusi. O ir skonis ne itin geras. Ji buvo praskiesta su vandeniu ir ne tokia tiršta, kaip būdavo anksčiau (daugelis keliautojų sakė tą patį). Suprantama, žmonių srautas didžiulis, nespėjo pagaminti. Bet vardą jau susigadino ir nežinia kada vėl čia atvažiavus ar norėsis dar užsisakyti jos. 

Per daug nenusiminiau, nes žinojau, kad turime pilna maisto autobuse. Tad tik pajudėjus krausčiau kuprinę. Neilgai trukus pravažiavome pro Varšuvos aplinkkelį. Tolumoje matėsi sostinės dangoraižiai. 

Tik įvažiavus į Čekiją, turėjome nusipirkti tokią dėžutę, mokamiems keliams. 

Virš veidrodėlio klijuojamos dėžutės

Pirma degalinė, antra degalinė - niekur negalima įsigyti. Arba neturi, arba dėl karščių sistema nusprendė nebedirbti. Ir galiausiai pavažiavus tikrai nemažą atstumą, trečioje degalinėje radome ko ieškojome. Pagaliau galime keliauti toliau link Brno miesto. Gidė papasakoja šiek tiek istorijos. Ir mes jau vietoje. 

Brno - tai antras gal dydį Čekijos miestas ir didžiausias Moravijos regiono miestas. Moravijos regionas garsėja savo vynais. Tuo tarpu kitas regionas - Bohemija, kuriai priklauso Praha, garsėja alumi. 

Kelionė truko nei daug nei mažai 18 val. 18 val! daaug. Nepratus aš prie tokių kelionių, todėl ši buvo tikras iššūkis. 

Į viešbutį atvykome apie 19 val. Susirinkome daiktus iš autobuso, pasiėmėme kambario korteles ir išsiskirstėme visi įsikurti. Susitinkame be 20 8. Turėsime trumpą ekskursiją po miestą.

Gyvenome virš vėliavėlių

Mūsų šeima gavo kambarį trečiame aukšte iš aštuonių. Pats viešbutis įsikūręs neblogoje vietoje. Miesto centras vos už 15 min pėsčiomis. Kambariai erdvūs. Mes juos turėjome du, vieną - tėvai, kitą - aš. Pas mane kambaryje dar buvo erdvi vieta pasisėdėjimui. Šaldytuvas. Vonia. Viskas ko reikia 4 žvaigždučių viešbučiui. 

Kadangi buvo didžiulis srautas žmonių prie priėmimo ir ne visi spėjo iki to laiko, kai turėjome susitikti ekskursijai,  pasiimti korteles kambariams, susitikimo laiką atidėjome dar 20 min. Ir lygiai 20 val. visi pavargę po kelionės pajudėjome centro link. 

Nors buvo jau vakaras, šiluma niekur nedingo. Norėjosi kur išsimaudyti, tačiau jūros ar vandens telkinio šalia nebuvo. Tik miesto fontanėlis. Bet jame išsimaudyti nedrįsome, nes vanduo neatrodė itin švarus. Einant nuo viešbučio link miesto centro, praėjome pro Lužanky parką. 

Lužanky parkas

Parke įkurtos vaikų žaidimo aikštelės, šunų vedžiojimo zonos (net maišeliai šunų kakučiams padėti nemokamai), poilsio zonos. Parkas tikrai sutvarkytas. Ir šis parkas neeilinis, nes jame Napoleonas Bonapartas šventė savo 40 metų jubiliejų.

Toliau keliavome link Šv. Tomo bažnyčios. Šalia jos, šiuo metu yra įsikūrusi šiuolaikinio meno galerija - Místodržitelský palác arba lietuviškai Moravijos galerija.

 Apie bažnyčią daug pasakojimų neišgirdome, bet iš kart nuėjome prie senovinio miesto žemėlapio. 

Brno miestas įsikūręs  Svitavos ir Svratkos upių santakoje. Brno senamiestis su svarbiausiomis miesto istorinėmis įžymybėmis ir muziejais susitelkęs apie dvi aikštes - Zelny trh (Kopūstų turgus arba Prekybos aikštė) ir namesti Svobody (Laisvės aikštė). Dvi reikšmingos įžymybės, esančios už senamiesčio ribų - tai dvibokštė katedra ant Petrovo kalvos ir Špilbergo tvirtovė vakaruose. Visą šį žemėlapį apėjome kažkur per 1 val. 

Eidami link Laisvės aikštės, sustojome prie Šv. Jokūbo bažnyčios. Tai istorinė bažnyčia, datuojama nuo 13-ojo amžiaus. Tik deja, bet originali išvaizda nebuvo išsaugota. 14 a. pabaigoje ji buvo atstatyta - aukštuoju gotikos stiliumi. Antonio Gabri 1592 m. užbaigė bažnyčios bokštą, iškilusį net į 94 m. aukštį. O čia ir gimė legenda:

Gerai įsižiūrėjus, pirmame lange galima pamatyti žmogeliuką nuogu užpakaliu. Žmogeliukas atsisukęs visu savo grožiu į Šv. Petro ir Pauliaus katedrą. Taip pasidžiaugdamas, kad laimėjo konkurencingą kovą dėl šventovės bokšto aukščio. Katedros bokšto aukštis siekė - 84 m. t.y. 10 m žemesnis nei Šv. Jobūko bažnyčios. 

Kadangi Brno senamiestis nėra didelis, viską galima labai greitai pasiekti. Laisvės aikštė vos už kelių žingsnių nuo bažnyčios. Tai didžiausia ir seniausia aikštė mieste. Originalus jos pavadinimas buvo Žemutinis turgus. Ir joje gyveno tik miesto turtingieji. Vos įėjus į aikštę mums yra pristatoma skulptūra skirta maro aukoms pagerbti. 

Skulptūra skirta maro aukoms pagerbti

Tai baroko Maro paminklas su šventųjų statulomis (Šv. Rozalijos, Šv. Stepono, Šv. Sebastijono, Šv. Rachelės ir Šv. Karlo di Boromeo). 

Aikštėje stovi 16 a. buvę Lipa lordų rūmai. Šiuo metu čia įkurtas prekybos ir poilsio centras. Toliau paėjus yra Klein rūmai, kurie garsūs tuo, kad turi unikalią fasado geležies apdailą. Tai pirmasis statinys Čekijoje, kurio architektūros elementuose buvo išraiškingai panaudoti geležies elementai. Kairėje aikštės pusėje, šalia naujojo laikrodžio, buvo įkurtas Keturių Atlantų pastatas, kuriame vaizduojamos vyrų skulptūros, laikančios pastato perdangas. 

Kairėje matosi laikrodis, bei Keturių Atlantų pastatas

Naujasis laikrodis buvo įsigytas visai neseniai. Šis šovinio tipo paminklas - laikrodis yra šešių metrų aukščio ir pagamintas iš juodojo Afrikos granito. Didžiausia jo staigmena - jame įmontuotas stiklinis rutulys, riedantis žemyn 11 val. ryto. Gali kilti klausimas, kodėl kamuolys rieda būtent 11 val. ryto? Atsakymas paprastas - tai susiję su Brno miesto istorijos legenda. Pasak jos, 1645 m. Brno apgulusi švedų kariuomenė pažadėjo, kad jei neužgrobs miesto iki vidurdienio, jie pasitrauks. Gal būt jiems būtų pavykę, jei miesto laikrodžio varpai nebūtų suskambėję 11 val. dienos ir čekai nebūtų apgavę švedų, tačiau švedai patikėjo ir paliko miestą.

Senoji rotušė yra žinoma nuo 1240 m. Miesto taryba tik 1935 m. persikėlė į naujas patalpas. Rotušės pastato dalis yra vėlyvosios gotikos vartai, kuriuos apie 1510 m. gausiai dekoravo A.Pilgram. Brno miesto Senoji rotušė ir jos istorija gausiai apipinta legendomis. Viena legenda pasakoja apie meistrą Pilgram. Jam buvo pažadėtas didžiulis atlygis už miesto rotušės sukūrimą. Deja, bet jam užbaigus vartus, jis jokio atlygio negavo, tad nusprendė palenkti vidurinįjį, mažajį bokštą, neva netyčia, kaip priminimą miesto valdžiai apie jų sugedusią moralę.

Kita legenda pasakoja apie drakoną, kankinusį Brno miestą ir jo gyventojus. Galiausiai jį nužudė mėsininko draugas, prisiviliojęs drakoną negesintų kalkių jauku. Drakonas (realybėje - krokodilas) nuo to laiko kabo pakabintas Senosios rotušės tarpuvartės lubose, kaip ir medinis vežimo ratas.

Pasakojimas apie medinį vežimo ratą - tai dar viena legenda. Apie 1636 m. pietų Moravijos mieste gyveno ratininkas. Vieną dieną jis su savo draugais kirsdamas lažybų, pasižadėjo, kad per 12 val. iš medžio pagamins medinį ratą ir nuridens jį į Brno miestą. Kitą dieną jis labai gailėjosi davęs tokį pažadą, bet nenorėjo pasiduoti. Galiausiai jis įvykdė savo duotą pažadą ir vargais negalais nurideno ratą į Brno miestą, kuriame ratas pasiliko Senojoje rotušėje iki šių dienų.
Legendų tikrai nemažai, nori tikėk nori ne. Bet miestą pateikia žavų.
Toliau keliavome link Zelny trh arba Kopūstų aikštės. Tai maždaug jau prieš 800 metų istoriniame Brno centre gyvavęs ūkininkų turgus, kuris iš pradžių buvo tik prekybos šviežiais produktais vieta. Senovinėje aikštėje ir jame įsikūręs turgus buvo vadinamas Aukštutiniu turgumi.

Kopūstų turgus, Baroko Parnas fontanas ir Šv.Petro ir Pauliaus katedros bokštai

Be to, nuo 2011 m. Kopūstų turgus įsigijo Požeminį labirintą, kurio dalis buvo atidaryta turistams. Gaila, tačiau mūsų kompanijai net nebuvo pasiūlyta tokia pramoga. Turbūt jau buvo per vėlu.
Paskutinis mūsų šios dienos privalomas tikslas buvo aukščiausiai, ant Petrovo kalvos - Šv. Petro ir Pauliaus katedra. Prasimankštinti po tokios ilgos kelionės buvo pats tas. Laiptų ir kopimo į viršų tikrai netrūko. O dar ta šiluma! Bet oro ir šilumos nepasirinksi. Belieka džiaugtis, kad nelyja :))

Didingoji katedra

Šv. Petro ir Pauliaus katedra stovi buvusios Brno pilies ir romaninės bažnyčios vietoje. Čia 13-14 a. buvo pastatyta Šv. Petro bažnyčia, kurią paskui daug kartų aukštino ir platino, paskui dedikavo ir Šv. Pauliui. 1777m. Brno tapo vyskupija ir bažnyčia tapo katedra. Ir šioje katedroje vidurdienį laikrodis muša 11 val.

Miesto panorama nuo katedros

Ekskursija su gide Monika baigėsi, tačiau ji dar turėjo vieną pasiūlymą. Taigi variantas pirmas - kas pavargo, gali eiti namo. Variantas antras - kopti kartu su ja dar į vieną kalvą. Turbūt nekyla klausimas, ką mes pasirinkome. :)) Pamiegosim ir pasiilsėsim namuose, ar ne?
Taigi, didžioji dauguma jaunimo išėjo į barus (toks jausmas, kad Lietuvoje jų nėra), o mes likę nusprendėme, kad pirma reikia dar įlipti į kalvą ir po to apsidovanoti save alumi.
Kalva pastangų pareikalavo, bet tikrai buvo verta. Matėsi visas Brno su apšviesta Šv. Petro ir Pauliaus katedra. Pasiekėme Špilbergo pilį.

Miesto panorama su Šv. Petro ir Pauliaus katedra

Špilbergo pilis

Tai tvirtovė, kurioje kadaise veikė kalėjimas. Austro-Vengrijos imperijos klestėjimo laikais šioje tvirtovėje buvo kankinami žmonės iš visos Europos. Kadangi buvo vėlus metas, į vidų nebepatekome, bet girdėjome garsus iš vidaus. Turbūt vyko uždara šventė.

Pasivaikščiojus aplink pilį radome ir skulptūrą pastatytą garsiajam maršalui Louis Raduit de Souches, kuris sugalvojo persukti laikrodžio rodyklę ir išvaryti švedus iš savosios teritorijos.

Kopti tikrai buvo verta. Bet buvome labai sušilę. Todėl reikėjo greitai surasti vietą, kur duoda šalto alaus. Mūsų buvo nemaža kompanija - apie 15 stipriausiųjų, todėl rasti visiems vietos nebuvo labai lengva užduotis. Vaikščiojom, klajojom, bet viltis nedingo. Užsukome į Laisvės aikštę. O čia pasirinkimo daug. Bet saviškius sutikome tame pačiame bare, kurį mes išsirinkome - Stredoveka Krčma. O vieta sakyčiau prabangi - Lipa lordų rūmų rūsyje. Taip! Gėrėme alų rūmuose! :)) Net ne lauko terasoje, o viduje.
Baro aplinka žavinga! Dvelkia senove. Ant suolų iškloti kailiai. Padavėjai apsirengę kaip iš filmų. Pasirinkimas didžiulis, tik didžioji dauguma meniu parašyta čekiškai. Padavėjas iš visų jėgų bandė suprasti, ką bandome užsisakyti rusiškai, kol galiausiai paklausė, ar kas kalba angliškai. Ir smagiausia, kad 0,5L alaus bokalas čia kainavo tik - 36 CZK. (apie 1,33 Eur). Nors maisto kainos kandžiojosi. Matėme kepsnį ir už 500 CZK. Gerai, kad nebuvome alkani.
Kai išėjome iš baro, buvo apie 23 val. Ryt anksti keltis. Einame namo. Tiksliau pakeliui namo. Ir kažkas iš grupės šaukia. Pažiūrėkit! kaip gražiai šviečia. Kaži kas ten? Einam? Einam! Visi smalsumo vedami pasukome į priešingą pusę. O ten, turbūt geriausia miesto atrakcija - fontanas. Su mama pagalvojom, kad tai toks pat, kaip matėme Marmaryje. Bėga vanduo ir projektoriaus pagalba sukuriamas vaizdas. Bet ne, čia viskas suprogramuota kitaip. Vanduo bėga kartu su šviesa. Ir nė lašo daugiau. Nufilmavau. Įvertinkit patys:

Stovėjome, grožėjomės kartu su vietiniais. Nes tikrai daug kas pamėgę šią vietą . Brno istorija, datos, herbai, spalvotos figurėlės. Ko ten tik nebuvo. Tikrai nuostabi pramoga! Tačiau per ilgai užsibūti nebesinorėjo, nes žinojome kas lauks rytoj ryte. Grįžome į viešbutį, nusiprausėme ir miegot. Ryt keliamės 6 val. ir keliaujame toliau.

Vakaro pasivaikščiojimas

Vis gi džiaugiuosi, kad bent kažkiek pažinome Brno miestą, nes sakė būna grupės, kur atvažiuoja į viešbutį naktį, permiega, ir ryte vėl išvažiuoja toliau.

Ryt į Austriją!
Tai bus 20 mano aplankyta šalis. Vuhu!

Iki greito,
Inga

Skaityti plačiau

Ilgojo savaitgalio išvyka. Pasiruošimas

Sveiki,

vos brolis spėjo aprašyti savo kelionės įspūdžius, tęsiu savo kovo mėnesį duotą pažadą ir rašau apie savo sekančią kelionę. Nors praėjo tik trys mėnesiai po paskutinės mano kelionės, bet jau spėjau pasiilgti fotografavimo ir kelionių aprašymų. Ką gali žinoti, gal po šios kelionės dar pažadėsiu ką nors!

Taigi, šį kart kelionė visiškai kitokia, nei mano buvusios prieš tai - išbandysiu kelionę autobusu. Vuhu! Nežinau ko tikėtis ir ko laukti (žmonės pasakojo, kad nėra lengva ištverti ilgas keliones autobusu (kiek daugiau nei 1000km, kuriuos turėtume įveikti per 15 val. Čia beveik kaip skrydis iki Indijos!), bet pabandyti verta). Gavau pasiūlymą iš mamos prisijungti prie jos kolegų vykti į trumpą savaitgalio kelionę po Čekiją ir Austriją. Kadangi su šauniuoju kolektyvu jau buvau susipažinusi iš anksčiau - sutikau. Be to, man labai patinka tinkamai išnaudoti ilguosius nedarbo savaitgalius. (Šį kart švęsime Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną ir pirmadienis bus nedarbo diena).

Visa kelionė suplanuota, nes vykstame su kelionių agentūra Guliverio kelionės. Pažiūrėsim pažiūrėsim. Bus įdomu, keista ir nebūdinga man, kai nereikia niekuom rūpintis. Tiesa, vieną kartą jau bandėme su mama kelionę su kelionių agentūra į Turkiją. Patiko, bet man maloniau organizuotis viską pačiai.

Ilgojo savaitgalio kelionės planas:

• Šiauliai
• Panevėžys
• Kaunas
• Sustojimas kažkur Lenkijoje
• Brno (Čekija)
• Melkas (Austrija)
• Plaukimas laivu Dunojaus upe (Austrija)
• Kremsas (Austrija)
• Viena (Austrija)
• Ir kelionė atgal namo per Čekiją, Lenkiją. 

Viską spėti turime per 3 dienas. 

Kadangi kolektyvas nėra toks didelis, kad susidarytų visas pilnas autobusas, darbuotojai galėjo pasikviesti savo artimiausius, prisijungti. Susidarė 36 keliautojų grupė, su gide Monika ir dvejais vairuotojais.  Kelionės kaina ne darbuotojams - 129 Eur. Bet kaip visada prisideda dar papildomi mokesčiai: kelionė laivu Dunojaus upe - 30 Eur, Vienos šnicelis laive - 9 Eur, įėjimas į Melko vieuolyną - 11 Eur. Taip pat reikia turėti pinigų vakarienėms, bei smulkioms išlaidoms ir suvenyrams. Suma susidaro nemaža. Bet turbūt bus verta :) 

Ir turbūt geriausias dalykas keliaujant autobusu - daiktų gali vežtis kiek nori. Niekas neribojama. Bet nelabai bus ko dėtis, kai važiuojam taip trumpam ir bus taip karšta, bet vistiek:

Daiktų sąrašas ko reiktų nepamiršti:

• Asmens tapatybės kortelė ir Europos sveikatos draudimo kortelė
• Grynieji pinigai (20 Eur, 500 CZK, 20 PLN) (Ačiū Gintarei, už informaciją apie grynuosius pinigus Čekijoje)
• Suknelės arba sijonai (kai karšta, apie džinsus sunku būtų pagalvoti)
• Fotoaparatas ir jo žaisliukai
• Kelioninė pagalvėlė
• Knyga ir žaidimai
• Ir žinoma, kremas nuo saulės!

Daiktų parsivešime tikrai daugiau, nei atsivešime. Nes vien alus turbūt sudarys didžiąją dalį bagažo skyriaus :)) 

Pranašauja nuostabius orus ir +32 šilumos. Vasarrraa!

Iš Šiaulių pajudame šeštadienį (2015-07-04) 1 val. nakties.

Iki greito! Kelionė už 2 dienų ir 8 val.!

Nesėdinti vietoje,

Inga

Skaityti plačiau