Ilgojo savaitgalio išvyka. Brno

Sveiki!

taigi, taigi, kadangi ilgojo savaitgalio kelionė turėjo prasidėti 1 val. nakties, eiti miegoti prieš kelionę nelabai apsimokėjo. Kol nusiprausi, kol užmiegi, bet vis gi atėjus 22 val. sugalvojome bent trumpam numigti. 2 val. miego vis geriau negu nieko. Čia gavosi beveik kaip pietų arba grožio miegelis :)) 

Atsikėlėme, susipakavome likusius daiktus, maistą ir iškeliavome į susitartą vietą - prie pietinio rajono naujosios bažnyčios (Švč. mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia). Visi punktualiai susirinkę laukėme savojo autobuso. Naktis šilta, dar pagalvojom, kad būtų gerai tokia temperatūra ir dieną (buvo kiek virš 20°C). Gatvės tuščios. Visi puikiai nusiteikę. Lygiai lygiai 1 val. autobusas atvažiuoja. Važiuojame prabangiuoju Setra autobusu. Kadangi mes buvome pirmieji keleiviai, turėjome galimybę išsirinkti patinkančias vietas. Tėvai ir aš atsisėdome autobuso priekyje, kad galėtume stebėti kelionę ir per priekinį stiklą. Dar viena stotelė Šiauliuose, susirenkame likusius keliautojus ir toliau važiuojame į Panevėžį. Važiuodami nesuprantame, ar dar nesutemo ar jau pradėjo švisti. Kelionė iki Panevėžio nepailgsta. Sustojame prie įmonės parduotuvės, susirenkame jau spėjusius sušalti keliautojus ir važiuojame toliau į Kauną. Trumpa stotelė šalia Kauno, įsėda dar porą keliautojų ir mūsų kelionės gidė Monika. Trumpai supažindina su planu ir visi iškeliaujame pamiegoti. Man labai pasisekė, nes važiavau viena ir nereikėjo dalintis sėdyne esančia šalia manęs. Todėl patogiai įsitaisiau ir užmigau. Sekantis sustojimas - Kalvarijos. Ne, ne, į Vilnių mes neatvykome :)) tai paskutinė stotelė Lietuvoje, pasienis su Lenkija. Kai pakeliauji ilgesnį atstumą autobusu, supranti, kaip gera išlipti iš autobuso ir pasivaikščioti. O sustojimai buvo gana dažni. Maždaug kas 3-4 val. Nors buvo du vairuotojai, pagal taisyklės, jie vis tiek turi sustoti ir pailsėti. Naudojamės kiekviena proga ir mes. Kiek buvo iš viso sustojimų, nepasakysiu. Bet gidė vis sakydavo, va liko tik 3 sustojimai ir mes jau būsime Brno. Nuramina tam kartui :))  

Papusryčiauti sustojame kažkur Lenkijoje. Kelionių agentūra pasirūpino, kad turėtume karštos kavos ar arbatos. 

Važiuojame toliau - miegoti kaip ir nebesinori, bet vaizdai už lango nedžiugina. Laukai ir tiek. Taip tuščia, nyku. Bet kito maršruto nepasirinksi. Visi keliai veda per Lenkiją :)) Kai skrendi, to nepastebi. 

Sustojimas po sustojimo, temperatūra lauke vis kyla ir kyla. Gerai, kad autobuse kondicionierius. Sunku butų be jo ištverti +35 °C. Bet įmanoma. 

Atėjus pietų metui, sustojome populiarioje kavinėje netoli Varšuvos. Kadangi išvažiavome iš Lietuvos tikrai anksti, nebuvo tiek daug stovinčių autobusų. Bet išlipus žmonių srautas pasijautė. Dar prieš tai autobuse gidė patarė, ką galima užsisakyti pavalgyti. Atsiskaitymas zlotais arba kortele. Pralaukę nemažą eilę, užsisakėme Guliašovos. Kadangi tėvai pro šią vietą važiuoja jau nebe pirmą kartą, patarė užsisakyti šią sriubą (gidė ją taip pat rekomendavo). Užsisakėme, sumokėjome po 10 PLN , gavome numeriuką, pasistatėme jį ant stalo ir laukėme kol atneš. Žmonių tiek viduje, tiek lauke, beprotiškai daug. Padavėjos laksto tiek su pilnais, tiek su tuščiais padėklais. Ir beje, aptarnaujantis personalas šneka tik lenkiškai. Kai kurios dar bando susikalbėti laužyta rusų kalba. Bet daug pastangų neįdeda. Nestebina. Laukti reikėjo neilgai. Bet kai atnešė sriubą nusivylėme. Ji buvo pašildyta mikrobangų krosnelėje. Nes sriubos šiltumas pasiskirstęs nevienodai, apačioje šilta, viršuje dar nepašilusi. O ir skonis ne itin geras. Ji buvo praskiesta su vandeniu ir ne tokia tiršta, kaip būdavo anksčiau (daugelis keliautojų sakė tą patį). Suprantama, žmonių srautas didžiulis, nespėjo pagaminti. Bet vardą jau susigadino ir nežinia kada vėl čia atvažiavus ar norėsis dar užsisakyti jos. 

Per daug nenusiminiau, nes žinojau, kad turime pilna maisto autobuse. Tad tik pajudėjus krausčiau kuprinę. Neilgai trukus pravažiavome pro Varšuvos aplinkkelį. Tolumoje matėsi sostinės dangoraižiai. 

Tik įvažiavus į Čekiją, turėjome nusipirkti tokią dėžutę, mokamiems keliams. 

Virš veidrodėlio klijuojamos dėžutės

Pirma degalinė, antra degalinė - niekur negalima įsigyti. Arba neturi, arba dėl karščių sistema nusprendė nebedirbti. Ir galiausiai pavažiavus tikrai nemažą atstumą, trečioje degalinėje radome ko ieškojome. Pagaliau galime keliauti toliau link Brno miesto. Gidė papasakoja šiek tiek istorijos. Ir mes jau vietoje. 

Brno - tai antras gal dydį Čekijos miestas ir didžiausias Moravijos regiono miestas. Moravijos regionas garsėja savo vynais. Tuo tarpu kitas regionas - Bohemija, kuriai priklauso Praha, garsėja alumi. 

Kelionė truko nei daug nei mažai 18 val. 18 val! daaug. Nepratus aš prie tokių kelionių, todėl ši buvo tikras iššūkis. 

Į viešbutį atvykome apie 19 val. Susirinkome daiktus iš autobuso, pasiėmėme kambario korteles ir išsiskirstėme visi įsikurti. Susitinkame be 20 8. Turėsime trumpą ekskursiją po miestą.

Gyvenome virš vėliavėlių

Mūsų šeima gavo kambarį trečiame aukšte iš aštuonių. Pats viešbutis įsikūręs neblogoje vietoje. Miesto centras vos už 15 min pėsčiomis. Kambariai erdvūs. Mes juos turėjome du, vieną - tėvai, kitą - aš. Pas mane kambaryje dar buvo erdvi vieta pasisėdėjimui. Šaldytuvas. Vonia. Viskas ko reikia 4 žvaigždučių viešbučiui. 

Kadangi buvo didžiulis srautas žmonių prie priėmimo ir ne visi spėjo iki to laiko, kai turėjome susitikti ekskursijai,  pasiimti korteles kambariams, susitikimo laiką atidėjome dar 20 min. Ir lygiai 20 val. visi pavargę po kelionės pajudėjome centro link. 

Nors buvo jau vakaras, šiluma niekur nedingo. Norėjosi kur išsimaudyti, tačiau jūros ar vandens telkinio šalia nebuvo. Tik miesto fontanėlis. Bet jame išsimaudyti nedrįsome, nes vanduo neatrodė itin švarus. Einant nuo viešbučio link miesto centro, praėjome pro Lužanky parką. 

Lužanky parkas

Parke įkurtos vaikų žaidimo aikštelės, šunų vedžiojimo zonos (net maišeliai šunų kakučiams padėti nemokamai), poilsio zonos. Parkas tikrai sutvarkytas. Ir šis parkas neeilinis, nes jame Napoleonas Bonapartas šventė savo 40 metų jubiliejų.

Toliau keliavome link Šv. Tomo bažnyčios. Šalia jos, šiuo metu yra įsikūrusi šiuolaikinio meno galerija - Místodržitelský palác arba lietuviškai Moravijos galerija.

 Apie bažnyčią daug pasakojimų neišgirdome, bet iš kart nuėjome prie senovinio miesto žemėlapio. 

Brno miestas įsikūręs  Svitavos ir Svratkos upių santakoje. Brno senamiestis su svarbiausiomis miesto istorinėmis įžymybėmis ir muziejais susitelkęs apie dvi aikštes - Zelny trh (Kopūstų turgus arba Prekybos aikštė) ir namesti Svobody (Laisvės aikštė). Dvi reikšmingos įžymybės, esančios už senamiesčio ribų - tai dvibokštė katedra ant Petrovo kalvos ir Špilbergo tvirtovė vakaruose. Visą šį žemėlapį apėjome kažkur per 1 val. 

Eidami link Laisvės aikštės, sustojome prie Šv. Jokūbo bažnyčios. Tai istorinė bažnyčia, datuojama nuo 13-ojo amžiaus. Tik deja, bet originali išvaizda nebuvo išsaugota. 14 a. pabaigoje ji buvo atstatyta - aukštuoju gotikos stiliumi. Antonio Gabri 1592 m. užbaigė bažnyčios bokštą, iškilusį net į 94 m. aukštį. O čia ir gimė legenda:

Gerai įsižiūrėjus, pirmame lange galima pamatyti žmogeliuką nuogu užpakaliu. Žmogeliukas atsisukęs visu savo grožiu į Šv. Petro ir Pauliaus katedrą. Taip pasidžiaugdamas, kad laimėjo konkurencingą kovą dėl šventovės bokšto aukščio. Katedros bokšto aukštis siekė - 84 m. t.y. 10 m žemesnis nei Šv. Jobūko bažnyčios. 

Kadangi Brno senamiestis nėra didelis, viską galima labai greitai pasiekti. Laisvės aikštė vos už kelių žingsnių nuo bažnyčios. Tai didžiausia ir seniausia aikštė mieste. Originalus jos pavadinimas buvo Žemutinis turgus. Ir joje gyveno tik miesto turtingieji. Vos įėjus į aikštę mums yra pristatoma skulptūra skirta maro aukoms pagerbti. 

Skulptūra skirta maro aukoms pagerbti

Tai baroko Maro paminklas su šventųjų statulomis (Šv. Rozalijos, Šv. Stepono, Šv. Sebastijono, Šv. Rachelės ir Šv. Karlo di Boromeo). 

Aikštėje stovi 16 a. buvę Lipa lordų rūmai. Šiuo metu čia įkurtas prekybos ir poilsio centras. Toliau paėjus yra Klein rūmai, kurie garsūs tuo, kad turi unikalią fasado geležies apdailą. Tai pirmasis statinys Čekijoje, kurio architektūros elementuose buvo išraiškingai panaudoti geležies elementai. Kairėje aikštės pusėje, šalia naujojo laikrodžio, buvo įkurtas Keturių Atlantų pastatas, kuriame vaizduojamos vyrų skulptūros, laikančios pastato perdangas. 

Kairėje matosi laikrodis, bei Keturių Atlantų pastatas

Naujasis laikrodis buvo įsigytas visai neseniai. Šis šovinio tipo paminklas - laikrodis yra šešių metrų aukščio ir pagamintas iš juodojo Afrikos granito. Didžiausia jo staigmena - jame įmontuotas stiklinis rutulys, riedantis žemyn 11 val. ryto. Gali kilti klausimas, kodėl kamuolys rieda būtent 11 val. ryto? Atsakymas paprastas - tai susiję su Brno miesto istorijos legenda. Pasak jos, 1645 m. Brno apgulusi švedų kariuomenė pažadėjo, kad jei neužgrobs miesto iki vidurdienio, jie pasitrauks. Gal būt jiems būtų pavykę, jei miesto laikrodžio varpai nebūtų suskambėję 11 val. dienos ir čekai nebūtų apgavę švedų, tačiau švedai patikėjo ir paliko miestą.

Senoji rotušė yra žinoma nuo 1240 m. Miesto taryba tik 1935 m. persikėlė į naujas patalpas. Rotušės pastato dalis yra vėlyvosios gotikos vartai, kuriuos apie 1510 m. gausiai dekoravo A.Pilgram. Brno miesto Senoji rotušė ir jos istorija gausiai apipinta legendomis. Viena legenda pasakoja apie meistrą Pilgram. Jam buvo pažadėtas didžiulis atlygis už miesto rotušės sukūrimą. Deja, bet jam užbaigus vartus, jis jokio atlygio negavo, tad nusprendė palenkti vidurinįjį, mažajį bokštą, neva netyčia, kaip priminimą miesto valdžiai apie jų sugedusią moralę.

Kita legenda pasakoja apie drakoną, kankinusį Brno miestą ir jo gyventojus. Galiausiai jį nužudė mėsininko draugas, prisiviliojęs drakoną negesintų kalkių jauku. Drakonas (realybėje - krokodilas) nuo to laiko kabo pakabintas Senosios rotušės tarpuvartės lubose, kaip ir medinis vežimo ratas.

Pasakojimas apie medinį vežimo ratą - tai dar viena legenda. Apie 1636 m. pietų Moravijos mieste gyveno ratininkas. Vieną dieną jis su savo draugais kirsdamas lažybų, pasižadėjo, kad per 12 val. iš medžio pagamins medinį ratą ir nuridens jį į Brno miestą. Kitą dieną jis labai gailėjosi davęs tokį pažadą, bet nenorėjo pasiduoti. Galiausiai jis įvykdė savo duotą pažadą ir vargais negalais nurideno ratą į Brno miestą, kuriame ratas pasiliko Senojoje rotušėje iki šių dienų.
Legendų tikrai nemažai, nori tikėk nori ne. Bet miestą pateikia žavų.
Toliau keliavome link Zelny trh arba Kopūstų aikštės. Tai maždaug jau prieš 800 metų istoriniame Brno centre gyvavęs ūkininkų turgus, kuris iš pradžių buvo tik prekybos šviežiais produktais vieta. Senovinėje aikštėje ir jame įsikūręs turgus buvo vadinamas Aukštutiniu turgumi.

Kopūstų turgus, Baroko Parnas fontanas ir Šv.Petro ir Pauliaus katedros bokštai

Be to, nuo 2011 m. Kopūstų turgus įsigijo Požeminį labirintą, kurio dalis buvo atidaryta turistams. Gaila, tačiau mūsų kompanijai net nebuvo pasiūlyta tokia pramoga. Turbūt jau buvo per vėlu.
Paskutinis mūsų šios dienos privalomas tikslas buvo aukščiausiai, ant Petrovo kalvos - Šv. Petro ir Pauliaus katedra. Prasimankštinti po tokios ilgos kelionės buvo pats tas. Laiptų ir kopimo į viršų tikrai netrūko. O dar ta šiluma! Bet oro ir šilumos nepasirinksi. Belieka džiaugtis, kad nelyja :))

Didingoji katedra

Šv. Petro ir Pauliaus katedra stovi buvusios Brno pilies ir romaninės bažnyčios vietoje. Čia 13-14 a. buvo pastatyta Šv. Petro bažnyčia, kurią paskui daug kartų aukštino ir platino, paskui dedikavo ir Šv. Pauliui. 1777m. Brno tapo vyskupija ir bažnyčia tapo katedra. Ir šioje katedroje vidurdienį laikrodis muša 11 val.

Miesto panorama nuo katedros

Ekskursija su gide Monika baigėsi, tačiau ji dar turėjo vieną pasiūlymą. Taigi variantas pirmas - kas pavargo, gali eiti namo. Variantas antras - kopti kartu su ja dar į vieną kalvą. Turbūt nekyla klausimas, ką mes pasirinkome. :)) Pamiegosim ir pasiilsėsim namuose, ar ne?
Taigi, didžioji dauguma jaunimo išėjo į barus (toks jausmas, kad Lietuvoje jų nėra), o mes likę nusprendėme, kad pirma reikia dar įlipti į kalvą ir po to apsidovanoti save alumi.
Kalva pastangų pareikalavo, bet tikrai buvo verta. Matėsi visas Brno su apšviesta Šv. Petro ir Pauliaus katedra. Pasiekėme Špilbergo pilį.

Miesto panorama su Šv. Petro ir Pauliaus katedra

Špilbergo pilis

Tai tvirtovė, kurioje kadaise veikė kalėjimas. Austro-Vengrijos imperijos klestėjimo laikais šioje tvirtovėje buvo kankinami žmonės iš visos Europos. Kadangi buvo vėlus metas, į vidų nebepatekome, bet girdėjome garsus iš vidaus. Turbūt vyko uždara šventė.

Pasivaikščiojus aplink pilį radome ir skulptūrą pastatytą garsiajam maršalui Louis Raduit de Souches, kuris sugalvojo persukti laikrodžio rodyklę ir išvaryti švedus iš savosios teritorijos.

Kopti tikrai buvo verta. Bet buvome labai sušilę. Todėl reikėjo greitai surasti vietą, kur duoda šalto alaus. Mūsų buvo nemaža kompanija - apie 15 stipriausiųjų, todėl rasti visiems vietos nebuvo labai lengva užduotis. Vaikščiojom, klajojom, bet viltis nedingo. Užsukome į Laisvės aikštę. O čia pasirinkimo daug. Bet saviškius sutikome tame pačiame bare, kurį mes išsirinkome - Stredoveka Krčma. O vieta sakyčiau prabangi - Lipa lordų rūmų rūsyje. Taip! Gėrėme alų rūmuose! :)) Net ne lauko terasoje, o viduje.
Baro aplinka žavinga! Dvelkia senove. Ant suolų iškloti kailiai. Padavėjai apsirengę kaip iš filmų. Pasirinkimas didžiulis, tik didžioji dauguma meniu parašyta čekiškai. Padavėjas iš visų jėgų bandė suprasti, ką bandome užsisakyti rusiškai, kol galiausiai paklausė, ar kas kalba angliškai. Ir smagiausia, kad 0,5L alaus bokalas čia kainavo tik - 36 CZK. (apie 1,33 Eur). Nors maisto kainos kandžiojosi. Matėme kepsnį ir už 500 CZK. Gerai, kad nebuvome alkani.
Kai išėjome iš baro, buvo apie 23 val. Ryt anksti keltis. Einame namo. Tiksliau pakeliui namo. Ir kažkas iš grupės šaukia. Pažiūrėkit! kaip gražiai šviečia. Kaži kas ten? Einam? Einam! Visi smalsumo vedami pasukome į priešingą pusę. O ten, turbūt geriausia miesto atrakcija - fontanas. Su mama pagalvojom, kad tai toks pat, kaip matėme Marmaryje. Bėga vanduo ir projektoriaus pagalba sukuriamas vaizdas. Bet ne, čia viskas suprogramuota kitaip. Vanduo bėga kartu su šviesa. Ir nė lašo daugiau. Nufilmavau. Įvertinkit patys:

Stovėjome, grožėjomės kartu su vietiniais. Nes tikrai daug kas pamėgę šią vietą . Brno istorija, datos, herbai, spalvotos figurėlės. Ko ten tik nebuvo. Tikrai nuostabi pramoga! Tačiau per ilgai užsibūti nebesinorėjo, nes žinojome kas lauks rytoj ryte. Grįžome į viešbutį, nusiprausėme ir miegot. Ryt keliamės 6 val. ir keliaujame toliau.

Vakaro pasivaikščiojimas

Vis gi džiaugiuosi, kad bent kažkiek pažinome Brno miestą, nes sakė būna grupės, kur atvažiuoja į viešbutį naktį, permiega, ir ryte vėl išvažiuoja toliau.

Ryt į Austriją!
Tai bus 20 mano aplankyta šalis. Vuhu!

Iki greito,
Inga