Ilgojo savaitgalio išvyka. Austrija

Sveiki,

rytas ankstyvas, nėra net laiko pasidžiaugti patogia viešbučio lova. 6 val. suskamba žadintuvai. Kaip per atostogas miegojome tikrai pakankamai - 6 val. Nusiprausėme ir iškeliaujame papusryčiauti į viešbučio restoranėlį. Kaip ir dažniausiai viešbutis siūlo Švediškus pusryčius. Bet kadangi pradėjome juos valgyti 7 val. ryte, nebuvo toks gausus stalas, kaip kad kitą rytą, bet visko užteko. Nuotraukos padaryti nebespėjau. Maistas įvairus: kumpiai, sūriai - sumuštiniams, virti kiaušiniai, sausi pusryčiai. Nemažai pyragų, vaisių. Žinoma, sultys, kava, arbata taip pat buvo. Na, viskas ko reikia. Žinojome, kad pietums sočiai valgysime, todėl per pusryčius persivalgyti nesinorėjo.
Papusryčiavus užlipome į kambarį, susikrovėme reikalingiausius daiktus vienai dienai ir iškeliavome. Autobusas jau laukė prie įėjimo į viešbutį. Pajudėjome: 07:45

Mano kambariukas

Tėvų kambariukas

Šios dienos tikslas - Austrija. Ir nuotaika iš kart pakyla, kai vaizdai už lango pasikeičia. Čia tau ne Lenkija. Važiuojam visur gražu, spalvotieji laukai, tvenkiniai. Saulėgrąžos! Dar tokių didžiulių laukų saulėgrąžų nebuvau mačiusi. Ir kaip tik jos buvo atsisukusios į mus, kai važiavome pro šalį.

Gražuu!

Čekijos - Austrijos pasienyje vėl sustojame nusipirkti dėžutės mokamiems keliams ir keliaujame toliau. Prasideda vynuogynai. Būtų smagu čia sustoti, sakome gidei, tačiau, tai nėra įtraukta į mūsų planą ir stosime tik kai grįšime atgal Duty free parduotuvėje. O juk parduotuvėje vyno skonis tikrai nebe toks, kaip iš ūkininko. Ką padarysi, keliaujame su kelionių agentūra, reikia derintis prie jų. Taip nebūtų jei keliautume savarankiškai :)

Mūsų pirmasis dienos tikslas pasiektas. 11 val. buvome prie Melko vienuolyno. Mūsų gidė išbėgo pirkti bilietų, o mes turėjome laisvo laiko. 30 min. Ši diena buvo pati karščiausia mūsų kelionėje, ir dar taip pasisekė, kad didžiąją dienos dalį praleidome lauke. Termometro stulpelis buvo pasiekęs +38 °C. Melko vienuolyno teritorija didžiulė. Tik įėjus į teritoriją apžiūrėjome žemėlapį. Bet pačios teritorijos neapžiūrėjome daug, nes tai turbūt užtruktų visą dieną.

Benediktinų vienuoliai Melko vienuolyne meldžiasi jau 900 metų. XI amžiuje Bambergų dinastijos karalius Leopoldas II dovanojo vienuoliams rūmus, o šie juos pavertė įtvirtintu vienuolynu ir visos Austrijos kultūros bei mokslo židiniu. Iki šiol čia gyvena 29 vienuoliai. Ir čia veikia prestižinė mokykla, kurioje mokosi apie 700 mokinių.

Vienuolyno pradžia

Neilgai trukus susitikome gidę Moniką, ji išdalino bilietus (bilieto kaina - 11Eur) ir laukėme vietinio gido, kuris apvedžios ir papasakos išsamiau. Susitikimo vieta - vienuolyno kieme stovintis fontanas, kurį puošia vaikelio su žuvies uodegos skulptūra, iš karūnos viršugalvio trykšta vanduo.
Gidas viską pasakojo anglų kalba, o mūsų gidė visą tai vertė į lietuvių kalbą. Praėjome tikrai nemažą teritorijos dalį. Kiekviename kambaryje vis kas nors išlikę: viename - knyga, kurioje rašoma apie tris pagrindines vienuolių frazes: Melskis, dirbk ir skaityk. Kita kambaryje - išlikęs parketas, trečiame - auksinė taurė. Viskas pateikta įdomiai, tačiau didžiausio mūsų dėmesio sulaukė ekskursijos pabaigoje. Įėjome į salę ir iš kart visų akys nukrypo į viršų. Toks jausmas, kad atsidūrėme Romoje Siksto koplyčioje, tik čia vis dar galima fotografuoti.

Pažvelgus į nuotrauką, galima susidaryti nuomonę, kad lubos yra išgaubtos. Tačiau, tai optinė apgaulė, kurią praktikavo ne vienas žymus dailininkas tuo laikotarpiu. Gidas mus visus sukvietė į vieną vietą ir leido patiems įsitikinti, kad lubos vis gi plokščios. Šviesos nubrėžta linija leidžia tai suprasti. Nepamatysi pats, sunku bus patikėti. Dar vienas žavus elementas tame piešinyje, vienas iš angelų, visada žvelgia į tave, kad ir iš kokios pusės į jį pažiūrėtumei. Čia kaip Mona Liza. Ji visada tave stebi.
Apžvelgus šią pastato dalį, išėjome į vidinį kiemelį. O tada vėl atsiminėme kaip lauke karšta. Vaizdas nuostabus. Iš viršaus matosi Melko miestelis ir Dunojaus upė.

Melko miestelis 

Ir galiausiai prieiname prie gražiausios pastato dalies - į UNESCO saugomų objektų sąrašą įtrauktos bibliotekos. Kadangi knygos šioje bibliotekoje yra labai senos (XVI-XVIII a.), fotografuoti nebuvo galima. Bet laimei, kad ten buvo kondicionierius. Kaip gidė sakė, čia ne dėl mūsų, o dėl knygų. Vienuoliai iki šiol naudojasi šia biblioteka. Bibliotekos fonduose daugiau kaip 100 tūkst. knygų. Ji yra suskirstyta į keletą patalpų, tačiau mes buvome tik vienoje, kaip gidas sakė, čia yra įspūdingiausia dalis, o į kitas nėra ko žiūrėti. Įdomu būtų pavartyti tokias knygas. Tačiau ir tam neturėjome laiko. Gal ir turistams nebuvo galima. Šiais metais, kažkaip sekasi atrasti gražias ir įdomias bibliotekas.
Toliau keliavome sraigtiniais laiptais žemyn, link bažnyčios. Viduje apstulbina blizgesys - viskas žėri auksu. Altoriai ir kolonos, puoštos paauksuotomis skulptūromis bei ornamentais, angelai ir šventieji, debesys ir žvaigždės sklando ore.

Ekskursija užtruko 1 val. Bet praėjo nepastebimai. Turbūt mintyse vis dar bibliotekos vaizdai. Apie 30 min turėjome laisvo laiko. Bet kažko dar įspūdingo pamatyti nebespėjome. Visi susirinkę pėsčiomis patraukėme link kito mūsų šios dienos tikslo - laivų terminalo. Plauksime laivu iki Kremso miestelio. Laivų terminalas yra įsikūręs kalno papėdėje, todėl teko paėjėti pro Melko miestelį. Pasiklysti turbūt čia neįmanoma. Viena erdvi pagrindinė gatvė ir viršuje stūksantis vienuolynas.

Melko vienuolynas

Keliaujame vis ieškodami didesnio pavėsio. Juk minėjau, kad buvo +38. Čia ne juokas. Išplaukiame iš prieplaukos Nr,: 11. Gidė išeina pirkti bilietų, o mes visi kantriai laukiame. Bent jau aš turėjau tokių minčių, kad plauks tik mūsų kompanija. O čia pasirodo ne :) Didžiulis laivas su trim aukštais. Gavome bilietus. Visi po 2. Vienas plaukimui, kitas šničeliui. Šią pramogą buvome užsisakę iš anksto. Ir kaip visoje šitoje kelionėje lydėjęs karštis, taip ir čia mūsų jis nepaliko. Bilietus spausdinusi sistema užlinko ir 6 bilietai buvo neatspausdinti. Gerai, kad yra telefonai. Darbuotojai susisiekė ir visi buvo įleisti. Kadangi mes įlipome vieni iš paskutiniųjų, užlipę į patį viršų pamatėme, kad nebėra likusių vietų prie lango atsisėsti. Pradėję šiek tiek pykti, nulipome žemiau. Ir tada pamatėme, kad šios likusios vietos ir buvo rezervuotos mums. Tik gidė to nežinojo :)

Surinkome visą kolektyvą. Ir prasidėjo mūsų kelionė. Išplaukėme lygiai 13:50, kaip ir buvo planuota. Tik pajudėjus, pradėjome žiūrinėti meniu. Šaltas alus buvo tinkamiausias pasirinkimas tokią dieną. Tik daugeliui kainos pasirodė beprotiškai didelės. O man šiais metais teko gerti ir brangesnį Portugalijoje. Tad stebėtis nebuvo ko. O čia dar laivas ir tokie vaizdai už lango. Alus Kaiser 0,5 l kainavo - 4.40 Eur. Ai, beje, Austrijoje buvo labai patogu keliauti, nes valiuta taip pat eurai. Priėjus padavėjai, atidavėme savo šnicelio kuponus ir užsisakėme alaus. Laivo viduje karšta, nors tie, kurie buvo viršuje, lauke, sakė, kad ten taip pat karšta. Patikėjome. Kuriam laikui. Kadangi maistą buvome užsisakę iš anksto, ilgai laukti nereikėjo.

Šničelis patiektas su šaltomis bulvių salotomis

Bevalgydami galėjome stebėti krantuose įsitaisiusias pilis (jų buvo tikrai nemažai). Gidė nieko nepasakojo apie jas. Bet girdėjome šiek tiek informacijos per garsiakalbius.

Plaukėme tokiu maršrutu: Melk - Krems (paveiksliukuose galite matyti visas buvusias pilis)

Po pietų nusprendėme vis gi išbandyti užlipti į laivo viršų. Ir žinot ką? Ten buvo tiesiog nuostabu. Aišku, saulė kepino. Tačiau tas vėjas ir grynas oras - nuostabu! Ech, ir kodėl mes to nesugalvojome anksčiau.. Bet geriau kažkiek pabūti, negu nepabūti visai. Va tada ir pasijuto šiek tiek atostogų. Kai apie nieką nereikia galvoti. Tiesiog būti ir grožėtis ką matai.

Visas plaukimas su dviem sustojimas (po 5 min.) užtruko 1,5 val. Nuplaukėme 36 km. Bet užteko. Aplinka tikrai graži. Išlipus iš laivo patraukėme autobuso link. Vairuotojai buvo paruošę autobusą, kad tik neprikaistų užtraukė visas užuolaidas. Šaunuoliai! Nuotykių ir pamatytų vaizdų daug, tačiau diena dar tuo nesibaigė. Paskutinis mūsų šios dienos tikslas - Austrijos sostinė - Viena. Ir dar vienas niuansas Austrijoje. Grupės gidas gali būti tik šios šalies patvirtintas gidas, bet kas vesti negali. Yra logikos tame. Nes ne visi tiksliai žino šalies istoriją ir gali pripasakoti niekų, kuriuos vėliau išgirdę žmonės gali skleisti toliau. Mūsų gidė bandė pajuokauti, kad ir vėl galime nesuprasti vietinės gidės. Tačiau vėliau nuramino ir pasakė, kad ji iš Lietuvos, atvykusi čia dirbti prieš 10 metų. Sustojus prie susitartos vietos, susitikome su gide Diana. Ekskursija po Vieną truko apie 2 val. Kas norėjo ėjo su grupe, kas norėjo ėjo atskirai. Tik visi turėjo susimokėti po 4 Eur už ekskursiją. Daug kur buvome, nemažai pamatėme. Tačiau didžiausią įspūdį vis gi paliko Šv. Stepono katedra, įsikūrusi Šv. Stepono aikštėje.

XII-XV a. statyta katedra ilgus šimtmečius buvo laikoma aukščiausiu statiniu Europoje - smailėjantis Pietinis bažnyčios bokštas į aukštį išstypęs net 136 metrus. Didingas ir katedros vidus, kuriame galima aptikti ne vieno architektūrinio laikotarpio bruožų. Viską susumavus, pagrindinėje bažnyčios dalyje yra net 18 altorių. Pats žymiausias - Didysis, Wiener Neustadter altorius.

Su Šv. Stepono katedra yra susijusios ir pačių žymiausių austrų kompozitorių gyvenimo istorijos. 1782 m. čia amžiną meilę prisiekė. W.A. Mozartas, o po keliasdešimties metų, eidamas po Šv, Stepono katedrą, Ludwigas van Beethovenas suvokė esąs visiškai kurčias. Pasakojama, kad jis pastebėjo katedros varpų skambesio išbaidytus paukščius, tačiau paties varpų gaudesio jau nebegirdėjo.
Mieste, vėl gi, nemažai paminklų, maro aukoms pagerbti. Tūkstančio rožių parkas taip pat nebuvo nepastebėtas. Garsieji Vienos operos rūmai. Tačiau, jie mums buvo parodyti iš pačios prasčiausios pusės, kaip sakė tėvai. Jiems jau teko čia lankytis, todėl turėjo su kuo palyginti.
Ekskursijai pasibaigus, susitarėme, kada susitinkame prie autobuso ir visi išsiskirstėme. Nuėjome nusipirkti ledų. Kai prie ledainės buriuojasi daugybė žmonių, galima suprasti, kad ledai tikrai geri. Surizikavome palaukti eilėje ir mes. Tik didžiam mūsų džiaugsmui, atėjus rinktis ledų, mūsų iš kart paklausė ko norėsime užsisakyti. Taip jau gavosi, kad užsisakėme be eilės! tik vėliau pamatėme, kad visi susigrūdę į vieną eilę, o darbuotojų yra kur kas daugiau. Reikia mokėti žiūrėti :)) O ledų rūšių beprotiškai daug. Turi žinoti ko nori. Vienas kaušelis - 1 Eur. Išsirinkau mėtų ir sausainių skonio. Buvo tikrai labai labai skanu. Tik turėjome greitai suvalgyti. Nes diena buvo beprotiškai karšta ir viskas pradėjo tuoj pat varvėti.

Prie pat ledainės yra įsikūręs meškiukų muziejus, apie kurį mūsų gidė net neužsiminė, nors praėjome pro šalį jo. Nežinia, ar jis dirba šiuo metu, ar jau yra uždarytas, tačiau pro vitrinas galima pamatyti daugybę senovinių meškiukų. Kuo jis senesnis, tuo brangesnis. Matėme kelis išlikusius net nuo 1900 m.

Meškiukų muziejus

Daug laiko neturėjome, todėl patraukėme autobuso link. Viskas. Šį kartą trumpa pažintis su Austrijos sostine baigėsi. Keliaujame atgal į Čekiją. Temperatūra net vakare išliko 37 °C. Puse 8 vakare! :)) Kosmosas.
Kaip ir buvo žadėta, sustojome Austrijos - Čekijos pasienyje Duty free parduotuvėje. Kadangi tai buvo vienintelė parduotuvė visoje kelionėje, visi šiek tiek užtruko ir prisirinko pilnus krepšius prekių. Šį kart lauktuvių pirkimas buvo tikras išbandymas - suvenyrų visai nebuvo, šokolado ar saldainių su Mocartu nepirksi, nes viskas buvo ištižę nuo karščio. Teko ieškoti, kas negenda ir turi dar išlikusią savo prekinę vertę. Pačiulptukai buvo geriausia išeitis. Jie nei genda, nei daug vietos neužima. Pririnkau visokių rūšių, įsitikinau, kad pagaminta Čekijoje ir vuolia. Visiems labai patiko :) Na, bet jau taip sakė. Dar buvau sustojusi prie vyno, vis gi Brno garsėja savo vynais. Reikia ir man kokį prigriebti. Daug neskaitydama, paėmiau vieną vyšnių skonio. Kaip po to paaiškėjo, kad tai buvo tik brangios sultys, vyno butelyje :)) Nieko, paragausim. Išleidome visas likusias kronas. Tiksliau dar 250 kronų pasilikome, tik nežinia kodėl. Grįžus teko keistis atgal į eurus. Tik va monetos liko. Jei kam reikės, duokit žinoti!
Į viešbutį Brno grįžome kai buvo jau tamsu. Laikrodis rodė 22 val. Gal net kiek daugiau. Grįžome į savo kambarius, pasidėjome daiktus ir išėjome pramankštinti kojas prieš miegą. Nors turbūt ir taip būtume nulūžę, nes dienos įspūdžių tikrai netrūko. Šį kart iškeliavome tryse. Ir pasukome visai kitu keliu, ne per parką. Vis gi įdomu atrasti miestą kuo daugiau, kai turi tiek mažai laiko. O naktį nei vieno žmogaus. Tik prie barų keletas.

Tuščias naktinis miestas

Ėjome ėjome, ir priėjome tuos pačius vakarykščius fontanus, tik iš kitos pusės. Šį kart prisėdome. Norėjome pailsinti kojas, nes padarėme visai nemažą ratą. Žmonių daug. Visi relaksuoja. Kaži kiek ilgai dirba fontanai. Gal būt palieka per visą naktį? O gal tik iki 12 val.? Sunku pasakyti. Pabaigos nesulaukėme. Išėjome namo. Grįžę visi kritome, kaip lapeliai. Ir su žadintuvu atsikėlėme 6 val.

Šį rytą turėjome tik vieną tikslą - grįžti atgal į Lietuvą. Papusryčiavome, susirinkome visus savo daiktus, išsiregistravome iš viešbučio ir lygiai 8 val turėjome pajudėti iš vietos. Tačiau buvo keli jaunuoliai, kurie pramigo. Turėjome laukti jų. Neilgai trukus - pajudėjome. Ir vėl viskas kaip buvo pradžioje, tik šį kart iš kitos pusės. Sustojimai, kas 3-4 val. Sustojimas pavalgyti. Vėl ten pat, netoli Varšuvos. Šį kart užsisakėme šonkauliukų (porcija po 15 PLN). Buvo visai skanu, tik bulvės buvo užpiltos kažkokiu riebaliuku, tai buvo kiek per riebu. Bet vis geriau, nei šalta Guliašovos sriuba. Pasistiprinę judėjome toliau. Kuo arčiau Lietuvos, tuo temperatūra vis krito. Pravažiuodami matėme nuverstus medžius. Mums pasisekė, mes prasilenkėme su audra. Tik sustoję vienoje iš degalinių jau galėjome pabraidyti po balas.

Bevažiuodami sulaukėme pasiūlymo pažiūrėti kokį filmą. Ilgai rinktis nereikėjo. Saulei nusileidus apie 23 val. pradėjome žiūrėti. Filmo pavadinimo nepamenu. Bet buvo smagus ir laikas greitai praėjo.
Prasidėjo pirmosios stotelės Lietuvoje. Kalvarijos, Kaunas, Panevėžys. Šiaulius pasiekėme apie 3 val. nakties. Džiaugiuosi, kad sekančią dieną turėjau pasiėmusi atostogų dieną. Nebuvo taip sunku. Tačiau didžioji dauguma darbuotojų jau 8 val. turėjo būti darbe. Miego nedaug, tačiau visi ištvėrė.

Na ką, kelionė baigėsi. Galiu pasakyti, tik tiek, kad savaitgalis buvo praleistas puikiai. Ačiū visiems buvusiems kartu!

Per ilgąjį savaitgalį nuvažiavome apie 3000 km. Išleidau apie 200 Eur.

Iki kitų kartų,
nesėdinti vietoje,
Inga!