Indija. 9 diena (2014-11-23) Kovalam (Kanyakumari)

Namaste!

Rytas ankstyvas, džiaugėmės, kad išsirinkome tinkamą dieną kelionei, nes kaip vėliau sužinojome Kovalame visą dieną buvo apsiniaukę ir net lyjo (čia sezonas prasideda tik nuo gruodžio mėnesio).
Pusryčiams - „bulkų balius“! :)) ir mes jau pasiruošę. Vairuotojas labai punktualus. Buvome perspėti, kad indams su laiko planavimu sunkiai sekasi, tačiau mes su tuo nesusidūrėme.

Nuo mūsų viešbučio iki piečiausio Indijos taško (Kanjakumari) - 81 km, turėjo užtrukti 1 val. 41 min., bet mes važiavome apie 3 val. Su tais Indijos keliais nepriplanuosi daug. Kadangi buvo sekmadienis, visuose kaimeliuose žmonės dideliu srautu ėjo į bažnyčią ir iš jos. Religingi gyventojai. Stebino, kad buvo nemažai bažnyčių, aišku ir kitų maldos namų. Važiuojame, stebime. Gamta ir vaizdai labai skiriasi nuo šiaurinės Indijos, todėl vėl viskas įdomu ir nauja. Lotoso laukai, ryžių laukai, o ir žmonės čia kiek kitokie.

Važiuoja keturiese (rožinės kepurės bumbulas matosi prie mamos galvos) 

Lotoso laukai

Neilgai trukus, mes jau vietoje. Vairuotojas mus palydi iki bilietų kasos ir mes išsiskiriame. Susiskambinsim, kai baigsit, sako jis. Plauksime iki uolos, ant kurios yra pastatytas memorialas ir šventykla. Žmonių daug, eilėje pralaukiame tikrai ilgai. O dar visi stumdosi, kad būtų greičiau. Vietiniams puiki proga apžiūrėti iš arčiau atvykėlius (mus). Šviesus žmogus vos vienas kitas, turbūt per tolimas taškas. Praeiname pro patikrą, pasirašome knygoje (iš kur esame, kiek žmonių, mobiliako numerį) ir jau galime pirkti bilietus. Yra dviejų rūšių bilietai: vienas paprastas (34 rupijos, 1,54 Lt), kitas su specialiomis privilegijomis (169 rupijos, 7,64 Lt). Daug nesiaiškinom, ką reiškia tos specialios privilegijos (nors pagalvojom, kad mums įprastai reiks pirkti "privilegijuotą" bilietą, nes mes gi balti), mums pardavė ir pigesnį. Keistai, nėra išskirta vietinių ir turistų bilietų.

Kanyjakumari krantas, žvejų valtys, bažnyčia ir mūsų keltas

Atsistojome į eiles, vyrų ir moterų skirtingos, užsidėjome gelbėjimosi liemenes, susėdome į keltą ir plaukiame. Susėdome po šešis žmonės eilėse. Telpi, netelpi, vis tiek turi slinktis, kol susės po šešis žmones :)

Keltas nuplukdė mus prie memorialo Svarniui Vivekananadai. Memorialas yra maždaug 500 metrų nuo kranto. Atstumas nėra didelis, tačiau bangų supimą spėjome pajusti :)) Šis memorialas suprojektuotas panaudojant visus Indijos architektūros stilius, pastatytas 1970 m. Vivekanandai atminti. Jo viduje - šventykla ir knygynas, kuriame daugybė mąstytojo knygų ir kitos dvasinės literatūros.  Vietiniai turi specialius ritualus, kuriuo atlieka atvykę čia.

Memorialas Svarniui Vivekanandai

Piečiausias taškas dar britų laikais buvo vadinamas Cape Comorin. Čia susijungia trys vandens telkiniai - Arabijos jūra, Indijos vandenynas ir Bengalijos įlanka. Galima pamatyti vandens spalvų skirtumus, tankių skirtumą ir jų susimaišymą. Žavu! Vietiniai nepraleidžia progos nusifotografuoti.

O buvo ir taip..

Gintarei sugalvojus, nuėjome nusifotografuoti su drambliu :)) bet gavosi kiek kitaip. Vietiniai nusifotografavimo su mumis prie dramblio. Ir visi norėjo turėti savo nuotrauką su šviesiaode, šviesiaplauke užsieniete. Plaukdami keltu atgal pastebėjome, kad kiekvienas vyras savo telefone turi bent po vieną mūsų nuotrauką.

Atitrūkusios nuo drąsuolių, plaukiame visi iki kitos uolos, tačiau joje nebeišlipame. Joje pastatyta 40,6 metrų aukščio skulptūra šventuoju laikomam tamilų poetui Thiruvalluvar, kuris parašė etikos veikalą "Thirukkral".  Šį akmenį kalė daugiau kaip 5000 skulptorių. Skulptūra iškelta ant 11,5 metrų postamento ir sveria ji apie 7000 tonų. Jo viduje yra laiptai, kuriais pakilus galima prisiliesti prie milžiniškų poeto pėdų. Thiruvalluvar skulptūrą pastatė 2000 m., tačiau 2004 m. ji buvo apgadinta cunamio.

Indijos Laisvės statula - 40,5 metro aukščio skulptūra šventuoju laikomam tamilų poetui Thiruvalluvar

Grįžę į krantą pavalgėme netoliese buvusiame restorane ir važiavome atgal. Pakeliui užsukome į Padmanabhapuram medinius rūmus. Kadangi jau buvo paskutinės minutės iki darbo laiko pabaigos, nusprendėme jos vidaus nebelankyti. Manoma, kad rūmai buvo pastatyti apie 1601 m.

Padmanabhapuram rūmai

Grįždami namo (į Kovalam) turėjome vieną bendrą norą - kad rytoj šviestų saulė. Tai vienintelė ir paskutinė diena, kai galime pasišildyti savo kauliukus. O kaip grįši iš Indijos neįdegęs :))

Suresh dar nuvežė mus į geriausią apylinkėse prieskonių parduotuvę. Parduotuvėje mus labai šiltai sutiko visa šeimyna. Apšokinėjo, aprodė viską, apdalino dovanomis ir išleido laimingus. Nors ir mes juos palikome laimingus. Pirkom daug, kad niekam nepritrūktų :)) bet vis tiek gaunasi per mažai..

Grįžome į Kovalam jau sutemus. Vakarienei tradiciškai žuvis su jų kepama duonele su česnakais ir sviestu - Butter Garlic Naan. Kadangi restoranėlis ir jų padavėjas jau patapo savi (po pirmo vakaro jau atsiminė, ką valgėm prieš tai), tai pavakarianiavus paskutiniam vakarui Kovalame (kuris bus rytoj) iš anksto užsisakėme išskirtinius patiekalus. Ir pasakėm, kad ateisim rytoj 19 val. No problem. Labai lauksim, dar ir stalą rezervuosim geriausioje vietoje :)

Už dienos taksi paslaugas sumokėjome - 4000 INR.
Dienos įveiktas atstumas 170 km

Iki greito,
Iga