Namaste!
Šios dienos tikslas pasiekti Mumbajų ir iš jo nuvykti į Delį.
Susikrovėme paskutinius daiktus, kas dar spėjo paskutinį kartą išsimaudyti jūroje, sumokėjome už viešbutį (grynais), atidavėme raktus ir atsisveikinę su Kovalam keliaujame su mūsų vairuotoju Suresh į Trivandrum oro uostą. Atstumas nėra tolimas - 19 km. Susimokame už kelionę, atsisveikiname su vairuotoju, kaip su geru draugu, išdalina savo vizitines ir sakė skambinti, kai reikės pavežti arba šiaip norėsit pasikalbėti :))
Lėktuvas kyla 10 val. ryte. Šį kart skrendame su Air India Express, didelio skirtumo tarp Air India ir šios nepastebėjome, bet Air India Express yra mažų kainų oro linijos (kaip Ryanair). Oro uoste standartiškai sustiprinta patikra. Pirma nunešame atskirai patikrinti registruoto bagažo, tik tada duoda įlaipinimo bilietus. Praėjus visas patikras esame palydėti į atskirą prabangią laukimo salę. Bet mes iš ten nieko nepirkome, tik patogiai sėdėjome ant minkštų krėslų. Nesuprasi, iš kur jų tas gerumas. Kadangi ryte viešbutyje batono valgyti nebesinorėjo, oro uoste nusipirkome pyragaičius su daržovėmis. Paskelbė mūsų skrydį, tačiau šį kartą į lėktuvą įsėdame vieni iš paskutiniųjų. Taip jau buvo paskirstytos sėdėjimo vietos. Skrydis truko - 2 val. 20 min. (1250 km., beveik kaip nuo Vilniaus iki Amsterdamo). Už bilietus nusipirkę iš anksto sumokėjome po 47,81 Eur (165Lt).
Iš tikrųjų, tai mes buvom suplanavę iš Trivandrumo skristi žymiai anksčiau (beveik 3 valandom anksčiau), 7 valandą ryte, bet kai jau buvom nusipirkę bilietus, parašė iš oro linijų, kad pasikeitė skrydžio laikas ir dabar išskrydimo laikas yra 10 val. ryto. Iš vienos pusės - gerai, nereikėjo vidury nakties keltis, bet iš kitos - blogai, nes mes buvom suplanavę tas 6 valandas praleisti Mumbajuje, o dabar liko tik 3 valandos. Kaip perskaitysit vėliau, Mumbajuje mums trijų valandų pamatyti miesto įžymybių nepakako.
Skridome, skridome ir atvykome mes į vieną iš gražiausių man matytų oro uostų. Tiksliau, naujai pastatytą oro uosto 2 terminalą Mumbajuje (Chhatrapati Shivaji International Airport - Terminal 2). Čia tikras muziejus, kai gali praleisti valandų valandas ir laikas kažkur dingsta.. Meno kūriniai ant sienų, gigantiški fontanai. Žodžių trūksta. Gaila, kad kelionė į Delį ne iš čia. Praleistume daugiau laiko, o dabar sulaukiame savo registruoto bagažo ir keliaujame metro stotelės link. Tuk tuk'ų vairuotojai bando iki paskutinio įtikinti, kad metro stotelė labai toli, bet mums 1 km nėra tolimas atstumas, todėl su žemėlapiu bandome surasti kelią. Pirmą kartą Indijoje supratau ką reiškia karštis. Einame gatve, prakaitas bėga visur, kvėpuoti nėra kuo, o dar tų mašinų kelyje begalės. Ir nuovargis pasijuto greičiau. Tiek nedaug ėjome, bet atrodė kaip amžinybę.
Su metro nuvykome iki miesto traukinių stoties (Andheri). Už metro žetonėlį sumokėjome po 10 rupijų (0,13 Eur). Nors namuose buvome susiplanavę pamatyti keletą objektų pačiame Mumbajuje, dėl laiko stokos ir buvusios situacijos keliuose, nusprendėme atsisakyti šio plano. Geriau nerizikuoti, nes bilietai į Delį buvo nupirkti pasitelkus dideles pajėgas. Todėl, tik atvykus į stotį, nusipirkome miesto traukinio bilietą į centrinę Mumbajaus traukinių stotį. Bilietas kainavo po 10 rupijų (0,13 Eur).
Ir tada pasismaginome. Susiradome iš kokio kelio išvažiuoja mūsų miesto traukinys, atsistojame ir stebime situaciją. Manau esat matę kokį indišką filmą ir ten tikrai turėjo būti viena scena su traukiniu, kai išlipa ir sulipa beprotiškai daug žmonių. Toks didžiulis srautas. Na tai va, atvažiuoja traukinys, o mes visi stebime :)) šalia stovėjęs vietinis vyras, mus perspėja nelipti į tą traukinį, atvažiuos tuoj kitas ir jis bus tuštesnis. Klausom. Stovim laukiam. Atvažiuoja kitas, matom, ne mūsų. Tas pats vyrukas mums šią informaciją patvirtino. Kitas bus jūsų, pasako jis ir jau nepaleidžia mūsų iš akių. Prižiūri :) Atvažiuoja mūsiškis. Didžiulis srautas žmonių išlipa. O mes jau pasiruošę kuprines į priekį. Ir tada daug stengtis įlipti į traukinį nereikia. Tave tiesiog įstumia didžiulis srautas. Apsižvalgome ar visus įstūmė, taip ir mes jau važiuojame. Durų ir langų čia nėra, todėl vėjelis maloniai gaivina.
Turėjome važiuoti apie 40 min., tačiau pasirodo, įsėdome į greitąjį traukinį. Ir gerai, kad vietiniai iš karto išsiklausinėja kur turime mes išlipti. Pasakė broliui, o po to išlipęs vyrukas ir mums perdavė per kitus vietinius (nes mes sėdėjome šiek tiek toliau. Taip, sėdėjome, nes vietiniai sugalvojo pabūti geranoriški ir mums leido atsisėsti). Kelionė truko ne ilgiau 20 min.
Kadangi nusprendėme nebelankyti lankomų objektų iki traukinio turėjome apie 3 val. laisvo laiko. O valgyti jau norisi.. skrydžio metu valgyti gavome labai nedaug, todėl skrandis jau reikalavo aukų :) Arčiausiai buvusi KFC puikiai tiko. Tik valgėme ne kavinėje, nes didžioji dalis mūsų grupės buvo likusi saugoti visų daiktų traukinių stotyje, o traukinių stotyje, pasidėję maistą ant lagamino ir kaip vietiniai susėdę aplink jį.
Bevalgant atvažiavo ir mūsų lauktas traukinys. Kaip jau sakiau, pirmos klasės bilietus buvo labai sunku nusipirkti. Mūsų pagalbininkas Kartikas bandė juos pirkti internetu, bet vis nepavyko, todėl nuvyko į stotį ir atstovėjęs didžiulę eilę grįžo su šešiais bilietais. Ir pirko juos maždaug du mėnesius prieš kelionę (nes anksčiausiai galima juos nusipirkti prieš 60 dienų, o mes nusipirkti iš Lietuvos negalėjome, ir iš viso traukinyje buvo 12 pirmos klasės bilietų, iš kurių mums reikėjo šešių). Neįsivaizduoju ką reiktų daryti, jei tų bilietų reiktų čia ir dabar. Turbūt žemesnėse klasėse laisvų bilietų būna. Bet kai kelionė trunka 17 val... Na, džiaugiuosi, kad gavome tinkamus bilietus.
Ant kiekvieno vagono iškabinti sąrašai su keleivių duomenimis ir vietomis. Mums, merginoms buvo vienas kupe, o vaikinus išskirstė po atskirus kupe. Bet vėliau prižiūrėtojai kažką pertvarkė ir abu vaikinus paliko viename kupe (jų buvo dvivietis kupe).
Tik spėjome įsikurti į kupe atėjo prižiūrėtojas su šuniu, patikrinti ar neturime ko nelegalaus. O mes kaip šunų mylėtojai, pradėjome jį glostyti. Draugiškas buvo prižiūrėtojas, leido pasidžiaugti.
Sėdime, laukiame kada pajudėsime. Bet kupe durys dar ilgai neužsidarė. Šiame traukinyje kiekvienas turi savo darbą ir tik tą darbą jis darys. Labai gera idėja. Visi turi ką veikti. Vienas atnešė vandens, kitas laikraščių, kitas žurnalų, kitas sulčių, dar kitas ištraukė stalus, kitas paklausė ar norėtume kavos ar arbatos, ir dar kitas atnešė tą arbatą su užkandžiais.
Ir taip pajudėjome mes Delio link. Mumbajus kiek kitoks. Dangoraižiai ir čia pat esantys lūšnynai niekam nebado akių. Visi gyvena savo gyvenimą ir tiek. Kelionė ilga, tačiau kaip ir buvo kalnuose, ji įdomi, nes pravažiuojant gali stebėti vietinių gyvenimą. Mumbajus - didžiausias Indijos miestas, vienas iš didžiausių pasaulio miestų, todėl gali pamatyti visko. Gaila, kad neužteko laiko daugiau jį pažinti. Palieku tai kitam kartui.
Neilgai trukus sulaukėme ir vakarienės. Sriuba, užkandžiams kepsniukai ir pagrindinis patiekalas. Buvo galimybė rinktis tarp indiškos vištienos ir europietiškos.
Ir galiausiai, kai jau galvojom, kad tuoj sprogsim nuo maisto, atnešė dar ledų :) Apsivalgymo atostogos tęsiasi. Be to prašėm neaštriai, bet gavosi kaip visada.. Todėl labai pravertė tas jų jogurtėlis aštrumui sumažinti savo organizme. Bet maistas čia labai skanus!
Atėjo prižiūrėtojai, viską sutvarkė, dar prieš miegą ir grindis iššlavė. Pasiklojome lovas, pažaidėme UNO, užsirakinome kajutę ir labanaktis.
Ryte prabudome prieš 7 val. Bent jau aš miegojau puikiai, net nesijautė, kad važiuočiau traukiniu. O patalynė buvo švari ir šilta. Kadangi dušu ten taip ir nepasinaudojome, apsiprausėme kriauklėje, susitvarkėme ir laukėme pusryčių. Pusryčiams vėl gausiai maisto: bananai, sausi pusryčiai su pienu ir dar didžiulė porcija omleto. Ir be abejo kava su sausainukais :))
Užpildėme atsiliepimo formą ir laukiame paskutinės stotelės - Delis. Jį pasiekėme 08:35. Ir tik atidarius duris, pripuolė prie mūsų nešikai - vienodai apsirengę ir šaukia: Porter, Porter. Mes iš pradžių nesupratome ką jie šaukia, ir ko jie nori, bet paskui pagalvojom, kad čia dažnai turbūt pirmos klasės keleiviai tokius užsisako. Bet mums jų paslaugų nereikėjo, nes buvome tik su kuprinėmis (ir vienu lagaminu). Nešikų paslaugos yra griežtai reglamentuotos, jų tarifai yra surašyti ant lentų daugelyje traukinių stoties vietų. Už traukinio bilietą pirma klase, kuriame buvo įskaičiuotas maistas, visas aptarnavimas ir nakvynė sumokėjome po 60,53 Eur (210Lt). Atstumas apie 1400 km. Beveik tiek pat kiek skridome iš Trivandrumo į Mumbajų.
Ir mūsų visų džiaugsmui gauname informaciją, kad stotyje mus pasitiks mūsų vairuotojas. Neilgai trukus sulaukiame savo besišypsančio žmogaus. Sveiki atvykę! Ir mes jau keliaujame į savo viešbutį su tuo pačiu autobusiuku, kuriuo važinėjome po kalnus.
Dar kelios dienos ir mūsų atostogos baigsis.
Kitame įraše - Delio turas ir naktinio klubo paieškos.
Nuo vakar ryto iki viešbučio Delyje pasiekimo įveikėme: iki oro uosto 20 km, skrydis 1250 km, Mumbajuje 25 km, traukinys 1400 km, 15 km Delyje. Iš viso 2710 km.
Iki greito,
Inga
Šios dienos tikslas pasiekti Mumbajų ir iš jo nuvykti į Delį.
Susikrovėme paskutinius daiktus, kas dar spėjo paskutinį kartą išsimaudyti jūroje, sumokėjome už viešbutį (grynais), atidavėme raktus ir atsisveikinę su Kovalam keliaujame su mūsų vairuotoju Suresh į Trivandrum oro uostą. Atstumas nėra tolimas - 19 km. Susimokame už kelionę, atsisveikiname su vairuotoju, kaip su geru draugu, išdalina savo vizitines ir sakė skambinti, kai reikės pavežti arba šiaip norėsit pasikalbėti :))
Lėktuvas kyla 10 val. ryte. Šį kart skrendame su Air India Express, didelio skirtumo tarp Air India ir šios nepastebėjome, bet Air India Express yra mažų kainų oro linijos (kaip Ryanair). Oro uoste standartiškai sustiprinta patikra. Pirma nunešame atskirai patikrinti registruoto bagažo, tik tada duoda įlaipinimo bilietus. Praėjus visas patikras esame palydėti į atskirą prabangią laukimo salę. Bet mes iš ten nieko nepirkome, tik patogiai sėdėjome ant minkštų krėslų. Nesuprasi, iš kur jų tas gerumas. Kadangi ryte viešbutyje batono valgyti nebesinorėjo, oro uoste nusipirkome pyragaičius su daržovėmis. Paskelbė mūsų skrydį, tačiau šį kartą į lėktuvą įsėdame vieni iš paskutiniųjų. Taip jau buvo paskirstytos sėdėjimo vietos. Skrydis truko - 2 val. 20 min. (1250 km., beveik kaip nuo Vilniaus iki Amsterdamo). Už bilietus nusipirkę iš anksto sumokėjome po 47,81 Eur (165Lt).
Iš tikrųjų, tai mes buvom suplanavę iš Trivandrumo skristi žymiai anksčiau (beveik 3 valandom anksčiau), 7 valandą ryte, bet kai jau buvom nusipirkę bilietus, parašė iš oro linijų, kad pasikeitė skrydžio laikas ir dabar išskrydimo laikas yra 10 val. ryto. Iš vienos pusės - gerai, nereikėjo vidury nakties keltis, bet iš kitos - blogai, nes mes buvom suplanavę tas 6 valandas praleisti Mumbajuje, o dabar liko tik 3 valandos. Kaip perskaitysit vėliau, Mumbajuje mums trijų valandų pamatyti miesto įžymybių nepakako.
Skridome, skridome ir atvykome mes į vieną iš gražiausių man matytų oro uostų. Tiksliau, naujai pastatytą oro uosto 2 terminalą Mumbajuje (Chhatrapati Shivaji International Airport - Terminal 2). Čia tikras muziejus, kai gali praleisti valandų valandas ir laikas kažkur dingsta.. Meno kūriniai ant sienų, gigantiški fontanai. Žodžių trūksta. Gaila, kad kelionė į Delį ne iš čia. Praleistume daugiau laiko, o dabar sulaukiame savo registruoto bagažo ir keliaujame metro stotelės link. Tuk tuk'ų vairuotojai bando iki paskutinio įtikinti, kad metro stotelė labai toli, bet mums 1 km nėra tolimas atstumas, todėl su žemėlapiu bandome surasti kelią. Pirmą kartą Indijoje supratau ką reiškia karštis. Einame gatve, prakaitas bėga visur, kvėpuoti nėra kuo, o dar tų mašinų kelyje begalės. Ir nuovargis pasijuto greičiau. Tiek nedaug ėjome, bet atrodė kaip amžinybę.
Su metro nuvykome iki miesto traukinių stoties (Andheri). Už metro žetonėlį sumokėjome po 10 rupijų (0,13 Eur). Nors namuose buvome susiplanavę pamatyti keletą objektų pačiame Mumbajuje, dėl laiko stokos ir buvusios situacijos keliuose, nusprendėme atsisakyti šio plano. Geriau nerizikuoti, nes bilietai į Delį buvo nupirkti pasitelkus dideles pajėgas. Todėl, tik atvykus į stotį, nusipirkome miesto traukinio bilietą į centrinę Mumbajaus traukinių stotį. Bilietas kainavo po 10 rupijų (0,13 Eur).
Ir tada pasismaginome. Susiradome iš kokio kelio išvažiuoja mūsų miesto traukinys, atsistojame ir stebime situaciją. Manau esat matę kokį indišką filmą ir ten tikrai turėjo būti viena scena su traukiniu, kai išlipa ir sulipa beprotiškai daug žmonių. Toks didžiulis srautas. Na tai va, atvažiuoja traukinys, o mes visi stebime :)) šalia stovėjęs vietinis vyras, mus perspėja nelipti į tą traukinį, atvažiuos tuoj kitas ir jis bus tuštesnis. Klausom. Stovim laukiam. Atvažiuoja kitas, matom, ne mūsų. Tas pats vyrukas mums šią informaciją patvirtino. Kitas bus jūsų, pasako jis ir jau nepaleidžia mūsų iš akių. Prižiūri :) Atvažiuoja mūsiškis. Didžiulis srautas žmonių išlipa. O mes jau pasiruošę kuprines į priekį. Ir tada daug stengtis įlipti į traukinį nereikia. Tave tiesiog įstumia didžiulis srautas. Apsižvalgome ar visus įstūmė, taip ir mes jau važiuojame. Durų ir langų čia nėra, todėl vėjelis maloniai gaivina.
 |
| Miesto traukinys |
 |
| Šiek tiek Mumbajaus išėjus iš traukinių stoties |
 |
| Pietūs traukinių stotyje |
Ant kiekvieno vagono iškabinti sąrašai su keleivių duomenimis ir vietomis. Mums, merginoms buvo vienas kupe, o vaikinus išskirstė po atskirus kupe. Bet vėliau prižiūrėtojai kažką pertvarkė ir abu vaikinus paliko viename kupe (jų buvo dvivietis kupe).
Tik spėjome įsikurti į kupe atėjo prižiūrėtojas su šuniu, patikrinti ar neturime ko nelegalaus. O mes kaip šunų mylėtojai, pradėjome jį glostyti. Draugiškas buvo prižiūrėtojas, leido pasidžiaugti.
Sėdime, laukiame kada pajudėsime. Bet kupe durys dar ilgai neužsidarė. Šiame traukinyje kiekvienas turi savo darbą ir tik tą darbą jis darys. Labai gera idėja. Visi turi ką veikti. Vienas atnešė vandens, kitas laikraščių, kitas žurnalų, kitas sulčių, dar kitas ištraukė stalus, kitas paklausė ar norėtume kavos ar arbatos, ir dar kitas atnešė tą arbatą su užkandžiais.
 |
| Mes buvome ką tik pavalgę, bet ne gi atsisakysi užkandžių prie arbatos? |
Neilgai trukus sulaukėme ir vakarienės. Sriuba, užkandžiams kepsniukai ir pagrindinis patiekalas. Buvo galimybė rinktis tarp indiškos vištienos ir europietiškos.
 |
| Indiška vištiena |
Atėjo prižiūrėtojai, viską sutvarkė, dar prieš miegą ir grindis iššlavė. Pasiklojome lovas, pažaidėme UNO, užsirakinome kajutę ir labanaktis.
Ryte prabudome prieš 7 val. Bent jau aš miegojau puikiai, net nesijautė, kad važiuočiau traukiniu. O patalynė buvo švari ir šilta. Kadangi dušu ten taip ir nepasinaudojome, apsiprausėme kriauklėje, susitvarkėme ir laukėme pusryčių. Pusryčiams vėl gausiai maisto: bananai, sausi pusryčiai su pienu ir dar didžiulė porcija omleto. Ir be abejo kava su sausainukais :))
Užpildėme atsiliepimo formą ir laukiame paskutinės stotelės - Delis. Jį pasiekėme 08:35. Ir tik atidarius duris, pripuolė prie mūsų nešikai - vienodai apsirengę ir šaukia: Porter, Porter. Mes iš pradžių nesupratome ką jie šaukia, ir ko jie nori, bet paskui pagalvojom, kad čia dažnai turbūt pirmos klasės keleiviai tokius užsisako. Bet mums jų paslaugų nereikėjo, nes buvome tik su kuprinėmis (ir vienu lagaminu). Nešikų paslaugos yra griežtai reglamentuotos, jų tarifai yra surašyti ant lentų daugelyje traukinių stoties vietų. Už traukinio bilietą pirma klase, kuriame buvo įskaičiuotas maistas, visas aptarnavimas ir nakvynė sumokėjome po 60,53 Eur (210Lt). Atstumas apie 1400 km. Beveik tiek pat kiek skridome iš Trivandrumo į Mumbajų.
Ir mūsų visų džiaugsmui gauname informaciją, kad stotyje mus pasitiks mūsų vairuotojas. Neilgai trukus sulaukiame savo besišypsančio žmogaus. Sveiki atvykę! Ir mes jau keliaujame į savo viešbutį su tuo pačiu autobusiuku, kuriuo važinėjome po kalnus.
Dar kelios dienos ir mūsų atostogos baigsis.
Kitame įraše - Delio turas ir naktinio klubo paieškos.
Nuo vakar ryto iki viešbučio Delyje pasiekimo įveikėme: iki oro uosto 20 km, skrydis 1250 km, Mumbajuje 25 km, traukinys 1400 km, 15 km Delyje. Iš viso 2710 km.
Iki greito,
Inga
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą