Gomardžioba!
Po truputį jau mūsų kelionė baigiasi. Liko visa diena Batumyje, ne pilna naktis, išvykimas į Kutaisį ir skrydis namo. ;)
Šiandien kėlėmės be žadintuvo. Buvo galima, nes nieko nebuvom suplanavę. ;) Tik miegoti nebuvo labai lengva, nes buvo karšta. O saulė kaip tik kaitino į mūsų pusę. Nors kondicionierius ir buvo, bet mes jo nejungėm, labiau pripratę esam gyventi be kondicionieriaus ir gaivintis atsidarius langą.
 |
| Vaizdas pro mūsų buto langą |
Šią dieną didelių planų nebuvo, norėjom pasikaitinti saulėje, pasikelti į kalną ir tiesiog pailsėti. Dieną pradėjom nuo kebabų paieškų. Sugalvojom, kad norim paragauti kebabo Gruzijoje. Aš žinojau, kad gruziniškas kebabas yra visiškai kitoks, nei lietuviškas, ir išsiaiškinę ko tikrai mes norim, ar gruziniško (malta mėsa pakepta ant iešmo), ar lietuviško (pakepta mėsa suvyniota į lavašą) išėjom ieškoti šavarmos. Į lavašą suvyniota pakepta mėsa su daržovėmis Gruzijoje vadinasi šavarma, o ne kebabas, kaip pas mus. ;) Pasiklausę vietinių netoliese radome restoraną, kuriame daro šavarmą (lietuviškus kebabus). O tokios šavarmos Lietuvoje niekur neįsigysi - kepama mėsa į mėsą panaši, kepa ne su elektriniu pečiuku, o tikromis malkomis. Užsisakėme šavarmų išsinešimui, jas pagamino ir turėdami jas žygiavome į paplūdimį.
 |
| Taip atrodo kebabų mėsą kepama Batumyje |
Operacija - „krasnaja miasa“
Ėjome tiesiai iki jūros ir alėja grįžome iki savo paplūdimio. O ten jau mūsų laukė Lenkas su Sandra ir šildėsi saulės spinduliuose. Kadangi šiandien prie jūros planavome būti ilgiau, o ir oras buvo labai geras, tai nusprendėme išsinuomoti šezlongus. Vieno šezlongo nuomos kaina dienai - 3 lariai (šiek tiek daugiau nei 1€). Vaikinukas parūpino mums dar 5 šezlongus prie jau dviejų. Išsirinkom kas kur gulės ir įsitaisę pradėjome pusryčiauti.
Suvalgę šavarmas pradėjome operaciją „krasnaja miasa“ (liet. raudona mėsa), t.y. pradėjome degintis. ;) Taip išėjo, kad po kelių valandų gulėjimo, maudynių ir ilsėjimosi, sugalvojome išrinkti kas labiausiai nudegė saulėje. Operacijos pavadinimą parinkti nebuvo sunku, Tėvas su Martina prieš išvažiuojant mums visiems parodė ištrauką iš serialo „Naša Raša“, kur poilsiautojai labai stipriai įdegė. Tai labiausiai nudegęs pas mus buvo Lenkas! Kaip išsiaiškinome, tai jis mažiausiai pasitepė kremu ir beveik nesivartė (nes ant šezlongo tik ant nugaros patogu gulėti) ir nudegė visą priekį. Tai be abejonės tapo operacijos lyderiu. ;)
 |
| Besidegindami karts nuo karto išsimaudydavom. Priekiniame fone - Patrikas :D |
 |
| „Krasnaja miasa“ nugalėtojas |
Vietinis restoranas
Per tris valandas išalkome, ir išrinkę labiausiai nudegusį nusprendėme ieškoti kokio nors restorano pavalgyti. Norėjom nueiti į kokį nors vietinio maisto restoraną suvalgyti šašlyko, kuris būtų pakankamai netoli namų. Pasiklausinėjom vietinių, kur čia skanius šašlus gamina, tai nusiuntė į tokį lauko tipo restoraną, kuris šašlykus kepa kaip kioskelyje. Pasitarę, priėmėm bendrą sprendimą ieškoti kito. Kitoje gatvėje užėjome į tokį kaimiško tipo restoraną, stilius kaip pas mus buvo „Čili kaimas“. Viduje pamatėme nemažai vietinių žmonių ir nusprendėme pasilikti.
Nuvedė mus prie staliuko ir atnešė meniu. Meniu tik rusų kalba. Netrukus atėjo padavėja ir neužsirašydama priėmė mūsų užsakymą: čihirtma (vištienos sriuba, labai skani), chašlama (norėjome išbandyti, nes ją ragavome Lietuvoje), kiaulienos ir vištienos šašlykai, salotos, duona, alus. Chašlamą norėjome pabandyti dėl to, kad Aukštadvaryje, kur su Martina, Tėvu, Lenku ir Evelina ne vienus metus esam stovyklavę (ansamblio stovykla), valgėme nerealaus skonio aštrią tirštą sriubą. Bet kai mums čia ją atnešė, tai likome nesupratę. Pasirodo, Gruzijoje chašlama yra nesūrus jautienos sultinys su žolelėmis ir pačia jautiena. Visiškai ne taip, kaip mes ją įsivaizdavome. Bet suvalgėme. ;) Visa kita restorane buvo labai skanu ir išėjome patenkinti. Padavėja atnešė viską, be jokių klaidų.
 |
| Čihirtma |
 |
| Chašlama (gruziniška) |
 |
| Vištienos šašlykas su granatų padažu |
Turgus - čiurčela
Kita mūsų paskutinės dienos Gruzijoje misija buvo nusipirkti čiurčelų, tradicinių gruziniškų saldumynų, kurie gaminami įvairius riešutus apipilant vaisių mase. Išėję iš restorano, buvome naivūs ir tikėjomės, kad jų gausim artimiausioje vaisių ir daržovių parduotuvėje, bet pardavėjos mus nukreipė į miesto turgų, ir sakė, kad tik ten gausim šviežių ir labai gerų čiurčelų. Pardavėjos taip pat sakė ir gatvės pavadinimą, kurioje yra turgus.
Taip ėjom po Batumį ir klausinėjom, kur ta gatvė, arba kur turgus. Priėjome miesto cirką, tada pasukome į dešinę ir tada priėjome tokį nedidelį turgelį, kuris įsikūręs prie pat gatvės. Bet tai buvo ne tas daiktas, kurio mes ieškojome. Mums reikėjo pagrindinio miesto turgaus. Jau pavargę ėjome toliau ir klausinėjom, kur gi tos čiurčelos pasislėpusios! Pagaliau priėję autobusų stotį (vieną iš stočių Batumyje) taksi vairuotojas pasakė, kad turgus yra už 100 metrų. Paėję kiek, vėl gavom tokį atsakymą ir jau drąsiai žengėme tuos 100 metrų, kad turgus kuo greičiau pasirodytų. Ir pasirodė! Įėję į turgaus teritoriją neįsivaizdavom kur eiti toliau, bet nusprendėme išbandyti pastatą, esantį tiesiai prieš mus. Taksi vairuotojas minėjo, kad čiurčelos yra antrame aukšte, todėl įėję į vidų iš karto lipome į antrą aukštą, pasižiūrėti, ar mes tikrai ten. Ir pasirodo pataikėme! Prisipirkom čiurčelų, saldainių, Lenkas pasiėmė čiačios, dar pirmame aukšte nusipirkome kavos (tokia kaip turkiška, bet labai skaniai kvepėjo).
 |
| Čiurčelos turguje |
Išėję laimingi nusprendėme atgal neiti, o pasiimti miesto taksi ir grįžti taip. Grįžom iki autobusų stoties ir ten pamatę taksi automobilį priėjome prie jo ir paklausėme, ar nuvežtų mus iki McDonaldo. Vairuotojo nebuvo, bet greit atsirado. Paklausėme kiek kainuotų, ir žinodamas, kad vietų ribojimo nėra, pasakėm, kad važiuosim visi 6 su lengvuoju automobiliu (Sandra šiek tiek anksčiau nuo mūsų atsiskyrė ir grįžo namo). Vairuotojas pasakė, kad jei telpam, tai jokių problemų. Po 10 minučių jau buvome prie namų, sumokėjome 5 larius ir visi laimingi ėjome namo pasidėti čiurčelas, maudymosi reikmenis ir pasiruošti vakarui.
 |
| Mes šešiese takse - Lenko nesimato ;) |
Čiačios fontanas
Iš gandų žinojome, kad Batumyje yra ypatingas fontanas, iš kurio kiekvieną dieną 19:00 valandą 15 minučių bėga čiačia. Gandą reikėjo patikrinti, dėl to namie negalėjome ilgai būti. Laiką namuose šiek tiek pasiilginom, nes nusprendėme iki reikiamos vietos nuvažiuoti taksi automobiliu. Mums patiko! Apie 18:30 išėjome iš namų ir pradėjom ieškoti taksi automobilio. Surasti nebuvo sunku, jis stovėjo netoli McDonald's restorano. Šį kartą penkiese susėdom į automobilį ir pajudėjom link fontano. Lenkas su Sandra prisijungė šiek tiek vėliau. 10 minučių važiavimo ir mes jau vietoje! Nedideli atstumai Batumyje. ;) O kaina kaip supratom, standartinė - 5 lariai už vežimą, nelabai priklausantį nuo atstumo. Nebent važiuotumėm kažkur toliau.
Išleido mus prie restorano Abėcėlė, ant kurio šonų yra gruzinų abėcėlės raidės. Tas restoranas, kaip ir fontanas yra Stebuklų parke, tik tame parke tų stebuklų labai mažai ir internete kažkur skaičiau, kad tokio pavadinimo parkui suteikti tikrai nereikėjo. Dar ten yra ir apžvalgos ratas. Gali būti, kad parkas dar nėra išbaigtas iki galo, ir jame numatyta dar visokių objektų. ;) Nežinau. Mūsų stebuklas parke turėjo būti čiačia iš fontano.
 |
| Čiačia fontanas |
Oras nebuvo labai draugiškas, apsiniaukę. Biški ir lynoti pradėjo, tai kadangi buvo pakankamai laiko iki pradžios (19:00) likę, tai ėjome pasislėpti po stogu. Artėjant septynioms lietus liovėsi ir žygiavome link fontano. Ten jau laukė porelė ir dar keli žmonės su taromis. Kaip supratome, čiačia turi bėgti iš šalia fontano esančių stulpų. Jų aplink fontaną yra keturi, turėjo bėgti bent iš vieno, bet atėjus 19:00 val. nei iš vieno stulpo čiačia bėgti nepradėjo... Vildamiesi gauti gruziniškos čiačios laukėme 15 minučių, tiek, kiek čiačia turėjo bėgti, bet nesulaukę ėjome link kito tikslo. Pasirodo tai tikrai mitas, ir mums čiačia iš ten nebėgo. ;) Gal kažkada ir buvo, bet mums nepasisekė. ;)
 |
| Stulpas, iš kurio turėjo bėgti čiačia |
Keltuvas Argo
Nesėkmingai aplankę čiačios fontaną žygiavome toliau. O toliau buvo prieš metus išbandyta pramoga - pasikėlimas keltuvu Argo į kalną, nuo kurio matosi visas Batumis. Keltuvas yra pakankamai netoli čiačios fontano, bet jis akivaizdžiai nesimato, todėl reikia žinoti, kur jis yra. Nuėję ten, nusipirkome 7 bilietus po 5 larius (kelia į viršų ir į apačią) ir atsisėdome laukti savo eilės. Jei norėsite pasižiūrėti į Batumį ir rinksitės tarp keltuvo už 5 larius, ar tarp apžvalgos rato už 3 larius, tai vienareikšmiškai nugalės keltuvas. Tiesa, nuo liepos 1 d. buvo parašyta, kad vakarinis pakilimas kainuos 8 larius. Bet manau vis tiek verčiau, nei apsukti vieną ratą su apžvalgos ratu. ;)
Belaukdami pasakėme, kad mes esam septyniese, ir tada ten dirbanti moteriškė pasakė, kad septyniese mes į vieną niekaip netilpsim ir kad viename daugiausiai gali būti šeši asmenys. Teko skirtis - mes su Olita išvarėm su kitais, o likę penki tada tilpo į vieną. Pasikėlimas labai smagus. Kelia virš pačio miesto, beveik su medžių viršūnėmis ir kas geriausia, kaip ir rašiau prieš metus, kad po trijų stulpų atsiveria vaizdas ir pasirodo dar trys stulpai - viso kėlimo kelio iš karto nesimato ir po trečio stulpo nudžiungi, kad mus dar pakels.
 |
| Keliamės! |
 |
| Vaizdas atsiveriantis po trečio stulpo ;) |
 |
| Pakilome! |
Ilgai netrukę pasiekėm viršų, kur yra įsikūręs restoranas, parduotuvė. Taip pat prieš pradedant keltis darbuotoja sakė, kad ten vyks gruzinų ansamblio liaudiškų šokių ir dainų pasirodymas. Mes, dauguma būdami liaudiško meno mylėtojai, tuo susidomėjome ir norėjome bent truputį pamatyti, kaip atrodo gruziniški liaudiški šokiai šokami Gruzijoje. Buvo vėjuota ir šalta, todėl užėjome į restoraną ir sėdėdami viduje per langą stebėjome, kada gi pradės šokti ir dainuoti. Po kiek laiko atėjo vedėja, pristatė grupę ir pradėjo šokti. Daug šokėjų nebuvo, šoko tik vienas, bet šoko gražiai ir ekspresyviai, kaip gruzinai moka. Dainos tai nieko nesakė, moteriškės tiesiog dainavo. Skambėjo gerai, bet šokiai matėsi užtat ir labiau patiko.
 |
| Batumio vaizdas pakilus ant kalno su Argo keltuvu |
 |
| Gruziniški liaudiški šokiai |
Vakarinės misijos
Kiek pabuvom, sutemo, pasižiūrėjom į vakarėjantį Batumį ir grįžom į apačią, į miestą. Turėjom atlikti dar ne vieną misiją. Pradėjome nuo svarbiausios - išsiaiškinti, kaip naktį reikės nusigauti iki Kutaisio. Išėję iš Argo keltuvo prie pat pamatėme kelis taksi ir dėl įdomumo paklausėme, už kiek mus visus nuvežtų iki Kutaisio. Kadangi Lenkas žinojo, kad vienam su maršrutke iki Kutaisio kainuotų 10 larių, o mes buvom septyniese, tai vairuotojui pasiūlė mus nuvežti už 70 larių. Vairuotojas tada pasakė, kad 70 mažokai, ir už 80 mus nuvežtų. Matėme tik privalumus, paimtų nuo pat namų, nuvežtų tiesiai iki oro uosto ir už 80 larių nuvežami sutikome. Pasitikslino vairuotojas, ar tikrai mes su juo važiuosim, davė savo numerį ir viskas - pirmoji misija įvykdyta. Į oro uostą važiuosim taksi. ;)
 |
| Batumis vakarėjant |
 |
| Merginos, žigulys ir apžvalgos rato apšvietimas |
 |
| Tėvas laiko restoraną Abėcėlė :D |
Antra misija - reikėjo surasti magnetukų ir šiaip suvenyrų. Jau buvo beveik 22 valanda, bet viskas įmanoma. ;) Labai ieškoti nereikėjo. Iš pradžių užėjome į vieną suvenyrų parduotuvę, bet ten kainos buvo labai aukštos ir ten nieko nepirkome. Vėliau nuėjome iki centrinio fontano ir už normalią kainą magnetukai buvo nupirkti. Antra misija - įvykdyta.
Liko dar dvi misijos: pavalgyti ir nupirkti vietinio gruziniško vyno. Kadangi buvom išbandę gerą vietą pavalgyti vakar, tai vėl nuvarėm į Grill Town ir ten labai skaniai pavalgėme. O vyno rasti taip pat nebuvo sunku. Kaip jau rašiau anksčiau, daugelis parduotuvių ten dirba ilgai ir aplankę kelias radome reikiamo vyno ir jį nusipirkome. Parduotuvė net panaši į prekybos centrą buvo ir dirbo! Visos vakarinės misijos įvykdytos! Galima ramiai skristi atgal. ;)
Namie buvome apie pirmą valandą nakties. Mūsų vairuotojas turėjo atvažiuoti iki mūsų 5 valandą ryte, todėl miegui laiko nebuvo likę daug. Daiktus stengėmės susidėti iš vakaro, kad nieko nepaliktume. Parašėm Ashikui, kada jam reikia ateiti raktų ir dar šiek tiek pavakaroję nuėjome miegoti. Nors ir labiausiai nudegęs buvo Lenkas, bet ir mes šiek tiek visi įdegėm, todėl kūnas buvo jautrus ir miegojom neramiai.
Batumis - Kutaisis
Ryte atsikėlėm, be kalbų (nes buvom neišsimiegoję) apsirengėm ir susirinkom paskutinius daiktus, sulaukėm šeimininko, atidavėm jam raktus ir lifto kortelę ir jau prieš 5 valandą ryte buvom prie McDonald's, kur turėjo atvažiuoti mūsų taksi vairuotojas. Dar spėjom nueiti į McDonald's Drive Thru, pasijusti kaip automobiliai (kitokio varianto nebuvo) ir užsisakyti pusryčių, tada pavažiuoti prie kito langelio ir tuos pusryčius atsiimti.
Vairuotojas parašė žinutę, kad šiek tiek vėluos ir kad jau važiuoja į mūsų pusę. Kol jis važiavo, spėjom pusryčius suvalgyti. Po penkių 20 min. atvažiavus vairuotojui, susikrovėm daiktus, atsisėdom ir prie Batumio prisipylę degalų pajudėjome link Kutaisio.
Po dviejų valandų mes jau buvome Kutaisyje. Bet kaip pasakojo merginos, tai taksi vairuotojas nebuvo labai patikimas. Jo akys rodė, kad jis miega. Tai buvo šiek tiek baisu važiuoti. Aš sėdėjau priekyje, ir jo akių nemačiau, bet galinio vaizdo veidrodėlis merginoms akivaizdžiai rodė pavargusio vairuotojo akis. Kai išlipom prie oro uosto, pasakėm, kad taip jis daugiau nedarytų, nes rizikuoja ne tik savo, o ir visų kitų keleivių gyvybe. Jis pasakė, kad "akys yra melagės". :) Padavėm 80 larių ir atsisveikinom.
Kutaisi oro uostas
Vairuotojas mus atvežė likus apie 2 valandas iki skrydžio. Kadangi oro uostas visiškai mažas, tai to laiko per akis. Dar net nedirbo įsiregistravimo stalai, bet informacija apie skrydį jau buvo švieslentėje. Kutaisio oro uoste yra vienas labai geras dalykas - gultai. Ten galima labai patogiai atsisėsti ir net atsigulti. Tais gultais mes naudojomės kai laukėm registracijos pradžios ir kai jau buvome viduje ir laukėme skrydžio.
 |
| Informacija apie skrydį |
 |
| Kutaisio oro uosto viduje |
Belaukdami registracijos pradžios sutikome prieš savaitę sutiktus bendradarbius - Olita savo, aš - savo. Maniškio frazė man sukėlė juoką: "tiek daug vyno gyvenime nesu gėręs". :D Mes irgi jo nemažai išgėrėm, bet jis visiškai kitoks nei itališkas, ispaniškas ar prancūziškas. Jis skanesnis ir nuo jo nekyla rūgštis. Bet gal ir klimatas įtakoja šitai. ;)
Po kiek laiko prasidėjo registracija skrydžiui. Sistema nepasikeitė, tokia pati kaip ir prieš metus - paduodi savo internetinės registracijos lapą, asmens dokumentą ir tau tada atspausdina naują registracijos lapą. Be to ant bagažo uždeda lipduką, ir pažymi, ar tai yra didysis bagažas, ar mažasis. :) Pridavę du registruotus bagažus į bagažo skyrių, ėjome į saugumo patikrą. Pasitikrinome, ir tada buvo asmens dokumentų patikra. Man į pasą įdėjo išvažiavimo antspaudą, o kitiems tik patikrino kortelę. Martinos nenorėjo praleisti, nes sakė pasienietis, kad norint išvykti iš šalies reikia būtinai turėti pasą. Nežinia, gal norėjo pakybinti. ;)
Praėję standartines procedūras turėjo dar laiko pasivaikščioti po DutyFree parduotuvę ir išleisti paskutinius larius. Galiausiai susiradome vietą, kur galime prigulti (tokie pat gultai, kaip ir prieš einant patikras) ir laukėme savo skrydžio. Kai lėktuvas nusileido, žmonės pradėjo stotis į eilę ir laukti įlaipinimo, o mes neskubėjom. Smagu tiems, kurie tik tuo metu atskrido į Gruziją, turės nuostabias atostogas, kaip ir mes turėjome. ;)
 |
| Gultai oro uoste - nuostabus išradimas ;) |
Eilei sumažėjus, į ją stojome ir mes. Netrukus sėdome į lėktuvą. Skrydžio metu dauguma miegojome. Į Vilnių atskridome laiku ir mus pasitiko šaltas ir lietingas oras, ne taip kaip Gruzijoje. ;)
 |
| Wizzair lėktuvas Vilniaus oro uoste, juo ir skridome ;) |
Reziume
Ech, buvo labai geros atostogos! Klausimas ne "ar sugrįšim", bet "kada sugrįšim". ;) Į Lietuvą parsivežėm nuostabius prisiminimus apie nuostabią šalį. Daug kartų pažadėjome, kad grįšime! Tikimės, kad tai atsitiks labai greitai. ;)
Primetėm, kad per savaitę išleidom apie 300€, neskaitant lėktuvo bilietų. Daug ar mažai? Manau kaip tokioje šalyje, tai nėra daug. ;)
| Diena, nakvynės vieta | Transportas | Nakvynė | Kontaktai |
|---|
| 1 d., Stepantsminda | 40 larių | 40 larių (su maistu) | Gia, +995551515170 |
| 2 d., Stepantsminda | 0 larių | 40 larių (su maistu) | Gia, +995551515170 |
| 3 d., Signachis | 40 larių | 40 larių (su maistu) | Nukri (telefoną turi Gia) |
| 4 d., Tbilisis | 70 larių | 30 larių | Irina, https://www.facebook.com/TbilisiGuestHouse |
| 5 d., Tbilisis | 2 lariai | 30 larių | Irina, https://www.facebook.com/TbilisiGuestHouse |
| 6 d., Batumis | 23 lariai | 24 lariai | Ashiko (butas), +995597080044
Laša (hostelis), +995577737771 |
| 7 d., Batumis | 12 larių | 24 lariai | Ashiko (butas), +995597080044
Laša (hostelis), +995577737771 |
Mūsų pirmasis dienos tikslas pasiektas. 11 val. buvome prie Melko vienuolyno. Mūsų gidė išbėgo pirkti bilietų, o mes turėjome laisvo laiko. 30 min. Ši diena buvo pati karščiausia mūsų kelionėje, ir dar taip pasisekė, kad didžiąją dienos dalį praleidome lauke. Termometro stulpelis buvo pasiekęs +38 °C. Melko vienuolyno teritorija didžiulė. Tik įėjus į teritoriją apžiūrėjome žemėlapį. Bet pačios teritorijos neapžiūrėjome daug, nes tai turbūt užtruktų visą dieną.
Pažvelgus į nuotrauką, galima susidaryti nuomonę, kad lubos yra išgaubtos. Tačiau, tai optinė apgaulė, kurią praktikavo ne vienas žymus dailininkas tuo laikotarpiu. Gidas mus visus sukvietė į vieną vietą ir leido patiems įsitikinti, kad lubos vis gi plokščios. Šviesos nubrėžta linija leidžia tai suprasti. Nepamatysi pats, sunku bus patikėti. Dar vienas žavus elementas tame piešinyje, vienas iš angelų, visada žvelgia į tave, kad ir iš kokios pusės į jį pažiūrėtumei. Čia kaip Mona Liza. Ji visada tave stebi.
Ekskursija užtruko 1 val. Bet praėjo nepastebimai. Turbūt mintyse vis dar bibliotekos vaizdai. Apie 30 min turėjome laisvo laiko. Bet kažko dar įspūdingo pamatyti nebespėjome. Visi susirinkę pėsčiomis patraukėme link kito mūsų šios dienos tikslo - laivų terminalo. Plauksime laivu iki Kremso miestelio. Laivų terminalas yra įsikūręs kalno papėdėje, todėl teko paėjėti pro Melko miestelį. Pasiklysti turbūt čia neįmanoma. Viena erdvi pagrindinė gatvė ir viršuje stūksantis vienuolynas.
Surinkome visą kolektyvą. Ir prasidėjo mūsų kelionė. Išplaukėme lygiai 13:50, kaip ir buvo planuota. Tik pajudėjus, pradėjome žiūrinėti meniu. Šaltas alus buvo tinkamiausias pasirinkimas tokią dieną. Tik daugeliui kainos pasirodė beprotiškai didelės. O man šiais metais teko gerti ir brangesnį Portugalijoje. Tad stebėtis nebuvo ko. O čia dar laivas ir tokie vaizdai už lango. Alus Kaiser 0,5 l kainavo - 4.40 Eur. Ai, beje, Austrijoje buvo labai patogu keliauti, nes valiuta taip pat eurai. Priėjus padavėjai, atidavėme savo šnicelio kuponus ir užsisakėme alaus. Laivo viduje karšta, nors tie, kurie buvo viršuje, lauke, sakė, kad ten taip pat karšta. Patikėjome. Kuriam laikui. Kadangi maistą buvome užsisakę iš anksto, ilgai laukti nereikėjo.
Bevalgydami galėjome stebėti krantuose įsitaisiusias pilis (jų buvo tikrai nemažai). Gidė nieko nepasakojo apie jas. Bet girdėjome šiek tiek informacijos per garsiakalbius.
Visas plaukimas su dviem sustojimas (po 5 min.) užtruko 1,5 val. Nuplaukėme 36 km. Bet užteko. Aplinka tikrai graži. Išlipus iš laivo patraukėme autobuso link. Vairuotojai buvo paruošę autobusą, kad tik neprikaistų užtraukė visas užuolaidas. Šaunuoliai! Nuotykių ir pamatytų vaizdų daug, tačiau diena dar tuo nesibaigė. Paskutinis mūsų šios dienos tikslas - Austrijos sostinė - Viena. Ir dar vienas niuansas Austrijoje. Grupės gidas gali būti tik šios šalies patvirtintas gidas, bet kas vesti negali. Yra logikos tame. Nes ne visi tiksliai žino šalies istoriją ir gali pripasakoti niekų, kuriuos vėliau išgirdę žmonės gali skleisti toliau. Mūsų gidė bandė pajuokauti, kad ir vėl galime nesuprasti vietinės gidės. Tačiau vėliau nuramino ir pasakė, kad ji iš Lietuvos, atvykusi čia dirbti prieš 10 metų. Sustojus prie susitartos vietos, susitikome su gide Diana. Ekskursija po Vieną truko apie 2 val. Kas norėjo ėjo su grupe, kas norėjo ėjo atskirai. Tik visi turėjo susimokėti po 4 Eur už ekskursiją. Daug kur buvome, nemažai pamatėme. Tačiau didžiausią įspūdį vis gi paliko Šv. Stepono katedra, įsikūrusi Šv. Stepono aikštėje.
XII-XV a. statyta katedra ilgus šimtmečius buvo laikoma aukščiausiu statiniu Europoje - smailėjantis Pietinis bažnyčios bokštas į aukštį išstypęs net 136 metrus. Didingas ir katedros vidus, kuriame galima aptikti ne vieno architektūrinio laikotarpio bruožų. Viską susumavus, pagrindinėje bažnyčios dalyje yra net 18 altorių. Pats žymiausias - Didysis, Wiener Neustadter altorius.
Su Šv. Stepono katedra yra susijusios ir pačių žymiausių austrų kompozitorių gyvenimo istorijos. 1782 m. čia amžiną meilę prisiekė. W.A. Mozartas, o po keliasdešimties metų, eidamas po Šv, Stepono katedrą, Ludwigas van Beethovenas suvokė esąs visiškai kurčias. Pasakojama, kad jis pastebėjo katedros varpų skambesio išbaidytus paukščius, tačiau paties varpų gaudesio jau nebegirdėjo.
Prie pat ledainės yra įsikūręs meškiukų muziejus, apie kurį mūsų gidė net neužsiminė, nors praėjome pro šalį jo. Nežinia, ar jis dirba šiuo metu, ar jau yra uždarytas, tačiau pro vitrinas galima pamatyti daugybę senovinių meškiukų. Kuo jis senesnis, tuo brangesnis. Matėme kelis išlikusius net nuo 1900 m.
Bevažiuodami sulaukėme pasiūlymo pažiūrėti kokį filmą. Ilgai rinktis nereikėjo. Saulei nusileidus apie 23 val. pradėjome žiūrėti. Filmo pavadinimo nepamenu. Bet buvo smagus ir laikas greitai praėjo.
