Izraelis: Betliejus (Palestina), ir kelionė namo

Paskutinį kartą Shalom!

Va ir paskutinis įrašas apie mūsų išvyką į Izraelį. 

Iš pačio ryto atsikėlę nusprendėme susitvarkyti su viešbučiu (už jį susimokėti) ir varyti toliau - į Betliejų! Kadangi viešbutyje Priimamojo nebuvo, tai skambinom viešbučio valdytojui (per Skype, gerai, kad aš turėjau kreditų) ir klausėm kada jis ateis. Tai jis (surprise, surprise) dėl sniego vėlavo. :) Ir vėl sniegas kaltas. :))) Bet po kiek laiko atvažiavo. Nesusimokėję išvaryti negalėjom, nes viešbutis turėjo mano kreditinės kortelės duomenis (taip jį rezervavome per Booking.com svetainę), tai laukėm, kol valdytojas ateis. Atėjo, pasakė sumą (šiek tiek didesnę nei buvo nurodyta..), sumokėjom ir išsinešdinom iš ten. 

Išėję dar nuėjom iki suvenyrų parduotuvėlės netoli viešbučio, nes buvom užmatę, kad ten kainos yra normalesnės nei svarbiausiose turistų vietose. Jei kada būsit Jerzualėje, tai parduotuvėlės ieškokite čia (čia tik kryptis, kuria reikia eiti, nes iki ten Google mašinos neprivažiavo :))). 

Jeruzalė - Betliejus

Ėjom link Damasko vartų, nes viešbučio valdytojas sakė, kad nuo ten važiuoja autobusai į Betliejų. Mes jau žinojom kur eiti. :) Pavasariškai švietė saulė, šildė sniego krūvas ir mes po truputį žygiavome link autobusų stoties. Priėjom, vėl tas pats autobusų prie pat Damasko vartų stoties prižiūrėtojas paklausė kur mes važiuojam, pasakėm, kad į Betliejų, nurodė autobusą į kurį reikėjo sėst (numeris 21), įsėdom, sumokėjom pinigus ir išvažiavom.

Mums labai keistai skambėjo miesto pavadinimas Bethlehem, t.y. Betliejus anglšikai. Lietuviškai taip gražiai, aiškiai, bibliškai, o vat angliškai kažkaip kitaip, taip grubiai, neaiškiai - tas pats kaip sakyti Lithuania. :)))

Betliejus

Betliejuje mus autobusas paleido Hebron Rd. gatvėje, kur buvo autobusų iš Jeruzalės sustojimas. Daug informacijos apie tai, kur rasti Jėzaus gimimo vietą (taigi čia pagrindinis objektas Betliejuje, ane?) neturėjome, žinojome, kad reikia eiti gatve iki galo ir tada prieitume Manger aikštę, prie kurios ir yra Jėzaus gimimo bažnyčia (Church of Nativity).

Buvome skaitę, kad nesinaudoti jokių taksi paslaugų, nes tai yra labai netoli (15 minučių kelio), tai mes išlipę iš autobuso atsikratėme keliais taksi vairuotojais, kurie siūlė mums paslaugas pigiai, kaip jie sakė (berods 20₪) nuvažiuoti iki vietos, ir ėjome pėsčiomis. Priėjome vieną sankryžą ir pasukome į dešinę. Taip pat ten buvo nuorodos į "Old Town", kitas bažnyčias, bet keistai nebuvo nuorodos į "Church of Nativity". Na ką gi, ėjome į senąjį miestą. Atstumas pakankamai nemažas, bet radome kelias bažnyčias: Šventojo Nikalojaus, Švenčiausios mergelės Marijos, Liuteronų, Apreiškimo bažnyčią. Sukome ratus aplink, kol galiausiai supratome, kad Kristaus gimimo bažnyčia yra ne šitoje vietoje. Grįžome atgal iki sankryžos ir ėjome tada į kitą pusę, ne į priešingą bet 90° kampu, nes kažkur aš buvau skaitęs, kad reikia eiti "down the hill". Bet eidami pamatėme tik tipinį Palestinos gyvenimą, nemažai restoranų, ant beveik kiekvienos sankryžos stovinčius kareivius, priėjome gražų vaizdą ir sustojome nuspręsti, ką daryti. Nusprendėme grįžti atgal iki sankryžos.

Berašydamas tekstą ir žiūrėdamas į žemėlapį (o jį gavome tik kai pasiėkėm banžyčią) supratau, kad pačioje pradžioje aplankėme ne Betliejaus senąjį miestą, o Beti Jala senąjį miestą. Kadangi ten didelių atstumų tarp miestų nėra (Lietuvoje jie žymiai didesni, o čia tik 800 m, kurių net nesimato), tai mes susimaišėme ir nuėjome ne ten... O kadangi žemėlapio neturėjom, tai ir susivėlėm...

Grįžę iki sankryžos jau buvom beėję iki autobuso, bet sesė įkalbėjo išbandyti dar vieną kryptį "į kalną". Pakilom į kalną, gatvės siaurėjo, daugėjo žmonių, nes ten yra labai daug prekybos taškų. Siūliau sesei
apsisukt atgal, nes rajonas tikrai atrodė labai nesaugus, bet ji pasiūlė dar šiek tiek paeiti. Ir neapsiriko - pasirodė užrašas "Church of Nativity". Valio! Pamatysim tą vietą, kur gimė Jėzus!

Dar šiek tiek paėjome, priėjome "Manger Square", apie kurią taip pat rašė internete, ir tada pamatėme bažnyčią. Nebuvo ji kažkokia ypatinga, atrodė kaip paprastas pastatas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų esančių Betliejuje. Bet ten vis dėlto buvo ta vieta, kur gimė Jėzus - Jėzaus gimimo bažnyčia. Pro siaurą angą įlindome į bažnyčios vidų, apžiūrėjome altorių. Apvaikščiojom dar aplink teritoriją, nes prie pat yra dar viena bažnyčia, buvom užėję į požemius. Bet kadangi nežinojom ko ieškoti, tai ir neradome tos vietos, kur buvo pažymėta "Čia gimė Jėzus". O jos reiktų ieškoti po Jėzaus gimimo bažnyčios altoriumi - vienas iš svarbesnių dalykų, kurį mes praleidome.

                   

Beja, Manger aikštėje stovėjo nemaža Kalėdų eglė - ji buvo padaryta iš dirbtinių šakų (kaip ir Ramallahe) ir turėjo daug  raudonų burbulų. Tikrai gražiai atrodė, bet ne gražiau nei Vilniaus eglė (kuri net CNN buvo paminėta). Čia šališka nuomonė. :D Egles puošia Palestinoje, nes nemažai yra Krikščionių ten (visai kitaip nei Izraelyje).

Užsidėję didelį pliusą jau drąsiai ėjome iki autobuso ir grįžome į Jeruzalę.

Betliejus - Jeruzalė

Grįžę į Jeruzalę nusprendėme, kad laikas pavalgyti. Pasinaudojom nemokamos ekskursijos kuponu ir nuėjome į rekomenduotą restoraną ne pačiose turistų lankomiausiose vietose pavalgyti. Žinojome, kad turėsime 10% nuolaidą, užsisakėme ir paragavome rinkinuko: humusas, pita, falafeliai ir salotos. Sumokėjom po 30₪ (10% nuolaida mums pasitarnavo kaip arbatpinigiai, kuriuos privalu palikti Izraelyje :)).

Pinigai

Taip atrodo Izraelio pinigai (20 šekelių, 100 šekelių, 10 šekelių, 5 šekeliai, 2 šekeliai, 1 šekelis 1/2 šekelio, 10 šekelių):

Per tris dienas mes išleidom apie 1260₪, t.y. apie 915Lt + beveik 700Lt bilietai pirmyn - atgal, tai vienam žmogui trijų dienų vizitas į Izraelį, gyvenant viešbučiuose (o jie tikrai daug kainuoja) ir aplankant Tel Avivą, Jeruzalę, Ramallahą, Betliejų, valgant pigiausiai, su lėktuvo bilietais išėjo šiek tiek daugiau nei 800Lt.

Autobuso bilietai: į Ramallahą, iš Ramallaho, į Betliejų ir grįžti iš jo

Jeruzalė - Ben Gurion oro uostas

Kai tik grįžom iš Betliejaus, pavalgėme ir iš karto ėjom (pėstute ~3 km) iki pagrindinės miesto autobusų stoties, iš kur turėjom pasigauti 947 autobusą, kuris turėjo mus nuvežti beveik iki oro uosto. Traukiniu ir šį kartą nebandėm, nes bijojom, kad tikrai nevažiuos jie, nors ir viešbutyje sakė, kad jau traukiniai važiuoja. Nerizikavome - šį kartą nepavyko pasivažinėti traukiniu po Izraelį. :) 

Atvykę į stotį pamatėm panašų į Tel Avivo vaizdą, bet šį kartą lengviau radome informacinį langelį, kuriame mums pasakė, kad autobusas į oro uostą važiuoja iš 18 aikštelės. Nuėję ten pamatėm, kad autobusas tuoj bus ir laukėm. Sulaukėm autobuso, įsėdom, sumokėjom po 24₪ ir pradėjom kelionę į oro uostą. Nors turėjom pakankamai daug laiko iki lėktuvo, bet pradėjom nerimauti po to, kai autobusas iš stoties negalėjo išvažiuoti daugiau nei 30 minučių, o kai galiausiai išvažiavo, dar stovėjo 20-30 min. kamštyje. Užtat kai tik išvažiavo į magistralę, autobusas lėkė normaliu 110 km/h greičiu. :)

Autobusas iki pat oro uosto nevažiuoja, ir mums šį katą pasisekė, kad reikėjo nusigauti į 1 terminalą, nes jis yra tik 1 km nuo tos vietos, kur sustojo autobusas. Tik išlipę tikrai nežinojom kur eiti, ir tada vėl mus išgelbėjo navigacija. Iš pradžių nuėjom iki oro uosto zonos, o po to sekėme ženklais, nes kitaip mus būtų nuvedę iki 3 terminalo (kuris yra tarptautinių skrydžių terminalas, o pirmas skirtas vietiniams.

Oro uosto patikra

Mūsų biliete buvo nurodytas "1 terminalas" ne šiaip. Matyt taip paskirsto keleivių srautus. Visas mūsų patikrinimas vyko kiek kitaip nei kituose oro uostuose. Visų pirma įėjus į oro uostą mus pasitiko keli asmenys, kurie mūsų klausinėjo tam tikrų klausimų. Pvz.: "ar kas nors davė kokių nors dovanų", "ar patys susipakavome bagažą", "ar bagažą po supakavimo buvo dar kur nors nei pas mus". Po tokių klausimų mums uždėjo lipduką ir galėjom patekti į tolimesnį etapą: dokumentų patikrą.

Tikrinant dokumentus nebuvo jokių nesklandumų. Tik galvojom, kad atims iš mūsų atvažiuojant išduotus leidimus būti šalyje. Bet neatėmė, tik ant bilieto uždėjo išvykimo antspaudą. Sekantis etapas: bagažo patikra. Keistai nereikėjo išimti skysčių iš kuprinės (sesė sakė, kad to reikalauja tik Europos teritorijoje), tik klausė ar turim kompiuterius, matyt juos atskirai tikrina. Patikrino mūsų bagažą - nieko įtartino nerado ir viskas, tuo mūsų patikra ir baigėsi. Tiesa, matėm kad kai kurių žmonių rankinio bagažo turinį tikrino labai atidžiai, iki paskutinio siūlelio - net nežinau ko ten ieškojo, bet tikrai tikrino. :)

Po to kai praėjom visus tikrinimus, supratom, kad vis dėlto mums reiks skristi iš kito terminalo (pirmasis terminalas naudojamas tik tarptautinių keleivių patikrai), tai po kažkiek laiko atvažiavo oro uosto autobusas į kurį sulaipino visus jau patikrintus ir nuvežė į kitą terminalą, kur jau jokios patikros nebuvo. Turėjome dvi valandas iki skrydžio, tai galėjom iššniukštinėti oro uostą. Pats išvykimo oro uostas neatrodo labai didelis: tik kelios parduotuvės, bet manau tai tik gudrus architektūrinis sprendimas, kai nesimato viso jo didumo (nes numatytų skrydžių, ir net tarpkontinentinių buvo tikrai daug). ;)

Į lėktuvą  susėdom, pakilom ir pusvalandžiu anksčiau nei planuota nusileidome Vilniuje. ;) Gerai, kad buvom pavargę, tai pamiegojom. :) 

Nueita: 15,50 km (iš viso per kelionę (per tris dienas) nuėjom nei daug nei mažai, apie 52 km)
Išleista: 848,2 ₪ (iš viso apie 1260₪, 915Lt)

Ačiū sesei už kompaniją! Ir nesėdėkit vietoj – patirkit kelionių džiaugsmą!

Iki kitų susitikimų!
InVi!

Skaityti plačiau

Izraelis: Jeruzalė (senoji Jeruzalė) ir Ramallah (Palestina)

Shalom!

Kai iš vakaro pasivaikščiojom po Senąją Jeruzalę supratom, kad tikrai geriau ją pažinti galima tik su gidu. Kai buvom Tel Avive mums pasakė, kad Jeruzalėje taip pat yra nemokami gidai ir pasiūlė jais pasinaudoti. Nieko nelaukę iš pačio ryto nuskubėjome prie jau pažįstamų Jaffa vartų, nuo kurių turėjo prasidėti ekskursija.

Senoji Jeruzalė

Ten rinkosi ne tik į nemokamą ekskursiją, bet ir "Holy City Tour", kuris mokamas. Nors ir labai įdomiai Holy City Tour skambėjo (bet kainavo 80₪), tačiau pirmam kartui pasirinkome nemokamą turą.

Atėjus laikui gidas mus surinko į vieną grupę, padarę bendrą nuotrauką ir pradėjo pasakoti.

Pripasakojo ir parodė daug visokiausių dalykų:

• senoji Jeruzalė yra padalinta į keturis kvartalus: žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų, kodėl armėnų? nes ne viskas logiškai Jeruzalėje yra paaiškinama :)) beje, visi kvartalai pereinami iš vieno į kitą ir nėra jokių sienų, gali net nepajusti, kad įėjai į naują kvartalą, nebent pastebėsi, kad šiek tiek pasikeitė aplinka (pas krikščionius pvz. kryžių yra)
• iki Raudų sienos nuėjom kirsdami per mažas gatveles žymiai greičiau nei iš vakaro
• papasakojo apie labai seną Jeruzalės dalį, kuri buvo valdant egiptiečiams
• pačią Raudų sieną pamatėm iš apžvalgos aikštelės (iš vakaro matėm iš arčiau), nuo ten taip pat atsivėrė vaizdas į daugelį senosios Jeruzalės pastatų, matėsi Uolos kupolas ir Alyvų kalnas (apie jį taip pat yra teminė ekskursija), kuri yra ypatinga vieta ir be to ten yra palaidota nemažai žydų kaulų ir kapai yra atsukti į Uolos kupolą, kad kai įvyks prisikėlimas, jie būtų pasiruošę eiti link kupolo
• dar nuėjom iki Šventojo kapo bažnyčios, kuri yra įdomi tuo, kad ten skirtingos krikščionių bendruomenės turi savo tam tikrą vietą bažnyčioje ir svarbiausia tai, kad jei bažnyčios ar šalia jos norima ką nors pakeisti (kad ir savo dalyje), privaloma gauti visų bendruomenių sutikimą. Taip jau ir stovi ji nepakitusi jau daug amžių :)

Po ekskursijos, kuri baigėsi prie Vatikano pastato gidas priminė, kad dirba tik už arbatpinigius, gavo 20₪ iš mūsų. :) Po ekskursijos išlėkėme toliau - į Palestinos miestą Ramallah susitikti su grupioku, su kuriuo kartu studijavome Indijoje.

Jeruzalė - Ramallah

Iš tikrųjų tiksliai nežinojom iš kurios stoties važiuoti. Žinojom tik tiek, kad ne iš centrinės, į kurią buvom atvažiavę iš Tel Avivo. Žinojom, kad autobuso numeris turi būti 18 ir kad jis važiuoja iš kažkur netoli Damasko vartų (vienų iš Senosios Jeruzalės vartų). Nuėjom prie Damasko vartų, ten esančiose stotelėse niekur nematėm, kad 18 autobusas važiuotų, tada ėjom nuo Damasko vartų į dešinę ir priėjom dar vieną stotį, ten apžiūrėjom autobusus ir niekur neradom mums tinkamo 18 numerio!

Kadangi mums dar reikėjo grynųjų pinigų, tai tuo pačiu ieškodami tinkamos autobusų stoties ieškojom ir normalaus bankomato, nes gatvėje esančiais kažkaip nėra labai saugu naudotis (bent jau mums taip pasirodė). Galiausiai priėjom pašto skyrių, į kurį užėjom ir ten radom bankomatą. Jau baigiant išsiimti pinigus ekrane atsirado pranešimas: pinigų išėmimas jums kainuos 5₪, kurie bus pridėti prie sumos - kito varianto neturėjom.

Pasiėmę pinigų tęsėme autobuso paiešką. Grįžome iki Damasko vartų ir ten jau paklausėm vietinio stoties prižiūrėtojo (o jų ten turi kiekviena stotis) ir jis mums nurodė eiti ne į dešinę nuo Damasko vartų, o statmenai jiems gatve ir tada pasukti į dešinę ir rasime stotį. Taip ir padarėm. Nuėjom iki sankryžos, pasukom, tada vėl pasukom ir šiek tiek paėję radome stotį, iš kurios autobusai važiuoja Ramallaho kryptimi. Atėję į 18 autobuso aikštelę jo ten neradom, bet išgirdom šaukiantį stoties prižiūrėtoją, kuris pakvietė mus į 18-tą autobusą. Įsėdom, sumokėjom po 7,30₪ už autobusą ir išvykome.

Nors žinojom, kad atstumas nuo Jeruzalės iki Ramallaho yra nedidelis (15-20 km), bet autobusas važiavo ilgai: apie 1,5 valandos, nes stojo kiekvienoje stotelėje. O svarbiausia, kad kiekvienoje stotelėje kažkas atsitikdavo: arba kažkas įlipdavo, arba kažkas išlipdavo. Įdomiausia buvo važiuoti netoli Izraelio - Palestinos pasienio, kai 10-15 minučių važiavome šalia aukštos sienos ir galiausiai privažiavome sienos kirtimo liniją, šalia kurios buvo didžiulis raudonas ženklas: "Jei esi žydas, kirsdamas sieną pasirašai mirties nuosprendį. Niekas neperspės, neinformuos - gali imti ir nušauti." (kažkas panašaus :)). Bet kas įdomiausia mums, kad nebuvo jokios pasienio kontrolės, pravažiavome be sustojimo. Aš savo draugui vežiau dovanų - midaus gėrimo rinkinuką, ir nežinojom mes, ar bus galima jį prasivežti, tai jau buvome sugalvoję istoriją, ką sakyti, jei klaustų ko mes jį vežame. Bet kai niekas nieko netikrino, tai ramiai ir pravažiavome.

Galiausiai atvažiavome į Ramallaho autobusų stotį, aš paskambinau savo grupiokui ir po kiek laiko jis atvažiavo ir mus pasiėmė.

Ramallah

Miestas buvo pilnas mašinų, ir kaip priežastį mano grupiokas iš Indijos įvardino... spėkit iš trijų kartų... sniegą! Sakė, kad ne pagrindiniai keliai yra užsnigti ir visi važiuoja per centrą. Turėjom laiko iš lėto susipažinti su Ramallaho centru. Iš centro nuvažiavome iki kavinės, kur išgėrėm kavos, suvalgėm sūrio pyragą. :) Po to jis nuvežė pasigrožėti Ramallaho panorama iš aukščiau ir net nuvežė į tą vietą, kur nuo kalno matosi Jeruzalė - ir žinokit ji tikrai labai netoli. Kadangi Palestinoje yra nemažai krikščionių, tai miestas taip pat turi ir savo Kalėdinę eglę (tiesa iš dirbtinių eglišakių) iki kurios irgi buvome nuvažiavę.

Po to jis nusivežė mus pas save į namus, kurie stovi ant kalno ir matosi nerealus vaizdas pro langą. Grupioko žmona pagamino mums lazanijos, ryžių su vištiena, pats grupiokas dar nupirko mums vietinio namų gamybos vyno (iš po prekystalio, nes butelis buvo be banderolės). Taip pat parodė savo mažąjį stebuklą - dukrytę, kuriai tuo metu buvo tik apie savaitę! Nors ir buvo šalta (pas juos namuose nėra centrinio šildymo), bet jie tikrai mus šiltai priėmė, jautėmės kaip namie. Aš jam padovanojau midaus rinkinuką, o jis man padovanojo nuo sienos nukabintą istorinės Palestinos teritorijos kontūrą (kuris buvo iki 1917-ųjų metų), kuris apima ne tik dabartinę Palestinos teritoriją, bet ir Izraelį. Supratau, kad Palestina jiems širdyse bus visada tokia, kokia ir 1917-aisiais, o žydai bus visiški svetimšaliai...

Papietavę, išgėrę jų kavos, susipažinę su šeima - žmonos mama ir broliu - jau sutemus išvykome į miestą. Pakeliui sustojome dar vienoje vietoje, nuo kurios matėsi net pats Tel Avivas! Tai pat užsukome ir į desertų parduotuvėlę, kur suvalgėme saldėsį su sūriu - tikrai labai saldu buvo, bet man patiko. Po to nuvažiavome į vietinę kavinę, kur išgėrėme vietinio alaus (Golden), jų vietinės anyžinės degtinės Arak (jie grynos negeria, tik skiestą). Jiems įprasta, kad ant stalo prie gėrimų jie turi užkandžių (riešutų, agurkų ir morkų pjaustytų lazdelėmis, kaip Turkijoje), kuriuos duoda kavinėje. Ir dar kartą pasidžiaugsiu, kad Lietuvoje patalpų viduje yra draudžiama rūkyti, nes Palestinoje visose viešose patalpose, kuriose buvome, viduje žmonės rūkė...

Po tikrai įdomaus pusdienio palestinietis grupiokas mus nuvežė iki pasienio, kur praėję pasų ir bagažo patikrinimą pasigavome autobusą, sumokėjome 6,6₪ už bilietą (nes ne nuo centrinės stoties važiavome, o tik nuo pasienio) grįžome į Jeruzalę.

Siena tarp Palestinos ir Izraelio (Video)

Tramvajaus bėgiais grįžome iki viešbučio ir po ilgos dienos nuėjome miegoti...

Nueita: 7,23 km
Išleista: 47,8 ₪

Dar prieš išskrendant iš Vilniaus planavome vykti prie Negyvosios jūros, bet vėl, dėl tos pačios priežasties - sniego, jūrą atidėjome kitam kartui, todėl nusprendėme paskutinę dieną aplankyti Betliejų ir judėti link oro uosto, nes dėl sniego nežinojome ar viskas bus sklandžiai. :)

Liko dar vienas įrašas apie Izraelį,
InVi

Skaityti plačiau

Izraelis: Tel Avivas (Jaffa) ir Jeruzalė

Shalom!

Prasidėjo antra diena. Jos tikslas - aplankyti Jaffa, pavalgyti ir išvažiuoti į Jeruzalę.

Atsikėlę susitvarkėme, išsiregistravome iš hostelio, palikome daiktus pasaugoti, kad nereiktų nešiotis ir išlėkėme iki Jaffa (skaitosi kaip Džiafa). Jokio didelio plano neturėjom. Ėjome iš pradžių gatvėmis, per turgų, ir pasiekėme saulėtą paplūdimį, kuriuo ir priėjome Jaffą (ją mums aplankyti parekomendavo hostelyje, nes mes pasakėm, kad tik 3 dienas būsim Izraelyje, tai ji pasakė, kad ten nueitume būtinai).

Tel Aviv miestas ir Viduržemio jūra

                

                   Maudytis draudžiama, tolumoje - Jaffa

Jaffos laikrodis

Jaffa

Vos tik įžengėme į Jaffą, prie mūsų priėjo moteriškė, ir pasiūlė pasinaudoti nemokamu turu po Jaffą. Kaip tai nemokamu, mes pagalvojom? O po to ji pasakė, kad viskas yra už arbatpinigius. Davė skrajutę, nuvedė prie grupės (nes turas jau buvo prasidėjęs 10 val. ryte), ir mes taip pakliuvome į turą po Jaffa (o to net nežinojom ir visiškai neplanavome..).

Restoranas - kuriame dirba aklieji

Tolumoje- istorinis sniegas

Žydų simbolis

Gidas mus vedžiojo po Jaffa gatves, rodė objektus, pasakojo būtas ir nebūtas istorijas. Pasiūlė įsiamžinti nuo kalniuko besimatančius kalnus tolumoje, kurie turėjo sniego - tai istorinė nuotrauka, nes tai buvo pakankamai seniai. Per 3 valandas (nors viskas turėjo trukti tik dvi), mes pamatėme labai daug, patys tikrai to nebūtume padarę, arba būtume praėję pro šalį ir net nežinotume kas ten yra. Turo pabaigoje jis priminė, kad viskas yra už arbatpinigius, kad duoti neprivalome, kad siūlomas mokestis yra 50₪ ir kad galima duoti kiek norim daugiau, arba kiek norim mažiau. Mes abu palikom 20₪ (apie 15Lt), nes mums tai pasirodė tinkama suma.

Daugiau informacijos apie turą, lankytinus objektus, susitikimo vietą ir laiką rasite čia: http://www.newtelavivtours.com. Be to, jie duoda tokias specifines korteles, su kuriomis gauni nuolaidas maitinimosi vietose, kitoms ekskursijoms.

Falafeliai

Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių - tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu. Draudžiama maišyti pieniškus ir mėsiškus valgius, vartoti majonezą, grietinę su mėsa, vartoti kiaulieną. Košeriniame maiste dažnai vartojamos daržovės, vaisiai, riešutai.

Humusas

Tradicinis žydų maistas yra humusas ir falafeliai. Humusas tai tokia sutrinta virtų avinžirnių masė, o falafeliai irgi yra padaryti iš avinžirnių, tik jie ruošiami iš nevirtų, o išmirkytų sutrintų avinžirnių ir po to iškepami.Teko mums paragauti abiejų. Falafelius pirmą kartą paragavome Tel Avive. Hostelyje mums nurodė vietą, kur jie labai pigūs ir neblogi.

Falafelis

Tad iš karto po ekskursijos išskubėjom ieškoti tos vietos. Rasti nebuvo sunku. Palaukėm eilėj, užsisakėm dvi porcijas - viena man, viena sesei, sėdom ant suoliuko šalia ir mėgaudamiesi saulės spinduliais suvalgėme. Viena porcija falafelių, t.y. 7 rutuliukai sudėti į pitą su daržovėmis ir padažu kainavo 6₪.



Po to sugalvojome eiti iki jūros, pamatyti ją dieną. Pakeliui praėjome tokį parką, ir pamatėme užrašą: Free Wi-Fi - pasirodo, kad Tel Avive yra nemažai vietų, kuriose galima nemokamai pasinaudoti internetu ir visą tai dovanoja miestas, o ne atskiri interneto tiekėjai.

Pasivaikščiojom prie jūros, nuėjom iki hostelio, pasiėmėm daiktus, pasiklausėm kaip mums pasiekti autobusų stotį (nors planavome važiuoti traukiniu, bet dėl sniego, ir vėl ir vėl) nerizikavome. :) Eidami nuklydom dar šiek tiek nuo kelio, nuėjom dar į parkelį (nes iš tikrųjų turėjome laiko) ir dar kartą nuėjome nusipirkti tų falafelių - tikrai gera kaina. ;) Po to pakeliui dar užsukome į parduotuvę ir nusipirkome magnetukų dovanoms. 3 vienetai kainavo 10₪, gal ir ne per didelė kaina. :)

Tel Avivas - Jeruzalė 

Antrą kartą pavalgę falafelių ėjome link autobusų stoties (apie 3,5 km), iš kurios turėjome pasigauti autobusą iki Jeruzalės. Ėjome ėjome ir priėjome didžiulį keturių aukštų pastatą. Radome įėjimą, įėjom. Bandėm sekti nurodomaisiais ženklais, bet mums labai sunkiai sekėsi gaudytis. Be to, ką mes matėme iš pradžių (lauke), autobusų stotis turi dar bent 3 aukštus, kurie yra po žeme - šiuose aukštuose vyksta prekyba, na o iš tų keturių, kurie matosi - išvažiuoja autobusai! Įsivaizduokit, autobusai išvažiuoja iš keturių skirtingų aukštų! Tai viena didžiausių (kai kuriais šaltiniais net didžiausia) autobusų stotis pasaulyje! :) Tikrai įspūdinga.

Naktinė Tel Avivo autobusų stotis

Apėję tris ratus ir bandę susigaudyt "kas čia kur vyksta" užlipome į berods viršutinį aukštą, kur radome Informacijos skyrių ir pasiklausėme kur autobusas į Jeruzalę. Nurodė mums aikštelę, nubėgome iki jos ir ten jau radome stovintį autobusą. Praėjome pro pastato duris, tada pro autobuso duris ir susimokėję už kelionę po 18₪ išvykome Jeruzalės link.

Jeruzalė

Sniego daugiau nei Lietuvoje

Kelionė ilgai netruko, tik truputį pastovėjome kamštyje (matyt dėl sniego) netoli jau Jeruzalės. Jeruzalėje išlipom ir mūsų didžiausiai nuostabai (nors buvom girdėję, kad ten pasnigę buvo) mus pasitiko didžiulės sniego krūvos! Lietuvoje sniego nėra, o Jeruzalėje, tokiam pietiniam nuo Lietuvos taške jis yra! Kadangi žemėlapio neturėjom, ir tiksliai nežinojom kaip nuo autobusų stoties nusigauti iki viešbučio (turėjom tik planą su geležinkelio transportu atvykus), tai ėmėmės vėl navigacijos. Įvedėm adresą ir sekėm. Iš viso reikėjo nueiti šiek tiek daugiau nei 3 km.

Ėjom ėjom, ir patekom į visiškai žydų rajoną. Visi apsirengę vien tik žydiškai, vienas iš vyresnių mūsų paklausė, "gal mes pasiklydom", bet mes turėjom navigaciją ir jau matėm, kad iki viešbučio mums nebetoli. Jau berods ir atėjom iki to adreso, ogi ten be daugybės žydiškai apsirengusių žmonių nieko neradom. Pradėjom žiūrėti kas ne taip. Išsitraukėm viešbučio rezervavimo žemėlapį, ten susiradom netoliese viešbučio esančią gatvę ir pasirodo, kad navigacijos žemėlapyje ta gatvė yra su "y" ilgąja, o ne su "i" trumpąja, todėl pritaikė klaidų atpažinimo sistemą ir nuvedė mus visiškai ne ten, kur reikia (aišku ir mes nepasitikrinom, kad iš vieno žodžio gatvės pasidarė dviejų žodžių gatvė :DD).

Tramvajaus linija

Ačiū Dievui, kad įvedę jau tikrai teisingą adresą pamatėm, kad jis yra apie 1,1 km nuo dabartinės vietos. Ir vėl toliau ėjom. Neilgai truko ir viešbutį mes radom. Iš vakaro jau buvom gavę visus nurodymus: "Durų kodas toks, priskirtas kambarys toks, interneto kodas toks, raktas kambaryje" (prisimenat? ieškau tokios ir tokios? :DD). Už viešbutį mes dar nebuvom sumokėję, priimamojo nebuvo (nes ten iš viso gal 7 kambariai), bet visus duomenis jau turėjome. :)

Raudų siena 

Kadangi kai pasiekėme ir įsikūrėme viešbutyje nebuvo labai vėlu, nusprendėme Jezuralėje aplankyti Raudų siena naktį. Ji pagal mūsų turimą žemėlapį (o jį gavome viešbutyje, jis buvo padėtas) neturėjo būti labai toli. Išėjom į tramvajaus liniją ir ja tapšnojom iki Senosios Jeruzalės. Įėjom į Senąją Jeruzalę, ėjom siaurom, dar sniego turinčiom gatvėm iki pat Raudų sienos, aišku nuklydom biški, bet galiausiai tą sieną radom! Pasisveikinom, pasižiūrėjom kad žmonės tikrai meldžiasi ir pasukom namų link. Bandėm sutrumpinti, bet pasiklydom. :D Tada vietinio paklausėm kaip išlysti prie Jaffa vartų, jis mums nurodė kryptį ir ėjom ėjom ėjom. Ėjom pro tokį rajonėlį, kur vien tik parduotuvės. Tik bėda, kad jos visos uždarytos ir gana kraupiai naktį atrodo. Buvo šiek tiek baugu, bet galiausiai išėjom, tik ne prie Jaffa vartų, o prie Damasko - vis geriau nei šlaistytis po Senąją Jeruzalę. Nuo Damasko vartų vėl tramvajaus bėgiais priėjome savo viešbutį.

O kadangi buvom šiek tiek alkani, tai nuėjom į prie pat viešbučio esantį McDonalds restoraną ir pavalgėm. Grįžę susitvarkėm, pažiūrėjom televizorių, šiek tiek pasiruošėm kitai dienai (ką veikti) ir nuėjom miegoti. ;)

Nueita: 22,2 km
Išleista: 140,90 ₪

Trečia diena skirta aplankyti senąją Jeruzalę (nemokama ekskursija) ir kursioką Ramallahe.
InVi

Skaityti plačiau