Shalom!
Po truputį pasakosim kaip mums sekėsi kelionėje. Ką pamatėm, ką aplankėm, ką pastebėjom. Viskas susidės iš penkių dalių:
Skrydžio metu buvo viskas tvarkoje, tradiciškai leido nusipirkti gėrimų, užkandžių. Kadangi šiek tiek vėlavome pakilti iš Vilniaus, tai į Tel Avivą nusileidom laiku. Aišku, beveik visas lėktuvas pradėjo ploti (dauguma keliaujančių iš Lietuvos kitaip nemoka...), ir vos tik lėktuvas palietė žemę, keli žmonės atsistojo ir pradėjo kuistis. Stiuardesė iš pradžių lietuviškai, o paskui rusiškai pasakė: "пожалуйста сесть", matyt žino, kad dažniausiai taip daro rusakalbiai (arba net rusai).
Patikrinimo oro uoste beveik nebuvo. Matėme, kad oro uosto darbuotojai buvo susistabdę kelis azijiečius (korėjiečius, japonus arba kiniečius) ir klausinėjo, ko jie atvyko į šalį, toks nedidelis psichologinis testas. Pasų patikroje reikėjo mums atlaukti eilutę, ir po to pradėjo tikrinti mūsų pasus. Klausė ko atvykome į šalį, kiek žadame būti (kada išskrendame atgal), ką žadame aplankyti (kokius miestus), ar turime giminių, draugų. Ir galiausiai išdavė tokią kortelę, kuri atitinka antspaudą pase - žydai žino, kad su Izraelio antspaudu į arabų šalis įvažiuoti nepavyks. :)
Bet dėl sniego (kuris paskutinį kartą buvo prieš daugiau nei 120 metų Izraelyje) - šitą priežastį išgirsit dar ne kartą - teko ieškotis kito transporto. Nuėję į oro uosto informaciją paklausėm, kur čia traukinys važiuoja, o ji pasakė: "No train, free bus platform no. 1". Išėjom iš oro uosto, pasiklausėm dar pačioj traukinių stoty (nes ten ji prie pat) ir ji mums pasakė tą patį. Nuėjom į tą aikštelę, kur turėjo būti autobusas, o ten parašyta buvo: "Shuttle bus to Terminal 1" - galvojam va ką jie turėjo omeny, nemokamas autobusas į kitą terminalą! Vėl ėjom į vidų, ieškojom kokios nors informacijos. Ir tada priėjo žydiškai atrodantis vyriškis, kuris kalba lietuviškai. Mes sakom: norim nusigaut iki miesto. Jis taip: "taksi 160 šekelių", apie traukinius nieko nežino, apie autobusus iš viso nieko negirdėjęs. Mes pagalvojom, kad jis nori iš mūsų užsidirbti, ir tiesiog padėkojom ir išėjom vėl į lauką. Vėl nuėjom iki pirmos platformos ir iš karto šį kartą mūsų paklausė, ar mes į miestą važiuojam, sakom: "TAIP", sako autobusas bus po 5 minučių. Atvažiavo autobusas - jokių ženklų ant jo, neaišku nei kur važiuoja, nei kur paleis, nei kas toliau bus. :)
Autobuse sutikom ir dar kelis lietuvius - ir niekas nežinojo nei kur važiuojam, nei kur išleis. Visi tik žinojo, kad į miestą, ir kad autobusas nieko nekainuoja. Įsivaizduokit - žydijoje autobusas nuo oro uosto iki miesto NIEKO NEKAINAVO! :) Bet svarbiausia, kad mes miestą pasiekėm ir išleido mus Tel Avive. Gerai, kad aš telefone turėjau įsirašęs Navigaciją, kuri mums tikrai padėjo labai labai kelionėje. Išlipom iš autobuso, pasižiūrėjom, kad iki viešbučio liko mažiau nei 4 km ir turėjom du variantus: a) ieškotis vietinio viešojo transporto ir su juo nusigauti iki viešbučio, arba b) eiti pėsčiomis per naktinį Tel Avivą. Pasirinkome antrą variantą. :) Vis artėjom artėjom prie viešbučio ir po maždaug valandos priėjom.
Po truputį pasakosim kaip mums sekėsi kelionėje. Ką pamatėm, ką aplankėm, ką pastebėjom. Viskas susidės iš penkių dalių:
Vilnius - Tel Avivas
Skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą trunka beveik 4 valandas. WizzAir lėktuvai nauji, tikrai labai tvarkingi ir švarūs, baltas lempų apšvietimas salone prideda dar daugiau švarumo jausmo. Personalas visas kalba lietuviškai: buvo viena palydovė ir 3 palydovai. :) Lėktuvas nebuvo 100% pilnas, bet tikrai didžioji dalis vietų buvo užimta.
Patikrinimo oro uoste beveik nebuvo. Matėme, kad oro uosto darbuotojai buvo susistabdę kelis azijiečius (korėjiečius, japonus arba kiniečius) ir klausinėjo, ko jie atvyko į šalį, toks nedidelis psichologinis testas. Pasų patikroje reikėjo mums atlaukti eilutę, ir po to pradėjo tikrinti mūsų pasus. Klausė ko atvykome į šalį, kiek žadame būti (kada išskrendame atgal), ką žadame aplankyti (kokius miestus), ar turime giminių, draugų. Ir galiausiai išdavė tokią kortelę, kuri atitinka antspaudą pase - žydai žino, kad su Izraelio antspaudu į arabų šalis įvažiuoti nepavyks. :)
Ben Gurion oro uostas - Tel Avivas
Žmogus planuoja - Dievas juokiasi. Mes buvome suplanavę, kad iš Tel Avivo oro uosto sėsim į traukinį ir važiuosim į patį miestą. Kelionė turėjo trukti apie 15 minučių ir turėjom išlipti visai netoli svečių namų, kur buvome rezervavę kambarį.Bet dėl sniego (kuris paskutinį kartą buvo prieš daugiau nei 120 metų Izraelyje) - šitą priežastį išgirsit dar ne kartą - teko ieškotis kito transporto. Nuėję į oro uosto informaciją paklausėm, kur čia traukinys važiuoja, o ji pasakė: "No train, free bus platform no. 1". Išėjom iš oro uosto, pasiklausėm dar pačioj traukinių stoty (nes ten ji prie pat) ir ji mums pasakė tą patį. Nuėjom į tą aikštelę, kur turėjo būti autobusas, o ten parašyta buvo: "Shuttle bus to Terminal 1" - galvojam va ką jie turėjo omeny, nemokamas autobusas į kitą terminalą! Vėl ėjom į vidų, ieškojom kokios nors informacijos. Ir tada priėjo žydiškai atrodantis vyriškis, kuris kalba lietuviškai. Mes sakom: norim nusigaut iki miesto. Jis taip: "taksi 160 šekelių", apie traukinius nieko nežino, apie autobusus iš viso nieko negirdėjęs. Mes pagalvojom, kad jis nori iš mūsų užsidirbti, ir tiesiog padėkojom ir išėjom vėl į lauką. Vėl nuėjom iki pirmos platformos ir iš karto šį kartą mūsų paklausė, ar mes į miestą važiuojam, sakom: "TAIP", sako autobusas bus po 5 minučių. Atvažiavo autobusas - jokių ženklų ant jo, neaišku nei kur važiuoja, nei kur paleis, nei kas toliau bus. :)
Autobuse sutikom ir dar kelis lietuvius - ir niekas nežinojo nei kur važiuojam, nei kur išleis. Visi tik žinojo, kad į miestą, ir kad autobusas nieko nekainuoja. Įsivaizduokit - žydijoje autobusas nuo oro uosto iki miesto NIEKO NEKAINAVO! :) Bet svarbiausia, kad mes miestą pasiekėm ir išleido mus Tel Avive. Gerai, kad aš telefone turėjau įsirašęs Navigaciją, kuri mums tikrai padėjo labai labai kelionėje. Išlipom iš autobuso, pasižiūrėjom, kad iki viešbučio liko mažiau nei 4 km ir turėjom du variantus: a) ieškotis vietinio viešojo transporto ir su juo nusigauti iki viešbučio, arba b) eiti pėsčiomis per naktinį Tel Avivą. Pasirinkome antrą variantą. :) Vis artėjom artėjom prie viešbučio ir po maždaug valandos priėjom.
 |
| Naktinis Tel Aviv miestas |
Svečių namai Mugraby Hostel
Atvykę prie svečių namų (hostelio) turėjom paskambinti valdytojui ir pasakyti, kad atvykom (nes tai buvo jau beveik vidurnaktis). Paskambinom, atėjo, surašė mūsų duomenis, sumokėjom 220 šekelių (jų simbolis ₪), papasakojo ką galim pamatyt, pigiai pavalgyt, kur koks klubas (pvz. Allenby 94, Pasaz arba Mikes Place paplūdimyje) ir dar daug visokios informacijos. Pasidėję kambaryje daiktus išėjom pasisveikinti su jūra (o iki jos vos keli šimtai metrų nuo hostelio).
Pasivaikščioję pamariu (nuėjom apie 2,6 km), atvarėm į viešbutį ir kritom į lovas. Tik dėl žiemos (o jie šildymo centrinio neturi) kambaryje buvo labai šalta - sesė sušalo po trim kaldrom, aš po viena. Bet mes didžiausi žiopliai, nes ten buvo kondicionierius kambaryje, kuris šildo šiek tiek, ir mes jį radom tik ryte. :D Būna, kai esi išvargęs.. :)
 |
| Vaikščiojome promenada (kairėje jūra, dešinėje saugoma JAV ambasada) |
Kambarys tvarkingas, vienai nakčiai kaip tik. Dušas bendras, kaip ir prideda svečių namams. Tik sesė antrą kartą susivarė - kitą dieną atsikėlusi prausėsi po šaltu vandeniu, nes ten reikėjo pakankamai ilgai palaukti, kol šiltas vanduo atbėgs. :))))
Pirmos dienos reziume
Nueita apie: 6,3 km
Išleista: 220 ₪
Antrą dieną išsiruošėm į Tel Avivo senamiestį - Jaffa!
InVi
Išleista: 220 ₪
Antrą dieną išsiruošėm į Tel Avivo senamiestį - Jaffa!
InVi
 |
| Išsiruošėm kitos dienos žygiui |
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą