2017-10-24

4 paros Madride. 5 dalis

Hola!

Va ir paskutinė diena. Šiandien pagrindinis tikslas buvo apsipirkti, o kad tai būtų ne vien tik apsipirkimas, tai nusprendėm iki parduotuvės nueiti pėsčiomis. Ėjom visai netoli Plaza Mayor, kurią jau pažinojom, bet dar nebuvom užsukę į Mercado de San Miguel. Šitas turgus yra dažnai minimas, kaip būtinas aplankyti objektas Madride. O ten gali įsigyti visokių maisto produktų, užkandžių. Tik jis neatrodo kaip tradicinis ispaniškas turgus, kuriame perka vietiniai. Turgus atrodo grynai padarytas turistams, viskas iščiustyta, prekystalių lentynose esantis maistas sudėliotas preciziškai. Užėjom į vidų, nieko įdomaus nepamatėm, ir išėjom. Ten nebent eiti „tapų“ valgyti, bet kadangi mes buvom nealkani ir ką tik iš namų, tai ir nieko nepirkom.
Mercado de San Miguel

Primark, Bocadillo de Calamares, ledai, cheresas

Išėję iš turgaus ėjom toliau, kol galiausiai pasiekėm parduotuvę, kurioje jau iš tikrųjų nusprendėm skirti nemažai laiko ir nusipirkti rūbų. Pradėjom kaip ir planavom nuo kūdikių skyriaus. Ten pasiėmėm šliauštinukų, pižamų ir dar visokių būtinų rūbų naujagimiui. :)
Primark iš vidaus
Po to ėjom atskirai į moterų ir vyrų skyrius – moterų per 2 aukštus, vyrų – per vieną. Radau aš kelias kelnes, kojinių, džemperį, striukę. Svarbiausia ten žiūrėti į medžiagos sudėtį, nes kainos ten tikrai nedidelės. Neįsivaizduoju kaip jie gali tokias mažas kainas padaryti. Ant rūbų nurodyta, kurioje šalyje jie yra pagaminti. Aišku, tikimybė yra, kad juos gamina maži vaikai už labai mažą atlyginimą... Ne viena garsi kompanija yra dėl to turėjusi skandalų...

Praleidę ten kelias valandas išalkom, ir jau atėjo laikas išbandyti dar vieną Madrido išskirtinį patiekalą – sumuštinį su kalmarais (bocadillo de calamares). Nežinau kodėl jis laikomas tipiniu Madrido maistu (nes gi ne prie jūros yra), bet ne vienoje vietoje jį, kaip tradicinį, rekomendavo paragauti. Draugų buvom pasiklausę, kurioje vietoje jie geriausi – ir jie mums rekondavo kavinę La Campana, esančią netoli Plaza Mayor. Nuėjom užsisakėm, padarė labai greit, vienas kainavo apie 2€. Nuėjom į Plaza Mayor ir jį sukirtom. Tikrai buvo labai skanu.
La Campana užeiga
Bocadillo de Calamares
Na, o užkandus reikia kokio nors deserto. O desertui – ledai. Taip pat buvom išsiklausę kur galėtume skanių ledų paragauti. Vieta nebuvo pačiame miesto centre, bet eiti nebuvo labai toli – tuo labiau, kad į namų pusę. Kaip man pasirodė, tai ten labai daug ledainių nėra. Italijoje tikrai jų atrodo daugiau. Nuėjom, užsisakėm, paragavom kelių skirtingų skonių. Skanūs naminiai ledai.
Naminiai ledai
Grįždami užsukom į parduotuvę, nes nusprendėm šį vakarą patys pagaminti maisto draugams. Ir liko dar vienas dalykas, kurį būtinai norėjau paragauti – tai jų vietinis stiprus spirituotas vynas cheresas. Ant butelio jo pavadinimas rašomas, trimis kalbomis Jerez - Xérès – Sherry (ispaniškai – senoviškai ispaniškai – angliškai). Nieko bendro su vyšniomis jis neturi, tiesiog anglai taip tarė pavadinimą xeres. Tai parduotuvėje susiradom butelį, ant kurio buvo trys šitie pavaidinimai ir nusipirkom paragauti.
Jerez - Xérès – Sherry Canasta
Pagaminom vakarienę, pavalgėm, paragavom chereso, susikrovėm daiktus, dar kažkiek paplepėjom ir nuėjom miegoti, nes reiks naktį keltis ir važiuoti į oro uostą.

Madrid – Vilnius 

Iš vakaro buvom užsisakę taksi iki oro uosto. Įdomiai pas juos – iki oro uosto yra fiksuota kaina, nesvarbu iš kurios miesto dalies važiuoji. 5:00 jau važiavom, tik įdomu tai, kad didžiąją dalį važiavom po žeme. Iš pradžių vairuotojas atrodo važiavo labai nedidelėmis gatvėmis, po to nėrė į apačią ir vuolia – kaip autostrada. Pasirodo po Madridu yra išraizgytas didžiulis autostradų tinklas, kuriuo mes ir pasiekėm oro uostą. Kelionė truko apie 30 min.
Tuneliu į oro uostą!
Vairuotojas mus išleido prie reikiamų vartų, sumokėjom jam kortele, ir įėjom į oro uosto vidų. Greitai praėjom patikros procedūras ir jau buvom viduje. Ten dar turėjom nemažai liko palaukti, kol pradės laipinti, apžiūrėjom duty free parduotuvę, truputėlį pasivaikščiojom po oro uostą ir apie 7:00 jau sėdėjom lėktuve ir laukėm skrydžio.
Lėktuve į Vilnių
Beje, pamenat, kai rašėm, kad skrisdami į priekį nepirkom vietų? Tai skrendant atgal buvo kiek kitokia situacija – mums paskyrė vietas tarp kurių buvo apie 20 eilių, ir galima pasakyti kad, Ryanair privertė mus nusipirkti vietas šalia. Tik nusipirkti nebuvo taip paprasta. Reikėjo kreiptis į Ryanair pagalbos tarnybą ir per čat‘ą (susirašinėjimą) pasakyti visus duomenis ir jie paskyrė vietą ir nuskaičiavo pinigus nuo kortelės, su kuria mokėjau už skrydį (prieš tai paklausė, ar galima). Kadangi vieną vietą paliko tokią, kokia ji buvo priskirta, tai susimokėti reikėjo tik už vieną – 5,56€. Gal ir variantas, norint sutaupyti (nors nežinau ar tikrai pavyko sutaupyti, lygtai tuo metu vieną vietą po 2€ pardavinėjo.

Skrydžio metu buvo labai gražus dangus. Po 4 valandų skrydžio mes jau Vilniuje! Valio! Keturių parų pasibuvimas Madride baigėsi!
Rytinis dangus
Vilnius
Iki kitų susitikimų!
Nesėdėkit vietoje,
V!

0 komentarai (-ų) :

Rašyti komentarą