Hola!
Šios dienos didžiausias tikslas – nemokama ekskursija po Madridą. Kadangi Madridas yra labai didelis miestas, tai jame nemokamas ekskursijas organizuoja bent kelios firmos. Kadangi nemokamas ekskursijas esam išbandę kituose miestuose, tai žinojom, kad jai pasibaigus, gidui galima palikti „ant alaus“. Kituose miestuose naudojomės „Sandeman‘s“ nemokama ekskursija, tai žinojom, kad jų lygis yra aukštas ir kad gali duoti ir nuolaidų pavalgymui ir apsipirkimui.
Nemokama ekskursija
Iš anksto buvom rezervavę dvi vietas 11:00 val. anglų kalba vedamai ekskursijai (net ir Ispanijoj kažkas gali būti angliško :D). Atsikėlę papusryčiavom ir pėstute nuėjom iki Plaza Mayor, kur buvo numatyta susitikimo vieta. Ten susiradom raudonus skėčius (nes kiekviena firma turi savo spalvos skėčius ir beveik visos ekskursijas pradeda Plaza Mayor), pasižymėjom, kad atėjom ir laukėm pradžios.
 |
| Plaza Mayor |
Šiek tiek po 11 val. prie mūsų grupelės priėjo gidas Ramon ir pradėjo garsiai ir išraiškingai sakyti, ką veiksim, ką pamatysim ir kaip viskas vyks. Tada paėjom į kitą Plaza Mayor pusę ir klausėmės, ką gidas papasakos.
Be įprastinės miesto istorijos ir trumpos aikštės paskirties, gidas papasakojo apie Plaza Mayor aikštėje esančią arklio skulptūrą. Pasakojo, kad vienu metu aikštėje buvo blogas kvapas. Niekas nežinojo, iš kur tas kvapas atsiranda. Bet galiausiai jie nustatė, kad kvapas sklinda iš būtent šitos arklio skulptūros. O „kvepėjo“ žuvę paukščiai, kurie įskrisdavo pro arklio burną į tuščiavidurę skulptūrą ir neradę kelio atgal ten žūdavo ir supūdavo. Aišku, po šito atradimo arklio burna buvo izoliuota ir kvapas dingo.
 |
| Matosi arklio skulptūra |
Po to žingsniavom laiptais žemyn iki seniausio pasaulyje (oficialiai pripažinto Guinness rekordų knygoje) restorano. Restoranas vadinasi Restaurante Botín ir veikia nuo 1725 metų. Šiuo metu restorane yra 4 aukštai, kurie išlaikę XVIII amžiaus stilių ir maistas gaminamas malkų krosnyje. Įdomus faktas buvo tas, kad vienu metu šioje užeigoje buvo draudžiama prekiauti mėsa, vynu ir maistu, nebent žmonės jį patys atsinešdavo, o užeigos šeimininkai jį pagamindavo. Tikrieji šeimininkai vaikų neturėjo, tai po jų mirties, restoraną parėmė žmonos sūnėnas, ir nuo to laiko ant restorano fasado yra užrašas „Sobrino de Botín“ (Botin sūnėnas). Po kiek laiko restoraną valdyti perėmė Gonzalez šeima, kurios trečioji karta dabar valdo restoraną.
 |
| Sobrino de Botin Madride |
Baigęs pasakojimą gidas nusivedė į nedidelę aikštę ir ten pasakojo dar visokių istorijų. Viena tikriausiai labiausiai įsimenančių, tai kaip atsirado nemokami „tapas“ Madride. Seniai seniai žmonės dirbo vien tik sunkius fizinius darbus. Karalius pastebėjo, kad žmonės neturi jėgų dirbi, nes vakarais vartodavo tik vyną arba alų, ir neužtekdavo pinigų nusipirkti maisto. Tai karalius susitarė su barais, kad kartu su gėrimais darbininkams duotų ir užkandžių – „tapas“. Taip ir atsirado tokia tradicija. Aišku, čia yra legenda, ir niekas nežino, kaip iš tikrųjų buvo, bet ir dabar kai kuriuose baruose užsisakant gėrimą galima gauti nemokamų užkandžių.
 |
| Mūsų gidas |
Toliau ėjom iki flamenko teatro. Flamenko – tradicinis ispanų muzikos – šokių stilius, susiformavęs XVIII a. šalies pietų regione Andalūzijoje. Sustojom mes prie Las Carboneras, flamenko teatro. Iš kur kilęs „flamenko“ pavadinimas niekas tiksliai nežino. Kai kurie mano, kad „flamenko“ tai „gipsy“ (čigonų) sinonimas. Ten ilgai neužsibuvom, ir ėjom toliau.
 |
| Gidas pasakoja istoriją |
 |
| Las Carboneras |
Ėjom po Viaducto de Segovia ir sustojom netoli Fuente Andalusi, kuris įsikūręs nedidelėje aikštėje. O aikštė įdomi tuo, kad viena jos siena yra iš senų plytų. Pamenu, kad gidas kažką įdomaus apie šitą sieną pasakojo, bet ką konkrečiai nebeprisimenu.
 |
| Viaducto de Segovia |
 |
| Senovinė siena |
Po to turėjom pertraukėlę. Gidas nusivedė į kavinukę, kur galėjom užsisakyti kavos, arbatos, užkandžių. Tikriausiai gidas gauna už tai kažkokį „atkatą“, bet čia jau ne mūsų reikalas. Kadangi mes buvom labai gerai papusryčiavę, tai nieko iš maisto nepirkom. Tik kavos išgėrėm. Pertrauka truko nemažai, dėl to dar spėjau nubėgti iki Viaducto de Segovia ir padaryti nuotrauką kaip atrodo vaizdas nuo viršaus. Visai neblogas.
 |
| Vaizdas nuo viaduko |
Po to nuėjom į Plaza de la Armeria, kurios vienoj pusėj stovi Palacio Real (Karališkieji rūmai), o kitoje – Catedral de la Almudena. Gidas rekomendavo turint laiko užeiti į katedrą. Taip pat ir papasakojo šiek tiek apie karališkuosius rūmus. Kad juose tiek daug kambarių, kad norint visuose bent vieną naktį miegoti, reiktų apie 10 metų (3418 kambariai). Į rūmus galima patekti nemokamai – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dvi valandas iki darbo pabaigos įėjimas ES piliečiams nieko nekainuoja. Gidas leido šiek tiek vieniems pasibūti aikštėje.
 |
| Armeria katedra |
 |
| Karališkieji rūmai |
Toliau ėjom iki Plaza de Oriente. Ši aikštė yra prie pat Karališkųjų rūmų. Ji skiria rūmus nuo Operos teatro. Aikštės viduryje stovi Felipe IV skulptūra. Aikštė išskirtinė tuo, kad aplink ją yra labai daug įvairiausių skulptūrų. Jos pakankamai aukštos. Aikštėje jos atsirado dėl to, kad ne visos jos tilpo ant rūmų stogo. Vienas iš rūmų valdovų buvo sugalvojęs ant rūmų stogo padėti labai daug skulptūrų, bet visos netilpo, todėl buvo nuspręsta jas padėti šiame parke. O Felipe IV skulptūra buvo tikras iššūkis tuometiniams skulptoriams, nes valdovas norėjo, kad jis būtų pavaizduotas ant priekines kojas iškėlusio žirgo. Niekam to nepavyko padaryti, kol neįsikišo tokie veikėjai kaip Galileo Galilei, Diego Velazquez ir Juan Martinez Montanes. Pasinaudojęs jų patarimais Pietro Tacca padarė tokią skulptūrą ir ji stovi iki šių dienų.
 |
| Plaza de Oriente |
 |
| Felipe IV |
Toliau gidas mus nusivedė iki Teatro Real, susodino ant bordiūro ir pabaigė savo pasakojimą. Tada visi paplojom, įdavėm pinigų, lauktuvių (kas kaip sugalvoja atsidėkoti) ir atsisveikinom. Labai aiškiai angliškai kalbantis, išraiškingas gidas. Jei kada tektų būti Madride ir galėtumėte rinktis, tikrai rekomenduotume Ramon. :)
 |
| Paskutinis mūsų gido pasakojimas |
Chocolate con Churros, savarankiška pažintis su Madridu
Po ekskursijos bėgom valgyti churros su šokoladu, bet praeiti turėjom pro Teatro Real fasadą. O jo priekyje stovi labai nedidelė skulptūra vienai ši Ispanijos valdovių – Isabel II. Kaip pasakojo gidas, ji labai nemėgo praustis. Trumpai stabtelėjom prie skulptūros ir nubėgom į San Gines. Užsisakėm, atsisėdom, greit viską atnešė ir labai skaniai pavalgėm. Net nežinau kiek ten personalo dirba, bet viską padaro labai greitai. Ir aišku, labai skaniai – ne veltui ta vieta tokia populiari.
 |
| Isabel II paminklas |
 |
| Chocolatte con Churros |
Ir pasipildė skrandžius sąraše turėjom dar nemažai vietų, kurias reikėjo aplankyti. Į vieną iš jų ir nuskubėjom. Tai – Puerta del Sol aikštė, kurioje yra Tio Pepe (tradicinio ispaniško alkoholinio gėrimo - chereso) iškaba, kuri manoma, kad ten atsirado 1936 m. Tai laikomas kaip Madrido simbolis, nes kai pradinio pastato, ant kurio kabėjo iškaba, remonto metu ją turėjo nukabinti, kilo didelis sąmyšis. Po to buvo nuspręsta ją grąžinti, tik šitos iškabos norėjo labai daug pastatų savininkų, bet laimėjo English Court, ant kurio pastato dabar puikuojasi Tio Pepe iškaba.
 |
| Tio Pepe |
Dar vienas Madrido simbolis, kuris labiau tikriausiai žinomas vietiniams, tai meškos po braškių medžiu skulptūra – El Oso y el Madroño. O šitas simbolis yra toje pačioje aikštėje kaip ir iškaba, tai nereikėjo niekur toli eiti. Šitas simbolis yra naudojamas Madrido herbe ir buvo sugalvota, padaryti herbą realų – 3D vaizdą. Tai 1967 metais šitą skulptūrą pastatė Madrido centre. Nuėjom iki jos, pasidarėm nuotraukėlių.
 |
| Meška su braškių medžiu |
Toliau – nedidelis parkas prie Palacio Real (Karališkųjų rūmų). Jis irgi buvo labai netoli. Iš tikrųjų tai vadinasi Sabatini sodu, kuriame yra nedidelių baseinėlių, labai gražiai sutvarkytų gyvatvorių, kelios statulos. Krūmai padaryti kaip labirintukai. Žmonės ten leidžia laiką, skaito, sėdi pavėsyje. Nuo parko atsiveria viena Karališkųjų rūmų siena.
 |
| Sabatini sodai |
 |
| Labirintukai |
 |
| Matosi Karališkųjų rūmų siena |
Iš parko išėjom pro kitą išėjimą ir nuspendėm nueiti iki Templo de Debod, gal dieną būtų pavykę užeiti pasižiūrėti į vidų. Praėjom pro didžiulį apvalų pastatą Senado de España – ten sėdi ispanų senatas. Pakeliui dar radom vieną senovinį pastatą, kuris atrodo kaip pilis. O kai priėjom prie Templo de Debod vartelių, pamatėm, kad jie uždaryti. Paskaitėm darbo valandas – pirmadieniais nedirba. Tai Templo de Debod iš vidaus lieka kitam kartui. ;)
 |
| Ispanijos senato pastatas |
 |
| Demplo de Debod dieną |
Teleferico de Madrid
Kadangi buvom visai netoli, tai nusprendėm nueit iki Teleferico de Madrid. Tai kaip keltuvas į kalnus. Juo galima persikelti iš vienos Madrido pusės į kitą. O kitoje pusėje yra didžiulis Casa del Campo parkas. Susiradom jo įėjimą, nusipirkom du bilietus nuvažiavimui ir grįžimui, sumokėjom 11,80€ (po 5,90€). Tada užėjom į vidų, nuskenavom bilietus ir pasitiko mus darbuotojai. Padarė kelias nuotraukas prie sienos, nelabai žinojom kodėl, bet sutikom. Po to sėdom į vagonėlį ir laukėm pakilimo. Pakilom. Skridom virš rožių sodo, geležinkelio linijos, Manzanares upės, greitkelio, šalia pastatų ir tada jau prasidėjo parko teritorija – medžiai, žemė be žolės.
 |
| Teleferico de Madrid |
 |
| Vagonėlio viduje |
 |
| Sodas |
 |
| Geležinkelis |
 |
| Upė |
 |
| Greitkelis |
 |
| Casa del Campo parkas |
Pakilimas truko pakankamai ilgai. Bet tikrai neprailgo, buvo į ką pasižiūrėti. Viršuje išlipom iš vagonėlio ir nuėjom pasivaikščioti. Beeidami į lauką pamatėm savo nuotraukas jau atspausdintas ir paruoštas būti parduotas. Nuotraukas padaro tris ir vienos kaina lygtai 6€, dviejų – gal 10€, o trijų – gal 13€, nesvietiškai brangu. :) Tai į tas nuotraukas pasižiūrėjom, atrodė labai mėgėjiškai (įsivaizduokit, kad jus iškerpa iš nuotraukos ir uždeda ant kokio nors fono), tai ir palikom. Įdomu, kaip jiems sekasi jas pardavinėti...
Išėjom į lauką, truputėlį pasivaikščiojom. Ten yra kavinė, galima ir pavalgyti, jei labai išalksti. Nuo apžvalgos vietos, kuri yra kitoje kavinės pusėje, matėsi pats parkas, vagonėliai, tolumoje daug pastatų ir Karališkieji rūmai. Jei turėtume daugiau laiko, būtume galėję nueiti iki atrakcionų parko Parque de Atraccciones de Madrid arba zoologijos sodo Parque Zoologico de Madrid, kuris yra tame pačiame didžiuliame Casa del Campo parke – šituos objektus pasilikom kitam kartui. ;)
 |
| Vaizdas pasikėlus |
 |
| Matosi Madrido pastatai |
 |
| Parke yra atrakcionų parkas ir zoologijos sodas |
Apžiūrėję parką iš viršaus, sėdom į vagonėlį ir nusileidom į miestą. Namo grįžom pro Karališkuosius rūmus, užėjom į Almudeno katedrą, o po to į kriptą (iš kitos pastato pusės), kurioje palaidoti šventieji.
 |
| Grįžtame atgal |
 |
| Miesto herbas ant dangčiū |
 |
| Vaizdas iš katedros vidaus |
 |
| Kriptoje |
Taip ir baigėsi dar viena diena pilna susipažinimu su Madridu. Rytoj – paskutinė diena ir naktį namo!
V!
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą