Hola!
Lazy Sunday! Ir kadangi draugai turėjo reikalų, tai dieną pradėjom vieni. Šios dienos planas – tęsti pažintį su Madridu. Aplankyti dar keletą objektų, ir pasižiūrėti į miestą iš kitų apžvalgos vietų (nes pasirodo Madridas turi jų visai nemažai).
Madrido Chamberí Ghost Station: Andén 0
Po pusryčių išvažiavom į Chamberi metro stotį, dar vadinamą kaip Ghost Station, nes ten traukiniai nebesustoja. Tai yra labai sena Madrido metropoliteno stotis, kuri šiuo metu yra nenaudojama, bet naudojama kaip edukacinė priemonė parodyti kaip anksčiau veikė metro. Stotį uždarė dėl to, kad ji buvo labai trumpa, o keičiant traukinius, visi jie buvo ilgesni, todėl stotyje negalėtų išlaipinti ir priimti visų keleivių, dėl to buvo uždaryta.
Šis objektas nėra labai populiarus, tai daug informacijos kaip jį pasiekti ir ką pamatysim nėra. Bet mane sudomino apleista (ghost) stotis. Maždaug apsižiūrėjom kur ji turėtų būti, kurioje metro stotyje turim išlipti. Išlipom, įsijungėm navigaciją, ir bandėm surasti, kur mums eiti. Sekėsi nekaip, nes nuėjom visai ne į tą pusę. Truputį paklaidžioję, vėl grįžom iki sankryžos, pradėjom įdėmiau dairytis ir pamatėm Anden 0 iškabą.
 |
| Chamberi stotis kur tie metaliniai stulpai |
 |
| Įėjimas į Anden 0, Chamberi stotį |
Perėjom į kitą gatvės pusę ir ten mus pasitiko apsaugos darbuotojas. Jis ispaniškai pasakė, kad apačioje yra pilna, ir kad reikės luktelti. Buvom ne vieni, tai tiesiog atsistojom į eilę ir laukėm. Iš tikrųjų net nežinojom, ko tikėtis. Tik žinojom, kad lankymasis neturėtų nieko kainuoti. Tą patį patvirtino ir iškaba prie įėjimo. O neįleido dėl to, kad ten vienu metu gali būti ne daugiau kaip 56 žmonės.
Už mūsų rikiavosi vis daugiau žmonių, iš stoties viens po kito vis išeidavo žmogus. Po maždaug 10 minučių mus pradėjo leisti į stotį. Nulipom laipteliais ir tada darbuotoja parodė visiems eiti į vaizdo peržiūros salę. Joje mes atsisėdom ant laiptelių (kurie tikriausiai kažkada buvo naudojami kaip stoties laiptai įėjimui ir išėjimui) ir žiūrėjom ką rodo televizorius. Mūsų buvo apie 20 žmonių, gal kiek daugiau.
 |
| Filmukas apie Madrido metro |
Pažiūrėję filmą jau tikėjomės pasivaikščioti po stotį, bet mus sulaikė užtvara. Nelabai supratom kodėl negalim eiti, bet prie mūsų buriavosi vis daugiau ir pagalvojom, kad tik grupeles įleidžia. Bet po kažkiek laiko atėjo moteriškė pasikabinusi mikrofoną ant savęs – supratom, kad tai bus ekskursija! Ispanų kalba, bet vis šis tas. Kai ką ir mes supratom (arba sukūrėm, tai ne viskas ką čia parašysiu gali būti tiesa :D).
 |
| Įėjimas į stotį, čia pardavinėjo bilietus |
Stotis atidaryta 1919 metais, kaip viena iš 8 pirmosios Madrido metro linijos stočių. Stotis veikė iki 1966 metų (kaip rašiau, dėl prailgintų traukinių ji tapo per trumpa ir nebuvo techninių galimybių jos pailginti). Nuo 2008 metų stotis atidaryta kaip muziejus. Nedaug kas nuo 1966 metų ir buvo pakeista. Likusios senosios būdelės, kur buvo pardavinėjami bilietai, seni maršrutų žemėlapiai, originalus pavadinimas (Chamberi), reklamos.
 |
| Chamberi pavadinimas |
 |
| Kryptis ir stotelių žemėlapis |
 |
| Reklamos |
Po pasakojimo nuėjom iki pačios platformos. Ten dabar yra padarytas stiklas, kad muziejaus lankytojai neužkristų užsižiopsoję ant bėgių, kuriais dabar pravažiuoja traukinys. Stotį galima pabandyti pastebėti važiuojant mėlynąja (1) linija tarp Iglesia ir Bilbao stočių. O kai traukinys važiuoja, tai ten neįmanoma susikalbėti, nes garsas būna labai didelis ir traukiniai ten tikrai nepristabdo. :)
 |
| Stiklas skiria nuo bėgių |
Kadangi buvom susitarę ir laikas seko, tai nusprendėm baigti ekskursiją ir eiti atgal prie išėjimo iš stoties perono. Dar kai prasidėjo ekskursija mums šiek tiek pasakojo apie patį išėjimą. Tai buvo moderni tuo metu išėjimo sistema – išeiti galima, bet įeiti per išėjimą nepavyks. Kaip tą pavyko pasiekti? Ogi labai paprastai – yra varteliai, kurie atsidaro tik tuomet, kai prieš juos užlipa žmogus. Jei svoris yra nepakankamas, varteliai lieka užrakinti. Ir viskas.
 |
| Išėjimas iš metro (iš viršaus į apačią), įeiti nepavyks |
Tai tikrai neįprasta vieta, kurią vertą aplankyti Madride. Jei būsit, nueikit ten.
Šokoladinė San Gines
Buvom susitarę su Asta susitikti šokoladinėj. Tai nesibaigus ekskursijai turėjom pabėgti. Manau pakankamai daug pamatėm ir pakankamai daug sudalyvavom, tai užskaityti galima. Miesto autobusais važiuoti dar neteko, tai nežinojom, kaip reiktų mums pasiekti San Gines šokoladinę. Pasižiūrėjom į žemėlapį, ir nusprendėm apie 2 km nueiti pėsčiomis. Bus greičiau, nei išsiaiškinti, kaip nuvažiuoti autobusu, tuo labiau, kad ten miesto centras, tai autobusas tikriausiai nenuveš iki ten, arba važiuos labai retai.
Oras buvo puikus, tai skyrėm laiko pasivaikščioti. Praėjom pro dar vieną lankytiną objektą Gran Via. Tai įspūdinga gatvė, nes joje labai daug Art Deco stiliaus pastatų. Ir jie tikrai aukšti. Su šita gatve susipažinom šiek tiek vėliau, o šį kartą ją tiesiog kirtom. Ir nurūkom pėsčiųjų gatve į San Gines.
 |
| Pirma pažintis su Gran Via |
Ten jau susitikom su Asta. Šita šokoladinė garsi tuo, kad duoda tradicinį Ispanijos skanėstą – čiuros. O visas patiekalas vadinasi „Chocolatte con Churros“. Ir tai populiariausias patiekalas šioje kavinėje. Patikėkit, visi, kurie ten nueina, užsisako tik šitai. Na, vietoj čiuros, dar gali būti porras, bet principas tas pats. Šokoladas su spurga. Tik churros yra maždaug 1 cm pločio, o porras – dvigubai didesnio skersmens.
 |
| San Gines šokoladinė |
Nueini į šokoladinės vidų (viduje tikrai gražu, labai daug įžymybių nuotraukų ant sienų, ne veltui, nes šokoladinė dirba nuo 1894 m.), užsisakai ką nori, ir po to eini į lauką ieškoti staliuko. Tada prie staliuko prieina padavėjas (nu tas kuris tik paduoda), paima čekį ir pagal jį atneša, kas užsakyta. Viskas vyksta labai gretai, eilė juda greitai, atneša greitai, neįprastai Ispanijoje.
 |
| Chocolatte con Churros i Porras |
Gavę šokolado ir čiurų sėdėjom sau ir ramiai valgėm. Nu tikrai, labai geras patiekalas. Asta sakė, kad šitokį maistą populiaru valgyti pusryčiams – kalorijų bomba! Riebaluose kepta tešla su skystu šokoladu. Bet skanu tai labai. Ir vieni su kitu labai tinka. Labai didelio tarp churros ir porras nėra, bet originaliai patiekia su churros, tai su jais atrodo skaniau. Be to ir šokoladas labiau išsinaudoja, nes churros būna daugiau porcijoje, nei porras.
Gran Via
Pasisotinę (užskaitėm kaip pietus), nuėjom iki Gran Via gatvės. Lėtai pasivaikščioti po ją. Joje ne tik įdomūs pastatai, bet ir daug parduotuvių. Viena iš tokių Primark parduotuvė. Lietuvoje ji nelabai girdėta, bet jos šūkis – mada už mažą kainą. Olita lėktuve iš savo susėdovo buvo prisiklausiusi, kad toje parduotuvėj viskas pigu. Asta taip pat sakė, kad ten galima naujagimiams rasti geros kokybės (100% medvilnės) daiktų už labai gerą kainą. Tai sutarėm, kad skirsim apie pusvalandį laiko, ir apsižiūrėsim kas ten gero. Užėjom į parduotuvę – ji per 4 aukštus. Nusprendėm pradėti nuo vaikų skyriaus, tai liftu pakilom į viršutinį aukštą. O ten tikrai daug visko... Apsižiūrėjom, bet šį kartą nieko nepirkom. O ir žmonių buvo labai daug – sekmadienis. Tikrai radom, ką būtų galima nusipirkti.
 |
| Primark viduje |
Pusvalandžio nelabai užteko, nes ten labai daug visko... Ir kainos nedidelės. Vėl susitikom su Asta, tada prie mūsų dar prisijungė Mario ir jau iš tikrųjų ėjom toliau Gran Via keliu. Praėjom Circulo de Bellas Artes, kurioje galima pasikelti ir pamatyti miesto panoramą (šitą nusprendėm pasilikti kitam kartui), o šį kartą mūsų tikslas buvo nueiti iki Palacio de Cibeles ir ten pasikelti į apžvalgos aikštelę. Pasidarėm ir Metropolis pastato nuotrauką, jis dažnai naudojama kaip Gran Via reprezentuojantis pastatas. Taip pat praėjom dabar restauruojamą Banco de España didžiulį pastatą.
 |
| Circulo d Bellas Artes |
 |
| Metropolis |
 |
| Banco de España |
Kai buvom netoli Palacio de Cibeles – miesto Rotušės – pamatėm gatvėje parduodamus keptus kašteinus. Jie labai panašūs į kaštonus, bet yra truputį kitokios formos ir valgomi. Tikriausiai jei mes savo kaštonus iškeptume, tai nebūtume labai patenkinti jų skoniu, o ten jie kepami ir valgomi. Nusprendėm nusipirkti kelis ir paragauti. Skonis visai įdomus, ir nepasakyčiau, kad blogas. Kašteinų esu aš ragavęs kai buvom su sese Romoje.
 |
| Kašteinai |
Galiausiai pasiekėm Palacio de Cibeles. Ten lauke buvo nedidelė eilė, rotušė yra saugoma, kaip oro uostas, kad nieks nieko neprasineštų. Mes nieko neturėjom, tai apsaugą praėjom greitai. Tada nuėjom į kasą, nusipirkom bilietus į artimiausią pakilimą į apžvalgos aikštelę (2€). Turėjom dar truputį laisvo laiko, pasivaikščiojom apačioje, po to pasikėlėm liftu į viršutinį aukštą. O ten jau laukė nemažai žmonių, nes į patį viršų leidžia įeiti tik grupėmis.
 |
| Madrido rotušė |
Sulaukėm įleidimo laiko, ir mums pasakė, kad kuprines (daiktus) reikia palikti saugojimo spintelėse ir lipti laiptais iki pačios aikštelės. Arba kilti atskiru liftu (vežimėliams, neįgaliesiems). Aikštelę pasiekėm. Vaizdas kitoks nei matėm Faro de Moncloa. Pati aikštelė yra žemiau, bet užtat matosi visi didingi aukšti pastatai. Ir aikštelė yra kitoje miesto dalyje ir matosi visai kiti pastatai. Aikštelėje galima apeiti aplink – vienoje iš pusių matėm Retiro parko žalumą, kitoje – kalnus tolumoje, o dar kitose – pastatų krūvą. Nors ir neaukštai, bet apžvalgos aikštelė pasirodė įdomi.
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Vaizdas iš Palacio de Cibeles |
 |
| Vaizdas iš Palacio de Cibeles |
Tapas
Nusileidę į apačią nusprendėm nueiti užkąsti. O užkandžiai ten labai populiarūs. Tikriausiai ne kartą ir jūs esat girdėję jų pavadinimą – tapas. Tai žygiavom per Gran Via iki Plaza de España. Pasižiūrėjom kaip aikštė atrodo dieną. Ir po to nuėjom iki užkandžių – tapas – vietos. Šiaip, kiek skaičiau prie atvažiuodamas, tai Madride labai populiaru yra nueiti į barą, užsisakyti gėrimą ir gauti užkandį (tapas) nemokamai. Tai einant per barus galima ne tik išgerti, bet ir pavalgyti. Bet mes ėjom kiek į kitokią vietą, kur galima buvo užsisakyti vietinių užkandžių ir ne vieną, o kelis.
 |
| Edificio de España |
 |
| Vienas iš užkandžių |
Pavadinimų tikrai neatsimenu, bet buvo viskas labai skanu.
Užkandę nuėjom vėl iki Plaza de España, pasidarėm kelias nuotraukas prie Servanteso paminklo ir nuėjom iki autobuso, kuris mus parvežė iki namų.
 |
| Paminklas Servantesui |
 |
| Pakeliui namo autobusu |
Tiek įspūdžių šiandien,
Rytoj – nemokamas turas po Madridą.
V!
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą