Hola!
Išaušo šeštadienis. Miegojom iš tikrųjų pakankamai ilgai, nes vėlai nuėjom. Bet pradėjom gyventi ispanišku ritmu – viską daryti ramiai, neskubant. Atsikėlę neskubėdami pasidarėm kavos, pavalgėm, pasidžiaugėm saule šviečiančia pro langą ir po truputį, jau prasidėjus antrai dienos daliai sugalvojom išvažiuoti iš namų.
Draugai automobiliu nesinaudoja, tai nusprendėm pakeliauti metro. Nors vakar ėjom artimiausiu keliu iki metro, bet šį kartą išėję iš namų iki metro ėjom parkeliu. Ten teka Monzanares upė palei kurią yra padaryta pėsčiųjų ir dviračių zona. Labai gražus parkelis padarytas, švarus, tvarkingas. Ten gyvena ir įvairūs paukščiai, tarp kurių matėm ir žaliąsias papūgas. Tikrai esat ne kartą tokią matę, bet tikriausiai matę gyvenančią narve. O jos čia laisvai gyvena, kartu su balandžiais ir kitais paukščiais.
Parque del Buen Retiro
Praėję parkelį priėjom prie jau mums žinomos Principe Pio metro stoties. Prie jos žiedinė sankryža, kurios viduryje yra arka pavadinimu Puerta de San Vincente. Pasidarę nuotrauką žygiavom į pačią stotį, nusipirkom bilietų ir sulaukę traukinio išlipom Retiro stotyje. Išlipom ten, nes vienas iš mūsų norimų aplankyti objektų – Parque del Buen Retiro – didžiulis parkas Madride.
 |
| Puerta de San Vincente |
 |
| Principe Pio |
Išlipę iš stoties visų pirma nuėjom iki netoliese esančios arkos – Puerta de Alcala. Nuo ten yra puikus įėjimas į parką. Parkas užima 142 ha plotą, jame yra daug visokių skulptūrų, pastatų, fontanų, sporto aikštynų, net tvenkinys. Viso aišku aplankyti nesugebėjom, bet praėjom pagrindine gatve. Tvenkinyje galima išsinuomoti vandens dviračių, lyg ir valtis mačiau. Iš tos gatvės (jei tikrai gatve galima pavadinti, nes ten tik pėstiesiems skirta) matėsi ir didelis paminklas Alfonsui XII-ąjam. Pasidarę nuotraukas nusprendėm aplankyti vieną išskirtinį objektą šiame parke – Krištolo pilį.
 |
| Puerta de Alcala |
 |
| Parque de Buen Retiro |
 |
| Tvenkinys parke |
Kai ėjom toliau, pasirodė, kad parke yra daugiau žalumos. Gal medžiai senesni ir sudaro didesnes lajas, kurios užgožia saulę ir tada žalumos atrodo daugiau. Praėjom pro parką ir priėjom Palacio de Cristal. Ji įsikūrusi prie labai gražaus tvenkinuko, kur gyvena laukiniai paukščiai. Pati pilis atrodo tikrai įspūdingai, visa padaryta iš stiklo, tik jungiamieji rėmai iš metalo. Norėjom eiti į vidų, ir internete buvom skaitę, kad įėjimas nieko nekainuoja, bet prie įėjimo pamatėm didžiulę eilę, o be to prie įėjimo ir būtų reikėję susimokėti. Nepamenu kiek, lygtai 2 €.
 |
| Labai gražiai sutvarkyta zona |
 |
| Mes |
 |
| Stiklo pilis (Palacio de Cristal) |
Pietums paelija su sangrija
Po truputį artėjo pietų metas, o mes norėjom būtinai paragauti vietinių patiekalų, tai užsiprašėm, kad draugai mus nusivestų kur nors pavalgyti paelijos – tai troškinys su ryžiais. Ne plovas, gal plovo brolis, nes panašumų turi. Tik plovas troškinamas tam tikrame inde, o paelija kepama keptuvėje, dažniausia didelėje, kurioje po to ir patiekiama. Būdami prie Palacio de Cristal pasiskambinom, užsisakėm staliuką ir šiek tiek spartesniu žingsneliu ėjom link pietų vietos. Pro šalį praėjom pro Museo de El Prado – vienu geriausiu muziejų Madride. O kitoje pusėje buvo Real Jardin Botanico – botanikos sodas. Šituos objektus pasilikom kitam kartui. ;)
 |
| Vienas iš įėjimų į Prado |
 |
| Karališkasis botanikos sodas |
Kai atėjom į pietų vietą, ten žmonių daug nebuvo, nes patiems ispanams tai dar kiek per ankstyvas laikas pietauti. Mums, atvykusiems iš Lietuvos, tai buvo pats laikas, tuo labiau, kad ir viena valanda dar laikas skiriasi. Užsisakėm vieną keptuvę keturiems. Paeliją su jūros gerybėmis. Ir dar sangrijos – tradicinis saldus vyno gėrimas. Po kažkiek laiko mums atnešė didžiulę keptuvę, kurioje buvo prikrauta jūros gėrybių – midijų, krevečių, o aplink jas geltoni ryžiai. Spalvą jie išgauna šafrano pagalba. Arba ciberžolės. :)) Priklausomai koks restoranas. ;) Mario pradėjo dalinti. Pasirodo ten reikia ryžius nukrapštyti nuo keptuvės (įrankius atnešė), nes jie kaip ir prikepę buvo. Nebūčiau taip pat sugalvojęs. :))
 |
| Paelija - ček, sangrija - ček |
Atocha geležinkelio stotis
Visą keptuvę vos vos suvalgėm. Buvo labai skanu. Ir tada nusprendėm toliau tęsti objektų lankymą. Pagrindinis tikslas buvo Atocha geležinkelio stotis (centrinė Madrido stotis). Bet pakeliui neskirdami daug laiko pamatėm žalią (augalų prasme) sieną prie Caixa Forum pastato. Prasukom pro Reina Sofia meno muziejų (į vidų nėjom). Galiausiai pasiekėm stotį.
 |
| Žalia siena prie Caixa forum |
 |
| Reina Sofia |
Iš išorės stotis neatrodo kaip stotis. Tai kaip koks didžiulis angaras ar net sandėlis. Tokį įspūdį tikriausiai sudaro tai, kad stotys dideliuose Ispanijos miestuose yra įvažiuojamos (traukiniai įvažiuoja, ir paskui atbuli išvažiuoja), o ne pravažiuojamos, kaip Lietuvoje. Teko būti Valensijoje, tai ten irgi tokia pati sistema. Miesto centre yra stotis, į kurią traukiniai patenka kaip į akligatvį, o išvažiuoti gali tik važiuodami atgal.
 |
| Atocha traukinių stotis Madride |
Įėjus į vidų tikrai nepagalvosit, kad ten yra stotis. Mus pasitiko tropikų sodas. Taip taip, tikri medžiai, palmės, kiti augalai. Matėm ir bananus sukrovusius vaisius. Tik kad stogas viršuje. O kad įspūdis būtų dar didesnis, tai yra nedidelis tvenkinukas, kuriame gyvena vėžliukai.
 |
| Traukinių stoties viduje |
 |
| Augantys bananai |
 |
| Vėžliukai! |
 |
| Tropinis parkas iš viršaus |
Stotyje mes truputį pasimalėm. Pasikėlėm į viršutinį aukštą, nuėjom iki monumento, skirto teroro akto aukoms. 2004 metais įvyko dideli sprogdinimai keturiuose traukiniuose. Ispanijoje šis įvykis žinomas kaip 11-M (nes įvyko kovo 11 d.). Iš viso žuvo 193 žmonės, apie 2000 sužeistų. Tai buvo stambiausias smurto aktas per visą demokratinės Ispanijos istoriją. Monumentas atrodo įdomiai. O patekti prie jo nėra labai paprasta, nes turi praeitį pro kelias duris. Vienos atsidaro tik tada, kai kitos yra uždarytos. Tikriausiai baiminamasi, kad teroro aktas nepasikartotų.
 |
| Memorialas teroristinio išpuolio aukoms atminti |
Faro de Moncloa
Aplankę Atocha nusprendėm važiuoti toliau. Metro stotis buvo ten pat, kur ir Atocha, tai liko tik sėsti į metro traukinį ir važiuoti iki Faro de Moncloa. Kad ir kaip būtų keista, metro stotis vadinosi Moncloa. Išlipom. Pamatėm didelį pastatą – Ejercito del Aire – Ispanijos oro pajėgų pastatas. Pasidarę nuotrauką toliau judėjom link lankytino objekto, apžvalgos aikštelės – Faro de Moncloa – Moncloa švyturio.
 |
| Ejercito del Aire |
Pakeliui eidami praėjom dar vieną arką – Arco de la Victoria. Daug jų po visą miestą. Ši tikriausiai skirta pergalei. Truputį paėjėję pasiekėm švyturį. Nusipirkom bilietus po 3€, nuėjom į liftą, pakėlė mus į patį viršų ir va – Madrido panorama mums panosei. Miestas iš viršaus atrodo labai didelis, didelė namų koncentracija, tvarkingos lygios gatvės. Ne veltui sostinė. Tolumoje matėm ir kalnus, matėsi nemažai mieste esančių žalių zonų. Faro del Moncloa yra šalia Madrido universiteto studentų miestelio. Tai Astai buvo įdomu į universitetą, kuriame ji studijavo pagal Erasmus programą, pamatyti dar kartą iš viršaus. Pabuvom, susidarėm miesto įspūdi, kaip viskas išdėliota, pasidarėm nuotraukikių ir nusprendėm judėti toliau.
 |
| Arco del la Victoria |
 |
| Faro de Moncloa iš apačios |
 |
| Nelabai vykusi, bet tokia matosi miesto panorama iš Faro de Moncloa |
Pakeliui namo
Oras buvo puikus ir namai buvo pakankamai netoli tos Faro de Moncloa, tai nusprendėm pasivaikščioti po vakarėjantį Madridą ir namo grįžti pėsčiomis. Tuo labiau, kad pakeliui dar galėtume aplankyti keletą objektų iš sąrašo.
Iš karto ėjome į Parque del Oeste. Jis yra prie pat Faro de Moncloa. Palyginus su Retiro parku, šitas yra labai mažas, bet ne jis mums buvo įdomus. Ėjome mes iki Templo de Debod. Pakeliui praėjom pro Teleferico – dar vienas būdas pamatyti Madridą iš aukščiau (juo pasinaudojom kitą dieną).
Nuo Templo de Debod taip pat atsiveria labai gražus vakarėjančio Madrido vaizdas. O kad vaizdas tikrai gražus, įrodė tai, kad ten buvo daug žmonių. Kas tas Templo de Debod? Tai Egipte beveik 2000 metų stovėjusi šventykla, kuri turėjo būti nugriauta dėl tame regione vykdomų infrastruktūros darbų. O kadangi Ispanija daug prisidėjo prie Abu Simbel (dabar UNESCO pasaulio paveldui) šventyklų išsaugojimo, tai Egiptas padovanojo visą šventyklą Ispanijai. Šventykla buvo pervežta į Ispaniją ir atstatyta Parque de Oeste ir nuo 1972 metų džiugina praeivius.
 |
| Vaizdas nuo Templo de Debod |
Pasivaikščiojom aplink Templo de Debod. Ten vakare tikrai labai gražu. Apšviesta. Aplink esantis vanduo sukuria veidrodinį vaizdą. Galima įeiti į pačią šventyklą nemokamai, bet tik tam tikromis valandomis. O kadangi atėjom prieš pat darbo pabaigą, tai įeiti mes nebegalėjom. Lieka kitam kartui. Užtat pasidarėm labai gražių nuotraukų iš išorės.
 |
| Templo de Debod vakare |
Toliau žygiavom iki Plaza de España. Ji visiškai netoli nuo Templo de Debod. Aikštė irgi labai gražiai apšviesta, aplink ją įsikūrę kioskeliai, kurie pardavinėja įvairius daiktus. Aikštės viduryje stovi paminklas Migeliui de Servantesui, o šalia jo mažesni Don Kichotui ir Sančui Pansui. Aikštė didelė. O šalia jos stovi Edificio Espana, kuris atrodo saugo tą aikštę.
 |
| Servanteso paminklas Madride |
Eidami toliau namų link praėjom pro Palacio Real – Karalių rūmus, prieš juos esančią aikštę, kurios viduryje stovi paminklas Filipui IV-ąjam, o kitoje pusėje yra Teatro Real – karališkasis operos teatras Madride. Dar kiek toliau pamatėm Almudena katedrą. Ją apžiūrėjom iš beveik visų pusių.
 |
| Palacio Real |
Ir pirma išsami susipažinimo su Madridu diena baigėsi.
Iki rytojaus,
V!
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą