4 paros Madride: 1 dalis

Sveiki,

Šį kartą parašysiu apie mūsų keturių parų išvyką į Ispanijos sostinę Madridą.

Taip jau atsitiko, kad Olitos draugai mums buvo trumpam paskolinę bulvių tarkavimo mašiną. Ją naudojom, naudojom ir sugalvojom, kad visai neblogai mums būtų ją turėti. Prieš pirkdami naują, užklausėm, už kiek draugai mums ją parduotų. Atsakymas buvo paprastas: "už pažadą, kad atvažiuosit į Ispaniją pas mus į svečius".

Pažadėjom. Ir pažadą iš karto pradėjom vykdyti. Iš Vilniaus į Madridą tiesiogiai skraido Ryanair oro linijos, tai čia pirmoji vieta, nuo kurios pradėjom ieškoti. Dar, aišku, pasižiūrėjom ir variantus su persėdimu, nes skrendant į Gruziją su persėdimu mums gavosi pigiau. :) Iš pradžių apsižiūrėjom, kokios kainos. Radom kelias tinkamas datas, kai bilietų kainos buvo pigiausios. Na, ne po 10 €, bet kaip į Ispaniją, tai pakankamai neblogai, po maždaug 100€. Pasiūlėm tą datą draugams, jiems ji tiko, puolėm pirkti bilietus ir laukti spalio. Už du bilietus pirmyn-atgal tiesiogiai iš Vilniaus į Madridą sumokėjom 183.72 €.

Vilnius – Madridas

Iš anksto vietų lėktuve nerezervavom. Pasikeitus tvarkai, Ryanair už papildomą kainą duoda galimybę likus 60 dienų iki skrydžio rezervuotis sau vietą ir jau turėti įlaipinimo bilietą. Jei vietos neperki (nes tai kainuoja nuo 2€ už vietą papildomai), tai tada gali užsiregistruoti skrydžiui tik likus ne daugiau kaip dviems paroms. Ir griežtai, 48 valandoms.

Kadangi mes vietų išsipirkę nebuvom, tai laukėm likusių dviejų parų. Atėjus laikui, reikėjo suvesti asmens dokumentų duomenis ir tada buvo galima spausti "Checkin". Anksčiau, kai skridom ir Ryanair ir Wizzair lėktuvais, tai vieno pirkimo bilietai būdavo šalia, arba labai netoli vienas kito. Kadangi akivaizdžiai Ryanair nori, kad žmonės išleistų papildomai pinigų, tai sugalvojo šitą išankstinį vietų išsipirkimą. Ir aišku suprogramavo taip, kad registruojantis gauni atsitiktines vietas (ir būtinai ne vienas prie kito). Mūsų atveju buvo taip, kad gavom C vietas, 18 ir 22 eilėse. Tai ne taip toli vienas nuo kito, bet ir ne prie pat. Na ką, pagalvojom, kad tas 4 valandas ištversim. Vietų nekeitėm, čekiną pasidarėm ir laukėm skrydžio.

Kadangi skrydis buvo vakare, tai po darbų penktadienį dar spėjom grįžti namo ir pasiimti daiktus, t.y. kuprinę ir Ryanair rankinio bagažo dydžio lagaminą (10 kg). Į juos tilpo visi mūsų daiktai 4 paroms Madride ir dar lauktuvių šiek tiek. ;) Sėdom į miesto autobusą ir pakankamai greitai, be jokių trukdžių, pasiekėm Vilniaus oro uostą.

Kadangi neturėjom jokio daugiau plano, tai galėjom ramiai eiti per saugos patikrą, kurią praėjom labai greitai, ir tada pradėjom laukti skrydžio. Nusipirkom vandens, kad lėktuve nereiktų daug mokėti. Vilniaus oro uostas dalyvauja kampanijoje, kad oro uoste perkant vandens buteliuką, jis neturėtų kainuoti daugiau nei 1€. Aišku, čia prisideda lietuviški bajeriai, nes prisideda buteliuko depozitas 10 ct ir už 0,5l vandens tu susimoki 1,10€. Kaži ar oro uoste išgėrus buteliuką jį atgal priimtų...

Pradėjo temti. Mes nusiuntėm nuotrauką į Ispaniją, kad esam pasiruošę skrydžiui, Ispanija mums atsiuntė, kad jau mūsų laukia. Pamatėm, kad pas juos dar ten šviesu. ;) Paskambinom dar mamoms, pasakyt, kad jau esam pasiruošę ir sėdėjom kantriai ir laukėm savo skrydžio.

Pasiruošę skrydžiui

Aišku, kaip visada jau būna, likus valandai iki skrydžio, dar net nepaskelbus laipinimo pradžios, ir darbuotojams net nepradėjus ruoštis įlaipinimui, lietuviai, nors ir turėdami iš anksto žinomas vietas, vis tiek stoja prie įlaipinimo vartų užsiimti vietų lėktuve. Nerandu priežasties taip daryti... Vienintelis galbūt pliusas stoti į eilę, kad savo lagaminą galėsi pasiimti į lėktuvo saloną. Daugiau – jokių. Vietos pasirinkti negalėsi, kartu atsisėsti su kažkuo irgi negalėsi. :) Na, bet, matyt sunku bus išskiepyti, kad lietuvis nestotų prie įlaipinimo vartų.

Lietuvukai eilėje prie įlaipinimo vartų

Mes sėdėjom šiek tiek toliau nuo įlaipinimo vartų, prie kitų vartų, o kai jau paskelbė įlaipinimo pradžią, tai visi, kas dar nebuvo eilėje puolė į eilę ir tada mes atsisėdom netoli įlaipinimo vartų ir žiūrėjom, kaip lietuvukai stovi eilėje ir laukia įlaipinimo. Visai nemažai pasėdėjom ir tik eilei sumažėjus stojom ir mes. Mūsų lagaminą pasėmė į bagažo skyrių (užklijavo lipduką), bet mes kitaip ir nesitikėjom. Išėjom į lauką, lagaminą atidavėm darbuotojams. Jie įdėjo lagaminą į bagažo skyrių. Mes įlipom per galines duris, susiradom savo vietas, pasidėjom kuprinę, striukes į viršų, atsisėdom per kelias eiles ir laukėm pakilimo.

Mūsų lėktuvas

Aišku, tikėjomės, kad pakilus lėktuvui galėsim persėsti ir sėdėti kartu, bet bekildami supratom, kad visas lėktuvas norėtų persėsti... :D Bent jau žmonės, kurie buvo aplink mus, tai tikrai neturėjo išsipirkę vietų. ;) Tai viso skrydžio metu ir likom sėdėti paskirtose vietose. Olitai gal ir pasisekė, nes ji atsisėdo šalia tėčio su dukra. Na, o šalia manęs sėdėjo dvi moteriškės, kurios važiavo „šventę švęsti“ ir jau buvo gerokai apšilusios. :) Olita visai neblogai pabendravo, gavo truputį informacijos, nes šalia sėdintys ne pirmą kartą į Madridą keliavo. Na, o man teko kentėti. :) Gerai, kad po kokios valandos lėktuvo kaimynė užmigo. :) Tai likusias kiek daugiau nei 2 valandas galėjau pabūti apyramiai. Vis gi, geriau kai šalia kažkas iš pažįstamų sėdi. ;) Na, bet, išbandėm nepirkti vietų šalia. :)

Madridas

Artėjant link Madrido lėktuvas pradėjo žemėti ir netrukus nusileido Ispanijos sostinėje. Oro uostas didelis, todėl daug reikėjo važiuoti, kol pasiekėm vietą, kur galėjo mus išlaipinti. Pagaliau lėktuvas sustojo, ir atsidarė durys. Visi suskubo prie durų. Išleidžia, kaip įprasta Ryanair, pro laiptus. Kai pasiekėm mes išėjimą, iš karto pajutom į lėktuvo saloną plūstantį ispanišką orą. Nors tai buvo spalis ir vidurnaktis, bet oras buvo tikrai labai gaivus ir šiltas. Ispaniškas oras turi savo išskirtinumą.

Nuvežė mus autobusu iki oro uosto, tada įėjom į oro uosto vidų ir išėjom į tą zoną, kur gali vaikščioti visi. Tolimesnis mūsų darbas – susirasti metro ir pasiekti miestą. Miestą galim pasiekti įvairiais autobusais, bet patogiausia, ir greičiausia yra metro. Tik labai įdomiai ten gaunasi. Kai važiuoji iki arba iš oro uosto, turi sumokėti 3€ papildomą mokestį. Bilietų kaina šiaip ten yra nuo 1,50€ iki 2,00€ priklausomai iki kur važiuoji, bet jei važiuoji iš / į oro uostą, tai turi mokėti 4,50€ – 5,00€. Kadangi jau buvo vėlai, tai kito būdo pasiekti miestą nesvarstėm.

Pro tvarkomą oro uostą (daug ten kur remontai buvo) bėgom į kitą terminalą, iš kurio važiuoja metro. Metro kortelę buvom pasiskolinę iš Olitos bendradarbės, tai liko tik papildyti tam tikra suma (terminale pasirinkom, kad važiuojam iki Principe Pio stotelės ir mums parodė, kad turim sumokėti 10€, mokėjom kortele) ir jau galėjom eiti į metro zoną, pažymėti kortelę ir laukti traukinio. Ekrane rodė, kad traukinys ne už ilgo atvažiuos, tai kiek palaukėm, atvažiavo, įsėdom ir nuvažiavom. Tik gaila, kad tiesiogiai nuvažiuoti iki vietos negalėjom, teko persėsti. Variantai buvo keli, tai buvo kiek ramiau, kad metro vis dėlto nuvažiuosim iki ten, kur reikia, nes buvo jau vėlu ir važiavo paskutinieji metro traukiniai. Išlipom tarpinėje stotelėje, sulaukėm kito traukinio ir išlipom Principe Pio stotelėje.

Madrido metro tarpinėje stotyje

Suradom išėjimą į lauką ir liko nueiti iki draugų namų. Pagal žemėlapį reikėjo eiti tiesiai palei kelią. Įsijungėm žemėlapį telefone, kad labai nenuklystume į šoną ir judėjom. Po gero pusvalandžio jau buvom prie draugų namų. Jau buvo tikrai vėlu (gal pirma, gal antra nakties), tai juos pažadinom. Jie mus priėmė, pavalgydino tortilija, pavaišino arbata, parodė, kur miegosim ir viskas. Iki rytojaus. Sutarėm, kad kitą dieną neskubėsim ir miegosim, kiek tilps.

Beje, su kuo jums asocijuojasi tortilija? Kukurūzų traškučiai (tokie trikampio formos)? Blynas, į kurį susukama gvakamole su priedais? Abu variantai teisingi, bet Ispanijoje yra dar viena tortilijos forma – tai kiaušinienė, kuri būna dažniausiai su bulvėmis.

Lankytini objektai

Nors plano, ką konkrečiai veiksim kiekvieną dieną neturėjom, bet namų darbus buvom padarę ir susidarėm lankytinų objektų sąrašą. Peržiūrėjom Lonely Planet, TripAdvisor gidus, kelis lietuviškus blogus, dar kitas internetų vietas, kurios siūlė TOP Madrido lankytinas vietas. Iš Lonely Planet buvom atsispausdinę žemėlapį, kuriame surašytos svarbiausios lankytinos vietos ir kita informacija (kur pavalgyti, pvz.).

Sąraše buvo daug panoraminių vaizdų vietų, įdomiausi lankyti objektai. Ir viskas pagal tai, kaip anksčiau čia buvę atsiliepė. Turėjom kai kurias vietas „must see“, o kai kurias tik dėl to, kad jos pakeliui arba šiaip įdomios. Dar susižiūrėjom, ką būtinai turim suvalgyti, ir ką būtinai turim išgerti: Paella, Tapas, Chocolate con Churros, Sangria ir Jerez. Per tas dienas be didelio streso ir stengėmės viską po truputį vykdyti.

Tiek šiam kartui, kas bus rytoj – nieks nežino. ;)
V!