Sveiki,
Štai trumpos atostogos Rygoje ir baigiasi. Liko nepilna paskutinė diena Rygoje ir kelionė namo. Šios dienos rytas prasidėjo gana anksti, nes turėjome spėti atsikelti, susitvarkyti, papusryčiauti, atiduoti raktus šeimininkei ir spėti į nemokamą ekskursiją 12:00 val. prie Šv. Petro bažnyčios.
Gerai, kad iš vakaro buvom susidarę eilę, tai ryte atsikėlus visi turėjom savo darbus. Kas tvarkėsi, kas laukė eilės į dušą, kas jame jau buvo, o kas ruošė pusryčius. Šį kartą gaminomės karštus sumuštinius, kuriuos kepėm orkaitėj. Dešra ir sūris sutarkuoti su tarka, sumaišyti su kiaušiniu ir užtepti ant batono - puikus derinys. ;) Kai sumuštiniai jau iškepė, visi sėdom prie pusryčių stalo ir paskutinį kartą kartu papusryčiavom. Po to liko susidėti paskutinius daiktus, apsižiūrėti ar tikrai nieko 100 kvadratinių metrų bute nepalikom, ir sulaukti šeimininkės. Iš anksto buvom sutarę jos atėjimo laiką, tai tada ji ir pasirodė. Atidavėm raktus, ir išėjom.
Jolita su Paulium pabėgo kiek anksčiau, nes jie prieš ekskursiją norėjo aplankyti KGB namą Rygoje. Jis palyginus su KGB muziejumi Vilniuje (kuris yra vienas iš labiausiai lankomų objektų) jų labai nustebinti neturėjo. Tai KGB būstinės pastatas, dar turintis kampinio namo pavadinimą ("corner house"). Įėjimas nieko nekainavo. Galima pasivaikščioti po pastatą, pamatyti kokie buvo kalėjimo kambariai, darbo kambariai, yra kelios muziejaus ekspozicijos, viskas kvepia tarybiškumu. Įdomiausia ten, jei imi ekskursiją (o ji mokama), nes tada gali pamatyti žymiai daugiau - požemiai, sušaudymo kambariai ir pan. Gal ir visai įdomu būtų pasiklausyti pastato istorijos niuansų. ;) Galit pasivaikščioti virtualiai: http://sturamaja.lv/tourEN/stura-maja.html
O mes atidavę raktus išėjom link Šv. Petro bažnyčios. Nepatikėsit, bet oras palyginus su prieš tai buvusiu buvo nuostabus. Švietė saulė ir nebuvo net menkiausios lietaus užuomazgos! Neįtikėtina! Iki bažnyčios nuėjom greitai (prie pat senamiesčio gi gyvenom) ir turėjom dar laiko nueiti nusipirkti ledų, gi toks geras oras ir šilta! Suradom Hesburgerį, ten pasiėmėm ledų ir kai jau grįžom prie Šv. Petro bažnyčios ten radom Jolitą su Paulium ir jau beprasidedančią ekskursiją. Tučkus su Loreta nusprendė angliškai vedamos ekskursijos nesiklausyti ir nuėjo į senamiestį, o mes prisijungėm prie didelės grupelės žmonių, kuri buvo padalinta į dvi apyliges dalis, nes buvo du gidai.
Štai trumpos atostogos Rygoje ir baigiasi. Liko nepilna paskutinė diena Rygoje ir kelionė namo. Šios dienos rytas prasidėjo gana anksti, nes turėjome spėti atsikelti, susitvarkyti, papusryčiauti, atiduoti raktus šeimininkei ir spėti į nemokamą ekskursiją 12:00 val. prie Šv. Petro bažnyčios.
Gerai, kad iš vakaro buvom susidarę eilę, tai ryte atsikėlus visi turėjom savo darbus. Kas tvarkėsi, kas laukė eilės į dušą, kas jame jau buvo, o kas ruošė pusryčius. Šį kartą gaminomės karštus sumuštinius, kuriuos kepėm orkaitėj. Dešra ir sūris sutarkuoti su tarka, sumaišyti su kiaušiniu ir užtepti ant batono - puikus derinys. ;) Kai sumuštiniai jau iškepė, visi sėdom prie pusryčių stalo ir paskutinį kartą kartu papusryčiavom. Po to liko susidėti paskutinius daiktus, apsižiūrėti ar tikrai nieko 100 kvadratinių metrų bute nepalikom, ir sulaukti šeimininkės. Iš anksto buvom sutarę jos atėjimo laiką, tai tada ji ir pasirodė. Atidavėm raktus, ir išėjom.
Jolita su Paulium pabėgo kiek anksčiau, nes jie prieš ekskursiją norėjo aplankyti KGB namą Rygoje. Jis palyginus su KGB muziejumi Vilniuje (kuris yra vienas iš labiausiai lankomų objektų) jų labai nustebinti neturėjo. Tai KGB būstinės pastatas, dar turintis kampinio namo pavadinimą ("corner house"). Įėjimas nieko nekainavo. Galima pasivaikščioti po pastatą, pamatyti kokie buvo kalėjimo kambariai, darbo kambariai, yra kelios muziejaus ekspozicijos, viskas kvepia tarybiškumu. Įdomiausia ten, jei imi ekskursiją (o ji mokama), nes tada gali pamatyti žymiai daugiau - požemiai, sušaudymo kambariai ir pan. Gal ir visai įdomu būtų pasiklausyti pastato istorijos niuansų. ;) Galit pasivaikščioti virtualiai: http://sturamaja.lv/tourEN/stura-maja.html
O mes atidavę raktus išėjom link Šv. Petro bažnyčios. Nepatikėsit, bet oras palyginus su prieš tai buvusiu buvo nuostabus. Švietė saulė ir nebuvo net menkiausios lietaus užuomazgos! Neįtikėtina! Iki bažnyčios nuėjom greitai (prie pat senamiesčio gi gyvenom) ir turėjom dar laiko nueiti nusipirkti ledų, gi toks geras oras ir šilta! Suradom Hesburgerį, ten pasiėmėm ledų ir kai jau grįžom prie Šv. Petro bažnyčios ten radom Jolitą su Paulium ir jau beprasidedančią ekskursiją. Tučkus su Loreta nusprendė angliškai vedamos ekskursijos nesiklausyti ir nuėjo į senamiestį, o mes prisijungėm prie didelės grupelės žmonių, kuri buvo padalinta į dvi apyliges dalis, nes buvo du gidai.
Nemokama ekskursija po Rygą
Mums ekskursiją vedė Rygos gyventoja. Ji buvo sakyčiau visai išskirtinė - aukšta, garbanotais plaukais ir su lagaminu. Kam ji jai? Išaiškėjo tik vėliau. ;) Skaitom.
- Brėmeno muzikantai buvo pirmasis objektas prie kurio mes stabtelėjom. Ir eiti nuo įėjimo į bažnyčią buvo visai netoli. Papasakojo, kad Brėmeno muzikantai čia atsirado ne dėl to, kad tai buvo rusų sukurtas animacinis filmas, bet dėl to, kad Latvija turi glaudžių ryšių su Vokietija. Tarp Brėmeno ir Rygos yra vystoma partnerystė ir 1990 metais vokiečių menininkė padovanojo šią skulptūrą Rygai. Tikima, kad palietus vieną iš gyvūnų (asilas, šuo, katė ir gaidys) burną išsipildys noras, ir labai svarbu pasiekti kuo aukščiau esantį gyvūną!
- Į Ričardo Vagnerio gatvę patekom praėję pro labai smagų kiemelį, kurį tik apžiūrėjom ir ten nesustojom. Tai siaura gatvelė jungianti Livu aikštę su Audėjų gatve. R. Vagneris Rygoje buvo svarbus tuo, kad buvo Rygos operos teatro muzikos direktorius. Šiaip Latvijoje yra labai daug vokiškų pavardžių. Ir tai nebūtinai reiškia, kad tas žmogus yra vokietis (R. Vagnerio atveju yra kitaip). Vokiškas pavardes pasidarydavo patys latviai, nes turėti vokišką pavardė jiems atrodė kiečiau. Gal ir Landsbergis iš ten kilo...
- Toliau mus nusivedė iki tokios vietos, kur manoma kažkada buvo upelis. Ir ten mums gidė bandė papasakoti, kokia yra Rygos pavadinimo kilmė. Tiksliai nėra žinoma, bet vienas variantas yra, kad pavadinimas kilo iš livių kalbos žodžio ringa, kuris reiškia apskritimą. Kitas variantas - rija yra lietuviško jaujos atitikmuo, tik vokiečių metais vietoj j buvo skaitimo kaip g ir taip ir liko - Ryga. Dar vienas variantas yra tas, kad Dauguvos intakas Ridzenės vokiškai buvo vadinamas Riege, vokiškai skamba beveik kaip Rygos pavadinimas.
- Toliau sustojome prie vieno iš Rygos viešbučio. Kur gidė mums pasakojo apie tai, kad Ryga yra laikomas hipsterių miestas. Va dėl ko jai reikėjo lagamino! Pasakojo, kad nors ir mieste hipsterių yra nemažai, bet tikrai jie nesudaro daugumos, taip kaip aprašo kai kuri literatūra. Ir dėl tos priežasties, gidė paprašė visų mūsų palaukti kelias minutes, o pati nuėjo iki viešbučio ir atsikratė savo nešulio, kuris sekė ją nuo pat ekskursijos pradžios.
Mūsų gidė - Centrinis Rygos turgus buvo kitas mūsų tikslas. O kad jį pasiektume, turėjome praeiti pro požeminę perėją, po geležinkelio tiltu, autobuso stoties šonu ir tik tada pasiekti didžiulį pastatą. Kaip tik buvo turgaus diena ir ten knibždėte knibždėjo žmonės. Gidė papasakojo apie turgų, kad jis labai populiarus tarp vietinių, kad ten galima nusipirkti visko - nuo žuvies iki marinuotų dalykų, o latviai, kaip pasakojo gidė, marinuoja viską, visas daržoves, vaisius, grybus, kitas gėrybes. Ten net ir Maxima yra įsikūrusi ir dar vienas kažkoks prekybos centras. Papasakojus be sustojimo praėjom pro centrinę turgaus alėją - matėm ir jų mėgstamą geltoną sūrį, labai aiškus buvo žuvies paviljono kvapas, matėm ir marinuotų gėrybių. Įspūdį tikrai paliko gerą, labai didelis turgus. Kai per kitą pusę (pasirodo turgų galima praeiti kiaurai) išėjom iš pastato ir sulaukėm visų gidė mums pasakojo kas anksčiau buvo šituose angaruose. Ogi ten ilsėdavosi dirižabliai - cepalinais dar vadiniami. ;) Aplink angarus lauke taip pat vyksta prekyba, ten yra ir gėlių turgelis, kuris kaip ir Vilniuje dirba visą parą. :)
Centrinis Rygos turgus - Toliau - Mokslų akademijos pastatas. Ir kai priėjom prie šito didžiulio pastato gidė mums pabandė pažadinti prisiminimus ir paklausė, kur mes panašų pastatą galėjome būti matę. Pasvarstę vieni sakė, kad matė panašų Varšuvoje, kiti - Maskvoje. Ir abu buvo teisūs. Visi trys pastatai yra vadinami - Stalino gimtadienio dovanos, ir visose trijose vietose jie yra labai panašūs. Ten pradžioje buvo Latvijos TSR mokslų akademija, kuri 1990 m. tapo Latvijos mokslų akademija ir yra aukščiausioji Latvijos mokslo institucija. Beje, į šitą pastatą taip pat galima pasikelti ir pasižiūrėti į miesto panoramą! Ir viso labo už 5€! Nepalyginsi su Šv. Petro bažnyčios bokšto kaina... Tai tikriausiai gariausias kainos ir kokybės santykis, mano manymu, nes ten mums nueiti neužteko laiko. ;)
Rygos mokslų akademijos pastatas - Įžengėme į Maskvos priemiestį. Taip jis vadinosi. Ir ten mes pamatėm labai seną pastatą. Gidė apie jį nemažai pasakojo, bet visko ir nepamenam.
- Jėzaus bažnyčia buvo tikrai vertingesnis objektas, nei tas senas namas. O vertingesnis dėl to, kad Rygos Jėzaus evangelikų liuteronų (dauguma latvių - liuteronai) bažnyčia su savo 37 metrų aukščio bokštu yra vienas aukščiausių Latvijos medinių statinių. Kadangi viduje vyko mišios, tai į vidų mes nėjom, bet truputį pasižiūrėjom pro durų plyšį. Ir užsukom pasisioti, nes šitie reikalai buvo prie pat įėjimo. ;)
Jėzaus liuteronų bažnyčia - Prie stoties atsisveikinom su Paulium ir Jolita, nes jie turėjo išvažiuot ankstesniu autobusu, o patys nuskubėjom paskui mūsų grupę, kur gidė vedė pro stoties apačią. Ir vėl grįžom į Rygos senamiestį.
- Traukinių stotis labai svarbi Rygai. Ir ne vien dėl to, kad ji tiesiausiai veda į Maskvą, bet ir dėl to, kad atsiradus stočiai aplink ją pradėjo burstis priemiesčiai. Kaip pasakojo gidė, tai didžiausiose Latvijose stotyse visur galima rasti nedidelius maldos namus. Po pasakojimo gidė davė mums šiek tiek laiko atsikvėpti ir pabūti didelėje traukinių stoties aišktėje. Nuteikė optimistiškai - liko visiškai nedaug. ;) Ir ji buvo teisi.
- Berga Bazars buvo pirmasis objektas po petraukos. Mes jau jį buvom aplankę iš vakaro, kai buvo tamsu, bet jis visai gražiai ir atrodo dieną. ;) Ilgai čia neužtrukom, bet gidė tik patviritno, kad ten yra ne tik biurų, restoranų ir kavinių patalpos, bet ir gyvenamieji butai. ;) Ir visai kitoks rajonas senų namų apsuptyje. :) Geras sprendimas.
- Nepriklausomybės paminklas užbaigė mūsų ekskursiją. Tai laivė statula. Ji ten stovi labai seniai ir visiems visais laikais buvo įdomu, kodėl ta moteriškė laiko ten tris žvaigždes. Tarybiniais laikasi buvo aiškinama, kad ta moteris yra Rusija, o ji laiko tris Baltijos šalis - Lietuvą, Latviją ir Estiją ir dėl to šitas paminklas nebuvo nugriautas. Šiaip tai vietiniai dabar sako, kad žvaigdžės yra trys etniniai Latvijos regionai.
Nepriklausomybės paminklas - Nuo paminklo ėjom iki pievelės priešais Operos ir baleto teatrą, kur gidė užbaigė ekskursiją. Pasakojo, kad ten esantis parkas buvo nupirktas - vienas medis kainavo 1 rublį, ir jų ten prisodinta net 1100! Ir mes sumetėm gidei kažkiek pinigų. ;) O ji mums pasakė "ačiū"! ;) Smagu!
Po ekskursijos iki autobuso dar turėjom laisvo laiko. Jį skyrėm pavalgyti. Kai tik atsiskyrėm nuo grupės, pasiskambinom Valdui ir žinojom, kurie jie "prisėdo". Eiti toli nereikėjo ir juos radom senamiestyje įsikūrusiame "Lido" restorane. Kaip jau rašiau anksčiau, Lido yra savitarnos restoranas, kuriame maistą pasiimi pats.
Šiek tiek pasėdėję ir papasakoję Valdui su Loreta įspūdžius, nusprendėme ir mes, kartu su daug daug turistų pasinaudoti galimybe pavalgyti Lido. Savitarna prasideda nuo salotų baro. Ten pasiimi mažesnę arba didesnę lėkštutę ir krauni į ją salotų kiek tik nori. Pasirinkimas nemažas, prie salotų taip pat yra marinuotų grybukų, agurkėlių ir dar daug visokių skanumynų. Principas, kad moki už lėkštutę - maža 2,99€, o didelė 4,50€. Ir krauk kiek telpa. Po to priėjo pagrindinių patiekalų sritis. Aš pasiėmiau šašlyką, Olita - vištieną su ananasu. Garnyras kainuoja atskirai. Nepasakyčiau, kad labai pigiai sumokėjom, bet labai skania pavalgėm.
Dar pasėdėjom, dar išgėrėm latviško alaus ir jau ne už ilgo žygiavom į stotį. Pasiekę ją turėjom dar laiko, ir nuėjom į parduotuvę truputį nupirkti lauktuvių (gi nieko ypatingo ir unikalaus iš Latvijos parvežti nėra...). O po to jau ir sulaukėm ir atvažiuojančio autobuso. ;) Įsėdom, jis nebuvo pilnas, tai turėjom daug laisvos vietos, tai galėjom visi sėdėti po vieną dvivietėse sėdynėse, bet to daryti nereikėjo, nes ir taip sėdynės patogios. ;) Nebent tik dėl netinkamai veikiančio ekrano prieš sėdynę. ;)
Jau temstant pasiekėm Vilnių. Atsisveikinom su bendrakeleiviais ir bendragyventojais, padėkojom vieni kitiems už puikų savaitgalį Rygoje. Manau išleidom nedaug, turėjom ir saulės, ir lietaus, gyvenom labai patogiai ir labai daug pamatėm! O dar ir Baltijos jūros išsimaudėm! Savaitgaliui 10 balų!
Iki kitų susitikimų!
V!
Šiek tiek pasėdėję ir papasakoję Valdui su Loreta įspūdžius, nusprendėme ir mes, kartu su daug daug turistų pasinaudoti galimybe pavalgyti Lido. Savitarna prasideda nuo salotų baro. Ten pasiimi mažesnę arba didesnę lėkštutę ir krauni į ją salotų kiek tik nori. Pasirinkimas nemažas, prie salotų taip pat yra marinuotų grybukų, agurkėlių ir dar daug visokių skanumynų. Principas, kad moki už lėkštutę - maža 2,99€, o didelė 4,50€. Ir krauk kiek telpa. Po to priėjo pagrindinių patiekalų sritis. Aš pasiėmiau šašlyką, Olita - vištieną su ananasu. Garnyras kainuoja atskirai. Nepasakyčiau, kad labai pigiai sumokėjom, bet labai skania pavalgėm.
Dar pasėdėjom, dar išgėrėm latviško alaus ir jau ne už ilgo žygiavom į stotį. Pasiekę ją turėjom dar laiko, ir nuėjom į parduotuvę truputį nupirkti lauktuvių (gi nieko ypatingo ir unikalaus iš Latvijos parvežti nėra...). O po to jau ir sulaukėm ir atvažiuojančio autobuso. ;) Įsėdom, jis nebuvo pilnas, tai turėjom daug laisvos vietos, tai galėjom visi sėdėti po vieną dvivietėse sėdynėse, bet to daryti nereikėjo, nes ir taip sėdynės patogios. ;) Nebent tik dėl netinkamai veikiančio ekrano prieš sėdynę. ;)
Jau temstant pasiekėm Vilnių. Atsisveikinom su bendrakeleiviais ir bendragyventojais, padėkojom vieni kitiems už puikų savaitgalį Rygoje. Manau išleidom nedaug, turėjom ir saulės, ir lietaus, gyvenom labai patogiai ir labai daug pamatėm! O dar ir Baltijos jūros išsimaudėm! Savaitgaliui 10 balų!
Iki kitų susitikimų!
V!
Centrini Rygos turgus mums taip pat paliko didelį įspūdį - ir savo dydžiu, ir pačia atmosfera. Labiausiai įstrigo tas stiprus žuvies kvapas (aš nesu jautri kvapams, tai man kaip ir nieko, bet kitiems jį buvo sunkiau pernešt...) ir toks juokingas mažas kasos aparatas pas vieną iš pagyvenusių pardavėjų - sukėlė šypseną ir privertė susimąstyt, kad tų visiškai senųjų turgų, kur ateini, paduodi pinigėlį ir pasiimi prekę, vis mažėja.. Viskas apiforminama mokesčiais ir t. t. ir pan. Kaip ir logiška, bet iš keliautojo perspektyvos.. na kažkaip, nebelieka tos dvasios..
AtsakytiPanaikinti