Roma: antra diena

Ciao!

Antros dienos išklotinė

Va ir antros dienos žemėlapis, kuris rodo, kiek Romos aplankėme per antrą dieną.

Parduotuvė

Iš vakaro apsižiūrėję, šiandien atsikėlę, susitvarkę ir papusryčiavę iš pradžių nuėjome į parduotuvę. Ir akurat - įėję per tuos vartus, kuriuos vakar matėm uždarytus, pamatėm gyvenamųjų namų kieme įsikūrusią parduotuvę. Įėjom - tikrai nemaža. Nusipirkom duonos, sūrio, kumpio, vyno ir pradėjom žygį.

Prisiskaitę internete, kad Koliziejuje, kurį norėjom aplankyti, ryte būna ilgos eilės, nusprendėm važiuoti iki Šv. Povilo bažnyčios. Iš parduotuvės iš karto ėjom iki Metro stotelės. Prie pat jos radom parkelį – tokių nedidelių parkelių Romoje yra daug.

Šv. Povilo bazilika

Įsėdom Vittorio Emanuele stotelėje (A linija), pavažiavome vieną sustojimą iki Termini stoties, kur pasigavom B linija važiuojantį metro traukinį Laurentini kryptimi ir pavažiavom iki Basilica S. Paolo stotelės. Pats pavadinimas sako, kad atvažiavom ten, kur reikia. :)

Nuo metro iki bazilikos visai netoli. Priėjom prie jos mes iš bokšto pusės, bet gražiausia jos kitos pusės fasadas – paauksuotas, išpaišytas visokiais religiniais piešiniais, kiemelyje auga palmės, kurios prideda grožio šitam objektui, ypač kai šviečia saulė. Šitas fasadas yra ir pagrindinis įėjimas į baziliką.

Pradžioje pagalvojome, kad įėjimas į baziliką bus mokamas, nes grupelė žmonių stovėjo prie įėjimo. Bet jie matyt laukė gido. Ir kai jie suėjo į vidų, per vartelius eiti bandėme mes. Praėjom, niekas  nesustabdė tai ėjom toliau. Supratom, kad įėjimas iš tikrųjų yra nemokamas.

Bazilika tikrai didelė, bet ne tokia didelė, kaip Šv. Petro bazilika Vatikane. Tik šiek tiek tuštoka. Kaip supratom, iš šoninių sienų buvo išimti paveikslai restauravimui. Buvo bažnyčios maketas, kur įmetus eurą užsidega šviesos ir matosi viskas aiškiau. Strategiškai maketas pastatytas prieblandoje. Bazilikos lubos tikrai labai gražiai atrodo, yra ne vienas paveikslas, emblema, išpaišyta. O ir pačios lubos paauksuotos. Pastebėjom, kad šone yra išdėstyti visi buvę popiežiai, tarp kurių buvo nupaišytas ir dabartinis popiežius Pranciškus. Jis buvo išskirtas iš visų ir apšviestas šviesa.

Apėjome aplink, pasigrožėjom didybe, apžiūrėjom altorių. Labai gražus kupolas. Kažkas po juo buvo svarbaus, nes žmonėms yra padarytas nusileidimas, kur galima nulipti ir parašyti ar tai maldą, ar kažką. Neišsiaiškinom šito.

Iki metro stotelės ėjom kita puse. Vat šį kartą stotelėje mums buvo sudėtinga nusipirkti bilietą, nes teturėjom 20€. Vienas žmogus iškeitė į dvi kupiūras po 10€, bet bilieto vis tiek negalėjom nusipirkti, nes maksimali grąža 6€, o mums reikėjo dviejų bilietų (ir 7€ grąžinti). Po to dar paprašėm kito, kad iškeistų 10€. Ir galiausiai nusipirkom... Tikrai nesmagu stovint prie aparato stotyje prašyti žmonių iškeisti pinigus...

Koliziejus

Nuo Šv. Povilo bazilikos važiavome metro B linija iki Koliziejaus (Rebibia arba Conca d'Oro kryptis). Persėsti nereikėjo, važiuoja tiesiogiai. Išlipti Colosseo stotelėje.

Tik išėjom iš metro iš karto prie mūsų prisistatė gidai. Siūlė praeiti į Koliziejų be eilės. Bet mes nusprendėm nueiti iki tos eilės ir pažiūrėti, kokia ji ilga. Ir iš tikrųjų neapsirikom - laukti eilėje reikėjo apie 30-40 minučių, ir pati eilė buvo viduje, laukti lauke taip pat nereikėjo. Beje, be eilės turėtumėt praeiti jei planuojat imti gidą. Bent jau tuo metu, kai mes stovėjome eilėje mums taip siūlė: kas nenorit laukti eilėje, galit nusipirkti gidą ir bilietą. O gidas kainuoja 5€, kurie prie 12€ kainuojančio bilieto prisideda tikrai labai nežymiai. Bet mes nusprendėm, kad gido mums nereikia, ir sulaukę eilę nusipirkom du bilietus: vieną pilną, o kitą su nuolaida, nes ES piliečiams iki 25 metų taikoma nuolaida, bilietas už 7,5€. O kadangi mano sesei jau tuoj tuoj bus ketvirtis amžiaus, tai kainavo pigiau.

Įėję pamatėm daug žmonių, bet tai manau yra visiškai normalu. Užlipom stačiais dideliais laiptais į antrą aukštą - neįsivaizduoju kaip žmonės senovėje jais laipiodavo. Apėjom aplink. Šiaip sunku įsivaizduoti, kaip viskas ten būdavo, nes daug kas yra išgriauta... Bet statinys tikrai didingas ir didelis, užtrunka kol apeini. Apėję antrą aukštą ir pasidarę kelias asmenukes (selfie) nulipome žemyn ir ėjom aplink po pirmąjį aukštą. Ten irgi yra gražių vaizdų, matosi apatinė dalis, kurioje matyt ir vykdavo visos linksmybės.

Beje, su gidu (už tuos pačius papildomus 5€) galima užlipti į trečią aukštą ir į apatinę dalį. :)

Koliziejus yra vienas iš pasaulio stebuklų, ir tikrai didingas statinys su didele istorija, kaip ir Tadžmahalas gražiai atrodo iš visų pusių.

Romos forumas

Su tuo pačiu Kozliejaus bilietu galima aplankyti Romos forumą. Bilietas galioja dvi dienas, tai jei vieną dieną pavargsite bevaikščiodami po Koliziejų, tai kitą dieną galite eiti į Romos forumą. Forumas yra prie pat Koliziejaus, tad truputį užkandę prie Konstantino arkos (kuri buvo restauruojama kai mes buvom) ėjome į forumą.

Romos forumas – didžiulė senovinė teritorija, kurioje pilna visokiausių statinių, Palatino kalvos. Kai kurie išlikę, kai kurių likę tik griuvėsiai. Labai daug įvairiausių kolonų.

Iš tikrųjų sunku viską ir sužiūrėti, o tuo labiau viską žinoti, kas ten yra. Teritorija labai didelė. Apėję pati forumą traukėme link Palatino kalvos, ant kurios buvo įsikūręs Romos miesto centras. Pačioje forumo teritorijoje apvaikščiojom mažiausiai 5 km. ir jau beveik bebaigdami eiti prie stadiono nusprendėm prisėsti ir pavalgyti. Pakankamai ilgai sėdėjom, nes oras buvo geras, o kojos jau mačiusios ne vieną dešimtį kilometrų. :)

Išėję iš Forumo teritorijos pro ne pagrindinį išėjimą ėjome link Vittoriano, gi nematėm kaip dieną jis atrodo. Užėjom į vidų ir galvojom, ar keltis į viršų liftu, ar ne, nes internetas taip pat rašė, kad ten gražus vaizdas atsiveria. Pinigų pagailėjom ir nenuvarėm, bet gal ir gerai, nes nieko naujo nebūtume pamatę. ;)

Pasivaikščiojom aplink apatinę Vittoriano terasą ir nužygiavom link Campo de Fiori. Didžiausią klaidą padarėm, kad neapsižiūrėjom, kad prie pat mūsų buvo Kapitolijaus kalva - mažiausia kalva, ant kurios pastatytas Romos miestas. Nieko, šis objektas liks kitam kartui.

Campo de Fiori

Ėjom ėjom, užėjom dar į "velkiom" parduotuvę ir praėję eilines kelias bažnyčias priėjom Campo de Fiori. Campo de Fiori yra aikštė, kuri diena būna kaip turgus, o vakare kaip puikus laisvo laiko praleidimo būdas. Jos viduryje stovi statula, kuri simbolizuoja toje vietoje susideginusį Giordano Bruno.

Vieta tikrai labai smagi. Sėdėjom ir stebėjom kaip darbininkai tvarko turgaus paliktą netvarką ir kaip kavinės aplink ruošiasi priimti žmones - daug visokio veiksmo aplink.

Piazza Novana

Netoli Campo de Fiori buvo ir dar vienas žmonių lankomas objektas - Piazza Novana (naujoji aikštė). Žymiai didesnė už Campo de Fiori aikštę, kurioje pilna žmonių. Ir, aišku, pardavėjų, kurie siūlo pirkti visokių niekų. Aikštės centre kažkas panašaus į obeliską. Graži aikštė. Kaip supratau, ten vyksta ir nemažai naktinio gyvenimo dalykų.

Panteonas - vėl, Vittoriano - vėl, Koliziejus - vėl, parduotuvė - vėl

Aplankę Piazza Novana nusprendėm dar kartą nueiti iki Panteono - tikrai smagi vieta laikui praleisti.

Po Panteono dar pasivaikščiojom po judriąją Via Del Corso ir pro Vittoriano ir Koliziejų nuėjom iki parduotuvės, po kurios grįžome namo. Tokia vat antra diena.

Išleidom: 62€
Nuėjom: apie 18,5 km

Liko paskutinė diena Vatikano muziejui, ir dar keliems objektams!
V!

Skaityti plačiau

Roma: pirma diena

Ciao!

Tik atsikėlę, susitvarkę pasiruošėm eiti papusryčiauti ir po to važiuoti link Vatikano. Pusryčiams gavom bandelę ir kavos. Jei mėgstate sočius pusryčius, tai šito viešbučio nesirinkit, nes sočių pusryčių negausit, tik suerzinsit skrandį. ;)

Pirmos dienos preliminarus maršrutas (+vakare dar ėjom iki Koliziejaus ir atgal, skaičiai rodo kilometrų skaičių)

Čia va mūsų pirmos dienos preliminarus žemėlapis, kad būtų paprasčiausiai skaitant sekti mūsų kelią.

 Laterano Šv. Jono bazilika

Papusryčiavę buvom suplanavę važiuoti į Vatikaną, nes 12 val. turėjom pasimatyti su popiežiumi. Visai netoli mūsų viešbučio buvo Laterano Šv. Jono bazilika (Basilica of St. John Lateran), bet į jos vidų nėjom, nes skubėjom iki metro stotelės. Iš išorės atrodo tvarkingai ir didelė, matyt taip ir viduje. :) :) Dabar internete paskaičiau, kad tai aukščiausia pagal rangą Romos katalikų bažnyčia, visų Romos ir pasaulio bažnyčių motina, kurioje stovi popiežiaus sostas. Kartais reikia iš anksčiau pasidomėti ir svarbius objektus aplankyti, o ne praeiti pro šalį.. ;) Bet užtat turim nuotrauką prie jos... :D

Šv. Jono bazilika

Metro

Šiek tiek paklaidžioję aplink (nes mano Here žemėlapiai rodė metro stotį visai kitur) radom kaip nusileisti po žeme ir pasiekti metro stotį. Nusipirkti bilietų pirmą kartą nebuvo problemų, tik kad mano 5€ banknotą sunkiai "suvalgė". Vieno bilieto kaina - 1,5€, jis galioja 100 minučių vienai kelionei. T.y. jei išeisit iš metro, turėsit pirkti naują, nesvarbu, kad 100 minučių parašyta. Smagiausiai buvo kitą kartą, kai pirkom bilietą. Dėjom berods 10€ banknotą, ir niekaip nesupratom kodėl jo nepriima. Vis dėjom dėjom dėjom, ir vis grąžindavo. Pabandėm kitą, irgi tas pats. Po to tik ekrane sugalvojom paskaityti ką rašo... Kadangi pirkom du bilietus, tai kaina mums buvo 3€, o ekrane buvo užrašas: "monetomis gali grąžinti ne didesnę nei 6€ sumą". Kodėl toks dalykas yra, nežinau... Galėtų padaryti 7€ maksimalią sumą, tada keliaujant dviese nekiltų problemų. Gerai, kad piniginėje turėjau 1€ ir 2€ monetas, tai bilietus pavyko nusipirkti. Jei keliausit Romoje metro, turėkit omenyje, kad bilietas kainuoja 1,5€ ir kad iš 10€ banknoto keliaudami dviese grąžos negausite.

Romoje yra dvi metro linijos: A ir B. Dabar mieste daug kur užtverta ir stato naują liniją. Teko mums važiuoti abejomis linijomis, tai vienos traukiniai pasirodė žymiai tvarkingesni nei kitos. Gal būt dėl to, kad jos ne vienu metu buvo atidarytos... Pačiuose traukiniuose nemažai veiksmo ir žmonių, yra pinigų prašytojų, muzikantų, kurie groja saksofonu ir gitara ir susirenka iš žmonių aukas.

Vatikanas

Išlipę reikiamoje stotelėje iš karto supratom kur eiti. Masė žmonių judėjo link Švento Petro aikštės pas popiežių. Kiekvieną sekmadienį (nebent kažkas svarbaus vyksta) 12:00 val. popiežius sako kalbą aikštėje susirinkusiems klausytojams. Popiežius išlenda iš antro dešinėje esančio pastato lango. Į vietą atėjom dar prieš 11 valandą ir galvojom ką daryti: ar laukti be galo ilgoje eilėje ir eiti į Šv. Petro bažnyčią, ar tiesiog pasivaikščioti po aikštę, pasimėgauti saule. Pasirinkom pastarąjį variantą. Atsisėdom ir laukėm. Laukėm, šiek tiek užkandom.

Po ilgo laukimo aikštė prisirinko pilna žmonių, buvo iš tam tikrų grupių, kurios specialiai atvažiavo į Vatikaną, kad popiežius apie juos praneštų (jei gerai supratau, tai per kalbą jis kažką apie juos sakė). Taip pat aplink budėjo ir medicinos darbuotojai, kurie buvo pasiruošę gelbėti iškritusius.

Likus kelioms minutėms atsidarė langas, buvo ištiesta vėliava po langu, minia ošė. Ir štai atėjus dvyliktai valandai išlindo popiežius pro langą. Kaip supratom itališkai papasakojo kažką. Jo kalba užtruko apie 15 minučių, gal šiek tie mažiau. Ir po to žmonės pradėjo skirstytis...

Kadangi mūsų planas buvo aplankyti Šv. Petro baziliką, tai tą planą turėjom įvykdyti. Šiek tiek pastovėję vienoje vietoje, stebėjome, kaip žmonės juda į vieną ar kitą pusę. Praėjus apie 10 minučių po Popiežiaus kalbos pabaigos, sugalvojom eiti link eilės į Šv. Petro baziliką. Ieškojom ieškojom ir radom visai netoli įėjimo (sąlyginai), tikrai žymiai arčiau nei buvo prieš pat Popiežiaus kalbą. Tai jei kada galvosit sekmadienį eiti į Šv. Petro baziliką, eikit kai Popiežius baigs kalbėti.

Šv. Petro bazlika

Atstovėję apie 40 minučių eilėje prie įėjimo buvom patikrinti, ar nesinešam aštrių daiktų (skysčius neštis galima) ir tada jau žygiavom link pačios bazilikos. Turėjom pasirinkimą: eiti į baziliką ir po to eiti į bazilikos bokštą, arba atvirkščiai. Kadangi buvom skaitę, kad norint patekti į bokštą reiks užlipti apie 320 laiptelių, tai pasirinkom antrąjį variantą. 

Nusipirkom galimybę užlipti laiptais į Šv. Petro bazilikos bokštą už 5€ (trumpas pakilimas liftu - 7€, po to vis tiek dar reikia daug lipti laiptais). Ir baigę lipti pirmą dalį (iki kur liftas kelia) pamatėm užrašą - "iki viršaus liko 320 laiptelių". Reiškiasi internetas nemelavo, bet nesakė tiesos - visų pirma reikia įveikti nemažai ratu einančių laiptų ir tik tada gausi galimybę užlipti dar 320 laiptelių. Nieko - tęsėm. Lipom lipom ir priėjom tokią  vietą, iš kurios matosi Šv. Petro bazilikos bokštas iš vidaus ir galima iš viršaus pamatyti kokio įspūdingo dydžio yra ši bazilika - viena didžiausių pasaulyje. Matėsi apačioje vaikštantys žmonės - skruzdėliukai. :D Mažinom likusių laiptų iki bokšto viršaus skaičių. Reikėjo lipti net pasvirus į vieną pusę - per patį bokšto kupolą. Ir galiausiai pasiekėm apžvalgos aikštelę! Valio! 320 laipteliai įveikti! O vaizdas kerintis - matosi nemaža dalis Romos ir visas Vatikanas. Net ir pamiršti, kad tiek laiptelių užlipai.. 

         

Pasigrožėję vaizdais ir šiek tiek pailsėję leidomės žemyn - ne tais pačiais, bet beveik tokiais pat laipteliais. Toliau - pati Šv. Petro bazilika. Nulipus laipteliais iš bokšto iš karto patenki į bazilikos vidų. O ji tikrai įspūdingo dydžio. Su daug visokiausių altorių, ir kurios viduryje toks didžiulis didžiulis, kuris tikrai neprilygs su nei vienu Lietuvoje esančiu altoriumi. Nemažai visokiausių skulptūrų, bet dar daugiau žmonių. :) Bazilikos kupolas iš apačios atrodo tikrai įspūdingai. Tikrai verta aplankyti, tuo labiau, kad lankymas nieko nekainuoja (nebent tik laiko, kurį praleisit eilėje).

Labai įdomų dalyką pastebėjom, kaip vykdomos ekskursijos bazilikos viduje (o vėliau matėme ir kitur). Kadangi bažnyčioje garsiai kalbėti ir pasakoti kitiems, kad girdėtų yra draudžiama (suprask, maldos namai), tai gidai išdalina savo klausytojams po tokį priėmėją (receiver) su ausine, o pats turi siuntėją ir mikrofoną. Tai matėm, kad kai pasakoja apie kokį nors objektą, tai tyliai tyliai kalba į savo mikrofoną, ir tada visi nepriklausomai kur yra, girdi. Atsiskiria vienas gidas nuo kitų dažniu, ir kai išdalina priėmėjus, pasako, kurį kanalą pasijungti. Praktiška, vienok. :)

Žmonių aikštė

Pasivaikščioję po beprotiško grožio ir dar beprotiškesnio dydžio baziliką ėjome iš Vatikano link Šventojo Angelo pilies (Castel Sant'Angelo). Ten ilgai neužtrukome, apėjome aplink pro parką. Matėme, kad žmonės ten eina į viršų ir lipa ir žiūri į Romą iš viršaus, o kadangi mes ką tik buvom Romą iš viršaus pamatę, tai nesusigundėm lipti. Prie šios pilies buvo nemažai suvenyrų pardavimo vietų - legalių ir stacionarių, ir nemažai kilnojamų ir nelegalių pardavimo agentų - tamsiaodžių, kurie pardavinėja prekes nelegaliai ir tik pamačius policiją greit susipakuoja ir sprunka. Įdomus toks žaidimas...

Ėjom toliau, paupiu, palei Tibrą. Tolimesnis mūsų tikslas buvo - Žmonių aikštė (Piazza del Popolo). Beeidami matėme, kad palei upę einančiose gatvėse pilna šiukšlių, ko visiškai nebuvo matyti pačiame Vatikane ir Romoje prie Vatikano. Tik paėjus toliau, į šiek tiek atokesnes gatveles pamatai tikrąjį miesto veidą.

Perėję į kitą upės pusę labai greit priėjome Žmonių aikštę - didžiulę aikštę, kurios viduryje stovi egiptietiškas obeliskas. Aikštėje vyksta veiksmas - vienas juokdarys rodo pasirodymą, ir aplink stovi begalė žmonių. Juokdarys parodo kokį šposą, o žmonės juokiasi. :)) Mes labai ilgai aikštėje nebuvom, tai apėjom aplink, palikom krūvą žmonių su juokdariu ir nuėjom  toliau, iki ispaniškų laiptų.

Ispanijos laiptai

Praėję pro labai prabangių viešbučių alėją, stebėjom kaip gatvėje vis daugėja žmonių. Ir ne veltui, praėję Ispanijos aikštę priėjome Ispaniškus laiptus, kurie buvo apsėsti žmonių - akivaizdu, kad čia žmonių labai mėgiama vieta, o kadangi mes dar buvom ir sekmadienį, tai praeiti buvo tikrai ne paprasta. Truputį apėję aplink tuos laiptus giliai įkvėpėme ir pradėjome kopti. Nesuskaičiavom kiek buvo laiptelių, bet visus juos įveikėm tik pusiaukelėje pailsėję.

Irgi žmonių, kurie užsidirbinėja  visaip, pilna. :)) Viršuj tik užlipus priėjo prie mūsų seniokas ir davė sesei tris baltas rožes. Sako: "free, free, no money, she is beautiful. ". Nu mes - ok galvojam, free tai free. Kadangi nežinojom kur tiksliai eiti toliau (buvom nusižiūrėję eiti iki Kaukolių bažnyčios), tai stovėjom vienoj vietoj, o tas seniokas priėjo prie manęs, ir rodo, kad duočiau truputį pinigų. Aš sakau ne. Tada jau pradėjo vos ne primigtynai reikalauti, kad duotumėm, tai sesė neištvėrė ir atidavė tas tris baltas jau beveik tik išmesti tinkamas rožes (jos tikrai baisiai atrodė). O be to neturėjom nei kur pamerkti, tai grįžus į viešbutį (jei daneštumėm) vis tiek jas reiktų išmesti. Suradę reikiamą kryptį pajudėjome jos link.

Ėjom ėjom ir priėjom tą "Kaukolių bažnyčią". Sesė iš kažkur buvo radusi, kad ten galima aplankyti ją. Tik priėję pamatėme, kad ten nieko ypatingo nėra, ir iš tikrųjų ten ne bažnyčia, o kažkas panašaus į muziejų ir, be to, mokama. Tai kartu nusprendėm neiti. Be to, tai jau buvo mažiausiai 9-as kilometras nueitas tą dieną, tai dar vaikščioti po muziejų nebuvom pasiruošę.


Nuėjom iki netoli esančios aikštės Piazza Barberini, ten truputį pailsinom kojas, pasilepinom saulės spinduliais ir susiradę tolimesnę kryptį - Prezidentūrą - žygiavom iki jos. Teko lipti į kalniuką, bet ne vieną kalniuką jau buvom įveikę, tai įveikėm ir šį. Pakeliui dar pamatėm Keturių fontanų sankryžą - visuose keturiuose jos kampuose buvo po fontaną. Toliau pasukome į dešinę link Prezidentūros, susiradome parkelį ir jame užkandome (kadangi seniai jau buvom valgę) - lietuviško kumpio, duonos ir dar visokių gėrybių, kurias buvom atsivežę iš Lietuvos.

Prezidentūra

Pavalgę pasiekėm Prezidentūrą. Ji nieko ypatingo, nes į vidų (kur turėtų būti parkas) patekti mes negalėjome, tai tik pasižiūrėjome iš išorės. Prie jos nedidukė aikštė. Ilgai netrukę žygiavom toliau - prie Trevi fontano. Reiktų pasidomėti, ar galima patekti į Prezidentūros kiemą, taip kaip galima pas mus patekti kurią dieną, ar jis visada uždaras yra. Aišku, Romoje yra ir daugiau vietų, kurias verta aplankyti, tai Prezidentūros kiemelis manau nėra pats svarbiausias objektas, kurį būtina aplankyti, bet mums buvo pakeliui, tai pabandėm. ;)

Trevi fontanas

Nusileidę kalniuku priėjom vieną įdomiausių ir lankomiausių objektų Romoje - Trevi fontano. Didžiulis fontanas apie kurį kaip skruzdės zujo žmonės. Pilna žmonių. Labai daug žmonių. Sesė buvo skaičiusi, kad į fontaną reikia atsisukti nugara ir per kairį petį mesti monetą. Taip daro tie, kurie nori grįžti į Romą dar kartą. Įsivaizduokit kiek ten tų monetų dabar. :)))

Bet vanduo tikrai skaidrus ir švarus. O pats fontanas pasirodo yra pastato dalis.

Labiausiai nervino mus aplink ledus valgantys žmonės - tokią šiltą dieną tik jų ir tesinorėjo.. O kadangi žmonių masė ten didelė, buvo labai daug žmonių belaukiančių ledų, tai nusprendėme paeiti šiek tiek į nuošalę ir kur nors nuošaliau nusipirkti ledų.

Ledai

Turėjom nueiti iki Palazzo Chigi, bet šiek tiek pasiklydom žemėlapyje, pasukom ne ten ir paklaidžiojom aplink. Užtat radom itališkų ledų kioskelį, kuriame nusipirkome ledų. Ir visai nebrangiai - 3 rutuliukai, 3€. Žiauriai geri ledai. :)))

Išlindom į didžiulę gatvę, kuri vedė iki Žmonių aikštės ir kuri buvo pilna žmonių. Mašinos ir viešasis transportas vos galėjo pravažiuoti - pilna! Ėjom ėjom, ir vis žiūrėjom, kad artėjam prie Žmonių aikštės, tai nusprendėm apsisukti ir grįžti. Dar pasukiojom aplink ir galiausiai sugalvojom nueiti iki Panteono, nes jis pasirodė esantis visai netoli mūsų.

Panteonas

Ir akurat, praėję kelis kiemus priėjom Panteoną! Tikrai labai senas pastatas. Ir visiškai nepanašus į maldos namus (bažnyčią). Gerai, kad dar nebuvo labai vėlai, tai galėjom įeiti į vidų. Viduje viskas apvalu, ir pilna užrašų: "Keep silent", ir karts nuo kartu pasako įrašu, kad žmonės būtų tyliai, nes gi bažnyčioje reikia tyliai būt.

Šiek tiek gaila, kad ten mes buvom vakare, nes nematėme įspūdingo saulės srauto einančio per visą bažnyčią per išorinę jos angą. Apėjom ratą, pažiūrėjom kaip žmonės meldžiasi, nuėjom iki pačio vidurio, kur sako, kad būna didžiausias spindulių srautas dieną.

Išėję iš Panteono atsisėdom prie fontano ir stebėjom miesto gyvenimą: kas grojo, kas rodė triukus, kas kvietė į restoranus, kas atsidarę alaus gėrę atsisėdę šalia, kiti nelegaliai pardavinėjo prekes, vaikščiojo, vaikai bėgiojo aplink.. Daug viso vyko vienu metu. Pačilinę valandžiukę nusprendėm eiti namų link.

Vittoriano

Išėję į pagrindinę gatvę priėjome Vittoriano - Viktoro Emanuelio II-ojo paminklą, kurį jau aplankę buvom vakar. Ten taip pat yra Venecijos aikštė ir Tautos altorius (geriausiai žinomas Vestuvinio torto pavadinimu).

Po to sugalvojome aplankyti dar vieną objektą, kuris buvo pažymėtas mūsų iš informacijos centro gautame žemėlapyje. Ėjome ėjome ir gatvėje stovintis vyriškis sako mums: "velkiom", atseit "welcome". ;) Ir mes pagalvojom, kur jis mus čia kviečia. Pasukom galvą į kairę pusę ir pamatėm parduotuvę. Nu galvojam ok ok, užeisim. Aišku užėję nesugalvojom ko mes norim nusipirkt, tai nusprendėm nusipirkti vyno - visgi Italijoje esam. Aišku pirkom pigiausią iš TetraPako, bet jis mums kainavo 2,2€. :)) Kaip Lietuvoj. ;)

Žygiavom toliau ir netikėtai priėjom Largo di Torre Argentina - supratom, kad ne ten nuėjom kur norėjom. Ne ne, ne vynas kaltas.. ;) Bet pasižiūrėjom į griuvėsius (jų Romoje tikrai nemažai) ir toliau suradę kryptį žygiavom. Beje, šitie griuvėsiai labai garsėja benamių kačių skaičiumi. Ir jų mes ten ne vieną radom, ir enternetas rašo, kad ten yra jų prieglobstis.

Paupys - vėl

Ėjom ėjom, ir vėl priėjom upę (šį kartą taip ir turėjo būti). Ir tada ėjom palei upę, tik jau sutemus ir kitoje vietoje) iki posūkio namo. Praėjom visokių kolonų, po to ir priėjom mūsų posūkį. Ant jo buvo kolonos ir fontanas - labai graži kompozicija. Netoli fontano kitoje gatvės pusėje buvo "kažkokia" bažnyčia, tik vėliau sužinojom, kad tai buvo bažnyčia, kurioje yra Tiesos burna (Bocca della Verita), prie kurios grįžome paskutinę dieną.

Circo de Massimo

Praėję tą bažnyčią ėjome toliau. Sustojome prie Circo Massimo ir nors buvo jau tamsu bandėm įsivaizduoti kaip šioje vietoje vyko įvairūs mūšiai ir kaip iš tos vietos, kur buvome mes, įvairūs imperatoriai, valdovai, stebėdavo žmones.

Galiausiai išėjom į jau žinomą kelią namo. Ir grįžom į viešbutį. Ištiesėm kojas, truputį pailsėjom. Dar nebuvo labai vėlu.

Koliziejus - vėl 

Gyvendami prie pat vieno žinomiausių Romos simbolių - Koliziejaus - negalėjome jį palikti šiaip sau. Todėl ir antrą dieną jį nuvarėm aplankyti, ir pasakyti, kad į jį grįšime rytoj. Nuėję pasiskaitėm informaciją apie kainas, pasižiūrėjom maždaug kur yra įėjimas (nes šitos informacijos nežiūrėjome vakar). Sesė padarė dar kelias nuotraukas. Galiausiai nusprendėm nueiti kitu keliu namų link. 

Despar

Beeidami pamatėme reklamą, kad kažkur netoliese yra Despar parduotuvė - kitiems gal labiau žinomas prekinis ženklas Spar. :) Sakom einam pasižiūrėsim, kur ji yra. Ėjom ėjom, ir pamatėm vartus. Jie buvo uždaryti ir ant jų buvo reklama. Sakom apeikim ir pasižiūrėkim kur yra tikrasis įėjimas. Ėjom ėjom aplink, apėjom visą kvartalą ir jokio Maximos ar IKI tipo įėjimo neradom. Nusprendėm, kad įėjimas į parduotuvę, kaip ir prekių pristatymas yra per tuos pačius vartus, kurie buvo uždaryti. Kitą dieną sužinojom, kad tai buvo iš tiesų. :) 

Po to jau ėjom link viešbučio. Dar galvojom užsukti į kokią kavinukę užkąsti, bet prisiminėm, kad namie turim maisto ir grįžom. 

Nueita: 24 km (mažiausiai)

Išleista: 21,20€

Kita diena irgi nusimato panaši. :))) 

V!

Skaityti plačiau